Švenčių dienomis parduotuvėse padaugėja įvairiomis petardomis, kita pirotechnika prekiaujančių kioskelių. Atrodo, kad daugumai šventės asocijuojasi su nuolatiniu pokšėjimu ir švilpimu. Kasmet kartojasi tie patys pranešimai apie nuo fejerverkų nukentėjusius žmones. Jums, matyt, tai pats darbymetis, nes vis girdime apie traumas.
Suaugusiųjų ir vaikų ortopedams bet kurios šventės – darbymetis. Švenčių svaigulio apimti žmonės pamiršta atsargumą, budrumą. Kadangi artėjančios šventės yra žiemos metu, jos susijusios su slidumo ir įvairių sprogstamų užtaisų sukeliamomis traumomis.
– Kas dažniausiai nukenčia? Vaikai, paaugliai, suaugusieji?
– Fejerverkų sukeliamas traumas dažniausiai patiria suaugusieji ir paaugliai. Vaikai dažniau traumuojami kaip stebėtojai.
– Ką daryti? Kaip apsisaugoti? Juk negalima tiesiog uždrausti?
– Taip jau yra įprasta, kad sutinkant Naujuosius metus ar švenčiant kitas reikšmingesnes šventes naudojami įvairūs fejerverkai. To uždrausti nepavyks. Tačiau tam, kad būtų išvengta skaudžių pamokų, prieš didesnes šventes įvairaus pobūdžio žiniasklaidos priemonės kasdien turėtų priminti žmonėms, kas gali leisti fejerverkus, koks yra saugus stebėjimo atstumas, kokie gali būti neatsargumo padariniai. O tai dažniausiai – sprogimo nutraukti plaštakos pirštai, nutrauktos plaštakos, sužalotos akys ir netektas regėjimas, veido ir kūno nudegimai, kurie palieka gilius randus, taip pat sugadintos ir ligoninėje praleistos šventės nukentėjusiajam bei jo artimiesiems. Tad retoriniu klausimu turėtų būti žmonėms nuolat primenama: ar šventės yra tam, kad kęstume skausmą, negalią ir nusivylimą, ar tam, kad jaukiai ir smagiai visi pabūtume kartu?
– Ar situacija panaši ir kitose šalyse? Gal galėtume iš ko nors pasimokyti? Ar vykdomos prevencinės priemonės?
– Kitose šalyse per įvairiausias žiniasklaidos priemones neįkyriai primenama, kad švenčių metu reikia būti atsargiems, budriems. Ten dažniausiai grožimasi specialistų leidžiamais fejerverkais. Suprantama, parduotuvėse parduodami įvairūs fejerverkiniai užtaisai. Kiek žinau, juos turėtų parduoti asmenims, turintiems specialius pažymėjimus, o ar taip yra iš tikrųjų, abejoju. Taigi išsivysčiusiose šalyse, kur žmonės vertina sveikatą, stengiamasi apsieiti be fejerverkų arba grožėtis tik specialistų leidžiamais fejerverkais.
– Kokia pirmoji pagalba, kai nutinka nelaimė? Ko negalima daryti? Kaip padėti?
– Pirmoji pagalba paprasta. Nudegusio veido paviršiaus nebūtina bintuoti ir taip papildomai traumuoti jautrią nudegusią odą. Rankų ar kūno odos nudegiminius plotus galima padengti steriliu bintu, tačiau nespaudžiant. Dar geriau neliesti nudegusių paviršių, o nukentėjusįjį skubiai nuvežti į gydymo įstaigą.
Jeigu fejerverko sprogimas nutraukia plaštaką, pirštą ar sudrasko rankų bei kitų kūno vietų minkštuosius audinius, būtina skubiai kviesti greitąją pagalbą. Iki jai atvykstant nereikėtų traumuotų vietų dengti nesteriliais audiniais. Taip gali būti sukelta nepageidaujama infekcija. Šiais laikais neapsieinama be automobilių, o jų vaistinėlėse visuomet yra sterilių bintų. Jei yra intensyvus kraujavimas, pirmiausia reikia pakelti traumuotą galūnę, kraujuojančią žaizdą galima užspausti spaudžiamuoju steriliu tvarsčiu. Neturint sterilaus tvarsčio galima kraujuojančią žaizdą užspausti bet kokiu kitu kiek įmanoma švaresniu audeklu.
– Ko palinkėtumėte naujaisiais 2016 metais visiems Lietuvos gyventojams ir Vilniaus universitetui, studentams?
– Mūsų universiteto dėstytojai, studentai ir darbuotojai yra protingos ir atsargios asmenybės, todėl tikiu, kad išvengs traumų. O Vilniaus miesto, apskrities gyventojams ir miesto svečiams linkiu linksmų švenčių, kad jos būtų tokios kaip praėjusiais metais – mūsų ortopedai traumatologai tuo metu nuobodžiavo.
