Slaugytojos padėjėja ne vieną dešimtmetį dirbanti Irena ilgai jautėsi taip, lyg visos ligos ją lenktų iš tolo. Į darbą ji atmindavo dviračiu net tada, kai būdavo bjaurūs orai. Todėl daugelis ją vadino sveikuole.
Iki vėlyvo rudens moteris mėgo maudytis ežere, o jei galėdavo išsiversti be automobilio, visuomet kulniuodavo pėsčia. Paklausta, kodėl netausoja jėgų, Irena atsikirsdavo, kad prisisėdės namuose, kai išeis į pensiją.
Tik žinia apie vėžį sugriovė jos viltį sulaukti senatvės be ligų.
Stresas, baimė ir nežinia dėl ateities – tokia buvo pirmoji Irenos reakcija, kai ji atsidūrė Nacionaliniame vėžio institute.
Gimdos kaklelio vėžys neišsivysto per vieną dieną. Kai 2013 metais Irena tikrinosi sveikatą pagal gimdos kaklelio vėžio patikros programą, viskas buvo gerai. Tyrimų rezultatai nerodė kokių nors pakitimų.
Į onkologų rankas Dzūkijoje gyvenanti moteris pateko neseniai, apsilankiusi pas šeimos gydytoją pasitikrinti sveikatos. Paėmus tepinėlį iš gimdos kaklelio kilo tam tikrų įtarimų, prireikė biopsijos. Moteris gavo siuntimą vykti į Nacionalinį vėžio institutą. Čia daugiau nei prieš šešias savaites prasidėjo Irenos kova su gimdos kaklelio vėžiu.
Apie šią ligą Irena ne kartą girdėjo iš televizijos laidų, skaitė ne vieną straipsnį. Bet ji niekada nesusimąstydavo, kad tai gali nutikti ir jai pačiai.
„Atrodė, kad šia liga serga tik moterys, kurių aš nepažįstu. O kai sužinojau savo diagnozę, puoliau į ašaras. Visi mano artimieji buvo sutrikę, visiems, ne tik man, diagnozė buvo didelis smūgis“, – prisimena Irena.
Pastaruoju metu nerimas atlėgo. Irena jaučiasi kur kas stipriau ir nekantrauja kuo greičiau grįžti namo. Ji sėkmingai ištvėrė ne vieną chemoterapijos procedūrą, taip pat gydymą spinduliais.
„Dabar kur kas ramiau reaguoju, nes gydymas eina į pabaigą. Mane supa puikūs specialistai, tikiuosi, kad išsikapstysiu“, – pasakojo Irena.
Savaitgaliais pacientė grįžta iš Vilniaus į namus, o pirmadieniais vėl vyksta tęsti gydymo.
Moteris tikisi, kad paskyrus brachiterapiją (vietinį spindulinį gydymą) ateityje į Nacionalinį vėžio institutą reikės atvykti tik kartą per savaitę.
Irena nesijaučia vieniša kovojant su vėžiu. Ją labai palaiko kolegės.
Moters liga privertė susimąstyti ne tik ją pačią. Ši nemaloni žinia paskatino Irenos giminaites, kaimynes ir drauges kuo greičiau pasitikrinti sveikatą. Net jos teta, kuriai neseniai sukako 82 metai, sunerimo ir apsilankė pas ginekologę. Svetur gyvenančios dvi Irenos dukterys taip pat atliko išsamius tyrimus.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja onkologė-chemoterapeutė medicinos mokslų daktarė Lina Daukantienė per savo praktiką sutiko ne vieną pacientę, kuriai gimdos kaklelio vėžys buvo nustatytas tik tuomet, kai jau buvo išplitęs.
Sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio Lietuvoje – vienas didžiausių tarp visų Europos valstybių.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje 30–54 metų moterų grupėje gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą pagal susirgimo dažnį ir mirštamumą nuo vėžio.
– Kuo ši liga išsiskiria iš kitų onkologinių ligų, kokios jos priežastys? – paklausiau gydytojos L.Daukantienės.
– Gimdos kaklelio vėžys vystosi apie 10–15 metų. Tai ilgas procesas. Vienas svarbiausių gimdos kaklelio vėžio rizikos veiksnių – žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Maždaug dešimtadaliui moterų, užsikrėtusių didelę riziką keliančiais ŽPV tipais, atsiranda tam tikrų gimdos kaklelio epitelio pokyčių. Negydant apie 20–30 proc. moterų gali formuotis gimdos kaklelio vėžys.
Gimdos kaklelio vėžiui susiformuoti taip pat turi įtakos rūkymas, ilgalaikis geriamųjų kontraceptikų vartojimas, netinkama mityba, ankstyva lytinio gyvenimo pradžia, dažna partnerių kaita, lėtinis uždegimas, imunitetą slopinantys vaistai ir kiti veiksniai.
Kadangi gimdos kaklelio vėžys yra susijęs su ŽPV, buvo sukurti skiepai, jie skirti 8–12 metų mergaitėms skiepyti. Taikant dvi profilaktikos priemones – paauglių skiepijimą ir patikros programą, kai atliekamas citologinis gimdos kaklelio tyrimas, įmanoma išvengti iki 90 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų.
– Ar dažnai pavyksta gimdos kaklelio vėžį aptikti ankstyvos stadijos?
– Labai gaila, bet šiuo metu Lietuva yra labiausiai atsilikusi šalis Europoje pagal sergamumą gimdos kaklelio vėžiu ir mirštamumą dėl šios ligos.
Svarbu suprasti, kad gimdos kaklelio vėžys išsivysto iš vadinamosios ikinavikinės ligos.
Kaip minėjau, tai gali trukti net keletą metų. Gimdos kaklelio vėžys – klastinga liga, ankstyvoje stadijoje moteris gali nepastebėti jokių simptomų, kurie leistų įtarti vėžį.
Jei moterys būtų reiklios ir dėmesingos sau, jei nepamirštų aktyviai dalyvauti gimdos kaklelio vėžio patikros programoje, manau, būtų įmanoma laiku nustatyti ir gydyti ikivėžinius pakitimus. Taip pat pavyktų laiku aptikti ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį.
– Lietuvoje veikia gimdos kaklelio vėžio patikros programa, atrodo, kad moterys turėtų periodiškai tikrintis ir ligą būtų galima aptikti esant ankstyvos stadijos. Ar taip yra?
– Nuo 2004-ųjų šalyje pradėta taikyti patikros dėl gimdos kaklelio vėžio programa. Ji skirta moterims nuo 25 iki 60 metų, jos gali kartą per 3 metus pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. Pirmiausia atliekamas citologinio tepinėlio tyrimas. Gavus jo rezultatus, gali būti atliekama biopsija, leidžianti objektyviai patvirtinti arba paneigti ligos diagnozę.
Iki šiol apie 50 proc. atvejų nustatomas vietoje išplitęs IIB-IVA stadijos gimdos kaklelio vėžys.
Visos norime būti sveikos, todėl privalome pirmiausia pačios aktyviai rūpintis savo sveikata.
– Kodėl moterys ilgai nejaučia šios ligos simptomų?
– Moteris gali gerai jaustis, nors gleivinėje yra ikivėžinių pakitimų ar piktybinė liga tik prasidėjusi. Negalavimai prasideda tada, kai liga labiau pažengusi.
Tai išduoda tokie simptomai: gausesnės mėnesinės, kraujavimas tarp mėnesinių ar menopauzės metu, kraujavimas po lytinio akto, skausmas intymių santykių metu, skausmas pilvo apačioje, šlapinimosi ar tuštinimosi sutrikimai.
– Kaip gydomos pacientės, kurioms aptinkama ankstyvos stadijos liga?
– Nustačius ankstyvos stadijos gimdos kaklelio vėžį, taikomas chirurginis gydymas.
Tai efektyvus gydymas, nes atlikus operaciją ir praėjus penkeriems metams nuo diagnozės patvirtinimo 90 proc. pacienčių gyvena. Nustačius vietoje išplitusį IIB-IVA stadijų gimdos kaklelio vėžį, skiriamas gydymo chemoterapija ir spinduliais derinys.
Tai sudėtingas ir ilgai trunkantis gydymas. 5 metus gyvena daugiau nei 50 procentų pacienčių.
Kuo liga labiau išplitusi, tuo prastesnė būna prognozė – didesnė tikimybė, kad liga atsinaujins. Tai skatina ieškoti naujų, efektyvesnių gydymo galimybių – mėginama taikyti naujus vaistus nuo vėžio, taikinių terapijos preparatus, atliekami klinikiniai tyrimai, kurių metu kartu su gydymu spinduliais taikomi nauji vaistų deriniai, bandomi nauji jų vartojimo būdai, režimai, dozės.
– Kaip galima padėti moteriai, jei vėžys išplinta?
– Jei vėžys atsinaujina, jei nustatomos išplitusios metastazės, kai kuriais atvejais gali būti atliekamos sudėtingos operacijos, skiriamas gydymas spinduliais. Tačiau dažniausiai taikoma chemoterapija, gali būti skiriami įvairūs vaistų nuo vėžio deriniai.
– Kokios galimybės gydyti išplitusį gimdos kaklelio vėžį? Ar Lietuva žengia koja kojon su kitomis šalimis?
– Pasaulyje pastaruoju metu imta taikyti chemoterapijos ir taikinių terapijos derinius.
Rezultatai teikia vilčių, sulaukiama geresnių gydymo rezultatų, ilgėja pacienčių gyvenimo trukmė.
Tai dar viena galimybė toms pacientėms, kurioms iki šiol nedaug kuo galime padėti.
Tikiu, kad artimiausiu metu toks gydymo metodas bus prieinamas ir Lietuvos moterims.
Skaičiai ir faktai
Gimdos kaklelio vėžys – ketvirta pasaulyje pagal dažnį moterų liga ir ketvirta pagal moterų mirštamumo nuo vėžio priežastis.
Lietuvoje sergamumas ir mirštamumas nuo gimdos kaklelio vėžio – vienas didžiausių tarp visų Europos valstybių.
Nacionalinio vėžio instituto duomenimis, Lietuvoje 30–54 metų amžiaus moterų grupėje gimdos kaklelio vėžys užima antrą vietą pagal susirgimo dažnį ir mirštamumą nuo vėžio.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama maždaug 500 gimdos kaklelio vėžio atvejų, nuo šios ligos kasmet miršta apie 200 moterų.
JAV ir kai kuriose Europos šalyse, kur efektyviai taikoma gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, sergamumas ir mirštamumas nuo šios ligos mažėja.
