61 metų pensininkė jaučiasi vieniša, nes palaidojo savo vyrą, kuris dėl širdies ligos mirė prieš du dešimtmečius. 2013 metų gruodį Jūratė vos per tris dienas neteko ir savo tėvų, kurie padėdavo gyventi. Daug metų dėl ligos priversta atsisakyti darbo Jūratė džiaugdavosi, kad tėvai ją remia.
Kai ėmė šlubuoti širdis, paaiškėjo, kad vienintelė išeitis – operacija. Bet moteris ilgai nesiryžo tokiai operacijai. Jai nedavė ramybės tai, kad jos sutuoktiniui atlikta širdies operacija nebuvo sėkminga. Jūratės vyrui buvo šuntuota širdies kraujagyslė, jis mirė sulaukęs vos 42 metų.
Netekties skausmas buvo toks gilus, kad po trejų metų reumatoidiniu artritu susirgo ir našle tapusi Jūratė.
Ši liga kurį laiką buvo paslaptinga, nes diagnozę pavyko nustatyti tik tada, kai tyrimų rezultatai rodė kraujo pokyčius.
Reumatoidinis artritas apsunkino širdies ligos gydymą.
Nors daugelis medikų dėl širdies ydos ir sukalkėjusio aortos vožtuvo ragino Jūratę gultis ant operacinės stalo, ji vis delsė. Kai kurie jų tikino, kad nesvarbu, ar moteris eis operuotis, ar – ne, jai būtina pasitikrinti dantis, persišvieti plaučius, nes šie tyrimai gali praversti ateityje.
2014-ųjų birželį moteris atvyko konsultuotis į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas. Iki šiol ji dėkinga gydytojai Laimutei Laučiuvienei.
„Ji man uždegė žalią šviesą į Santariškių klinikas. Ji mane įtikino nebijoti. Man patiko, kad čia yra ramu „, – pasakojo Jūratė.
Atlikus ultragarsą, Jūratei buvo patarta operuotis. Tačiau dar metų prireikė, kol buvo pakeistas aortos vožtuvas. Planinę operaciją vis sužlugdydavo reumatoidinis artritas.
Dar ištisus metus ji buvo stebima vilniečių medikų – vos moteris susiruošdavo operacijai, neretai atsitikdavo taip, kad dėl reumatoidinio artrito tekdavo vis nukelti operaciją. Jūratė keliskart prieš operaciją buvo gydyta ne tik endokrinologų, bet ir kardiologų.
Moteris liko sužavėta vilniečių medikų bendradarbiavimu. Nuotaiką jai kėlė ir pokalbiai su išoperuotais ligoniais, kurie džiaugėsi pagerėjusia būsena.
„Manęs į ligoninę niekas nelydėjo, nes neturiu artimųjų, nebuvo su kuo pasitarti, bet aš pasitikėjau gydytojais. Jie man tapo artimi kaip giminės, kaip šeimos nariai“, – pasakojo Jūratė.
2015-ųjų birželį Jūratei buvo atlikta operacija – pakeistas aortos vožtuvas, šiai operacijai vadovavo kardiochirurgas medicinos mokslų daktaras Rimantas Karalius.
Jūratė stebėjosi, kad ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos dirbo kaip viena komanda. Ji nė akimirkai nebuvo palikta viena. Visi specialistai atrodė savi ir nuoširdūs.
Jūratė sutiktus medikus iki šiol prisimena su didele meile. Nebuvo nė vieno gydytojo, kuris ko nors paklaustas, jai neatsakytų ar nepaaiškintų.
Vėliau tęsti gydymą moteris išvyko į Valkininkus, kur įsikūrę Reabilitacijos, sporto ir fizinės medicinos centro kardiologinės reabilitacijos skyriai.
Į Santariškių klinikas Jūratė dabar grįžta tik tada, kai reikia pasitikrinti sveikatą ir pasitarti dėl vaistų.
Gydytoja Rasa Joana Čypienė ir toliau stebi moters būklę. Jūratei neramu tik dėl pulso, nors fizinio krūvio mėginys parodė, kad širdis veikia normaliai, nėra ir krūtinės anginos požymių.
„Man ši gydytoja labai brangi, nes mus sieja vidiniai ryšiai“, – prisipažino Jūratė.
Artimiausias vizitas, kada Jūratė vėl apsilankys pas gydytoją R.J.Čypienę, numatytas šiemet birželį.
61 metų pensininkė jaučiasi vieniša, nes palaidojo savo vyrą, kuris dėl širdies ligos mirė prieš du dešimtmečius. 2013 metų gruodį Jūratė vos per tris dienas neteko ir savo tėvų, kurie padėdavo gyventi. Daug metų dėl ligos priversta atsisakyti darbo Jūratė džiaugdavosi, kad tėvai ją remia.
Kai ėmė šlubuoti širdis, paaiškėjo, kad vienintelė išeitis – operacija. Bet moteris ilgai nesiryžo tokiai operacijai. Jai nedavė ramybės tai, kad jos sutuoktiniui atlikta širdies operacija nebuvo sėkminga. Jūratės vyrui buvo šuntuota širdies kraujagyslė, jis mirė sulaukęs vos 42 metų.
Netekties skausmas buvo toks gilus, kad po trejų metų reumatoidiniu artritu susirgo ir našle tapusi Jūratė.
Ši liga kurį laiką buvo paslaptinga, nes diagnozę pavyko nustatyti tik tada, kai tyrimų rezultatai rodė kraujo pokyčius.
Reumatoidinis artritas apsunkino širdies ligos gydymą.
Nors daugelis medikų dėl širdies ydos ir sukalkėjusio aortos vožtuvo ragino Jūratę gultis ant operacinės stalo, ji vis delsė. Kai kurie jų tikino, kad nesvarbu, ar moteris eis operuotis, ar – ne, jai būtina pasitikrinti dantis, persišvieti plaučius, nes šie tyrimai gali praversti ateityje.
2014-ųjų birželį moteris atvyko konsultuotis į Vilniaus universiteto Santariškių klinikas. Iki šiol ji dėkinga gydytojai endokrinologei Laimutei Laučiuvienei.
„Ji man uždegė žalią šviesą į Santariškių klinikas. Ji mane įtikino nebijoti. Man patiko, kad čia yra ramu „, – pasakojo Jūratė.
Atlikus ultragarsą, Jūratei buvo patarta operuotis. Tačiau dar metų prireikė, kol buvo pakeistas aortos vožtuvas. Planinę operaciją vis sužlugdydavo reumatoidinis artritas.
Dar ištisus metus ji buvo stebima vilniečių medikų – vos moteris susiruošdavo operacijai, neretai atsitikdavo taip, kad dėl reumatoidinio artrito tekdavo vis nukelti operaciją. Jūratė keliskart prieš operaciją buvo gydyta ne tik endokrinologų, bet ir kardiologų.
Moteris liko sužavėta vilniečių medikų bendradarbiavimu. Nuotaiką jai kėlė ir pokalbiai su išoperuotais ligoniais, kurie džiaugėsi pagerėjusia būsena.
„Manęs į ligoninę niekas nelydėjo, nes neturiu artimųjų, nebuvo su kuo pasitarti, bet aš pasitikėjau gydytojais. Jie man tapo artimi kaip giminės, kaip šeimos nariai“, – pasakojo Jūratė.
2015-ųjų birželį Jūratei buvo atlikta operacija – pakeistas aortos vožtuvas, šiai operacijai vadovavo kardiochirurgas medicinos mokslų daktaras Rimantas Karalius.
Jūratė stebėjosi, kad ne tik gydytojai, bet ir slaugytojos dirbo kaip viena komanda. Ji nė akimirkai nebuvo palikta viena. Visi specialistai atrodė savi ir nuoširdūs.
Jūratė sutiktus medikus iki šiol prisimena su didele meile. Nebuvo nė vieno gydytojo, kuris ko nors paklaustas, jai neatsakytų ar nepaaiškintų.
Vėliau tęsti gydymą moteris išvyko į Valkininkus, kur įsikūrę Reabilitacijos, sporto ir fizinės medicinos centro kardiologinės reabilitacijos skyriai.
Į Santariškių klinikas Jūratė dabar grįžta tik tada, kai reikia pasitikrinti sveikatą ir pasitarti dėl vaistų.
Gydytoja Rasa Joana Čypienė ir toliau stebi moters būklę. Jūratei neramu tik dėl pulso, nors fizinio krūvio mėginys parodė, kad širdis veikia normaliai, nėra ir krūtinės anginos požymių.
„Man ši gydytoja labai brangi, nes mus sieja vidiniai ryšiai“, – prisipažino Jūratė.
Artimiausias vizitas, kada Jūratė vėl apsilankys pas gydytoją R.J.Čypienę, numatytas šiemet birželį.
