Venų varikozės vystymuisi didelės įtakos turi per didelis svoris, nejudrus gyvenimo būdas, stovimas ir sunkus fizinis darbas. Apie šią ligą ir jos gydymo būdus pasakoja „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro gydytojas kraujagyslių chirurgas med. dr., doc. Gintaris Vilkevičius. Kaip išsivysto venų varikozė?
Venos – tai kraujagyslės, kuriomis kraujas turi tekėti aukštyn, link širdies. Vožtuvėliai „pasirūpina“, kad kraujas tekėtų tinkama kryptimi ir negrįžtų atgal. Venų varikozė išsivysto, pradėjus prastai veikti venų vožtuvėliams. Kai jų veikimas sušlubuoja, aukštyn išstumiamas ne visas kraujas, dalis jo grįžta. Venose padidėja kraujo spaudimas, dėl kurio dar labiau pažeidžiami vožtuvėliai.
Kraujo sąstoviui venose progresuojant, sandarumą praranda ir prieš tai buvę nepažeisti vožtuvai. Užsistovėjus kraujui ir padidėjus kraujo spaudimui, venos plečiasi, ilgėja, susidaro poodiniai mazgai. Dėl sutrikusio vožtuvų darbo sulėtėja kraujotaka, ir atsiranda tiek poodinių, tiek giliųjų venų trombozės rizika. Padidintas veninio kraujo slėgis sutrikdo kraujotaką smulkiose kraujagyslėse, todėl ilgainiui atsiranda audinių trofikos pakitimai, tame tarpe ir trofinės opos – negyjančios žaizdos blauzdose.
Kokie veiksniai įtakoja venų varikozės atsiradimą?
Rizikos faktoriai, sukeliantys venų varikozę, nėra iki galo išaiškinti. Tačiau didesnė tikimybė, kad išsivystys venų varikozė yra tiems, kurių giminėje pasitaikė venų varikozės atvejų, taip pat besilaukiančioms kūdikio moterims, vyresniems nei 50 metų, dirbantiems stovimą darbą, turintiems antsvorio žmonėms.
Moterys veninės kraujotakos sutrikimais skundžiasi maždaug keturis kartus dažniau nei vyrai. Moterų kojų venų būklei įtakos turi ir hormoniniai pokyčiai nėštumo, prieš menstruaciniu ar menopauzės metu. Veikiant moteriškiems hormonams, venų sienelės atsipalaiduoja, praranda tonusą. Venų varikozės riziką didina ir pakaitinė hormonų terapija.
Kuo ši liga pavojinga?
Išsiplėtusių venų liga – ne tik estetinė problema, nors ši problemos pusė irgi svarbi. Sergantiesiems dėl estetinių sumetimų tenka pakeisti gyvenimo būdą, stilių, įpročius. Antai moterys ima vengti sijonų, dėvi tik kelnes. Kompleksuojant dėl išvaizdos, imama vengti viešų vietų: baseinų, saunų, nedrįstama rodytis pliaže. Tai gali sukelti psichologinį diskomfortą, nepasitikėjimo savimi jausmą.
Tačiau iš pradžių kėlęs rūpesčių tik dėl prastėjančios kojų išvaizdos, venų išsiplėtimas pamažu tampa rimta sveikatos problema ir negydomas gali grėsti labai rimtomis komplikacijomis.
Viena sunkiausių varikozės komplikacijų – trofinės opos. Opa – tai atviri vartai infekcijai į organizmą patekti. Sunkiausios iš galimų bakterinių komplikacijų – sepsis (kraujo užkrėtimas) ir mirtis. Be to, opos nuolat šlapiuoja, tad su skysčiais iš organizmo pasišalina baltymai ir tai gali sukelti inkstų funkcijos nepakankamumą. Daliai pacientų dėl atsivėrusių trofinių opų tenka amputuoti kojas. Be trofinių opų, kojų venų išsiplėtimas grasina ir kitomis rimtomis ligomis.
Viena jų – tromboflebitas, arba paviršinių venų uždegimas, kylantis susidarius trombams venose. Varikozės pažeistose venose kraujas teka lėtai. Dėl nesandarių venų vožtuvų dalis kraujo, užuot keliavusi viena kryptimi – širdies link, grįžta atgal, užsistovi, todėl gana dažnai tokiose venose susidaro trombai. Tromboflebitu suserga 1 iš 10 dėl kojų venų varikozės kenčiančių asmenų. Be to, tromboflebitą minėtiems ligoniams gali sukelti net nedidelės traumos, kurių patys pacientai vėliau net neprisimena. Daliai pacientų krešuliai gali pasiekti giliąsias venas, o iš ten nukeliauti į plaučius, sukeldami plaučių arterijos trombemboliją ir ūmią mirtį. Kad neužkluptų pavojingos komplikacijos dėl išsiplėtusių venų ligos, kojų sveikata būtina pasirūpinti laiku – kuo ankstyvesnė ligos stadija, tuo didesnė gydymo sėkmė.
Kokius simptomus pajutus reikėtų sunerimti?
Pirmieji venų varikozės simptomai – tai kojų nuovargis, sunkumas, tinimas, skausmai, naktinis mėšlungis. Matomas progresuojančios venų varikozės simptomas yra išsiplėtusios venos. Vėlesnėse ligos stadijose atsiranda blauzdos audinių pakitimai. Laiku nepradėjus gydyti, gresia komplikacijos: gali atsiverti trofinės opos, susidaryti trombai. Todėl rekomenduočiau nedelsti ir, jau pajutus pirmuosius simptomus, surasti laiko pasikonsultuoti su kraujagyslių chirurgu.
Kadangi venų ligos turi ryškų paveldimumo aspektą, jeigu giminėje buvo sirgusiųjų šia liga, rekomenduojama pasitikrinti profilaktiškai, nes, jau esant minimaliems ligos simptomams, galima patarti keisti gyvenseną arba rekomenduoti profilaktikos priemones, pavyzdžiui, kompresines kojines, ir taip išvengti ligos progresavimo. Kaip diagnozuojama ir gydoma venų varikozė?
Venų varikozės diagnozės patvirtinimui, venų kraujo tėkmės pasikeitimo (refliukso) masto nustatymui, pacientų, kuriems įtariama pirminė ar antrinė venų varikozė, gydymo plano sudarymui atliekami instrumentiniai diagnostiniai tyrimai, kurių tiksliausias yra dvigubas skenavimas. Tai ultragarsinis tyrimo metodas, kurio pagalba matoma tiriamoji vena bei aplinkiniai audiniai ir tiriama kraujotaka spalviniu ir įprastu Dopleriu. Sunkesniais atvejais pacientai tiriami kompiuterine tomografine, branduoline magnetine rezonansine ar įprasta angiografija, matuojamas kraujo spaudimas kojų venose. Kaip gydoma venų varikozė?
Prieš kelis metus buvo išleistos NICE (National Institute of Clinical Excellence) rekomendacijos, kurios apibrėžia varikozės gydymo būdų hierarchiją.
Pirma vieta jose tenka endovaskulininiam kraujagyslių gydymui radijo dažniu arba lazeriu. Endovaskulinių operacijų metu savo funkcijų tinkamai nebeatliekanti kraujagyslė gydoma iš vidaus (gr. endon – viduje).
Radiodažnuminės operacijos metu punktuojama vena, į ją įvedamas elektrodas, ir vena aukšta temperatūra pasegmenčiui užkemšama.
Jeigu dėl kokių nors priežasčių šio gydymo būdo negalima taikyti, rekomenduojamas kitas, taip pat endovaskulinis būdas – kompresinė skleroterapija putomis. Jo metu ultragarso kontrolėje per kateterį suleidžiamos putos, kurios užkemša veną.
Trečia vieta tenka atvirai chirurgijai. Šio gydymo metu chirurginiais pjūviais pašalinama pakenkta, t.y. neturinti normalios vožtuvų funkcijos, vena.
Jeigu dėl tam tikrų priežasčių intervencinio gydymo taikyti negalima, pacientui taikomi neintervenciniai gydymo metodai (medikamentinis gydymas, kompresinė terapija). Medikamentinis varikozės gydymas, deja, yra mažai efektyvus. Vaistai skiriami labiau siekiant sumažinti veninės kraujotakos sutrikimo sukeltus simptomus. Medikamentinis metodas gali būti naudojamas kartu su kitais gydymo būdais, pavyzdžiui, kompresine terapija arba chirurginiais gydymo būdais. Kompresinės terapijos metu naudojamos specialios kompresinės kojinės arba elastiniai bintai.
Kiekvienu konkrečiu atveju kraujagyslių chirurgas atlieka ultragarsinį tyrimą ir nustato, kokia yra ligos stadija ir koks gydymo metodas turėtų būti taikomas. Dažniausiai naudojama keleto skirtingų gydymo metodų kombinacija.
Kas tai yra skleroterapija? Ar tai skausminga ir sudėtinga procedūra?
Skleroterapija – tai poodinių venų gydymo metodas, kai į veną yra suleidžiami vaistai, veikiantys venos sienelę ir sukeliantys jos aseptinį uždegimą. Dėl medikamentų poveikio vena užanka, ilgainiui surandėja ir galiausiai išnyksta. Šiuo metodu galima gydyti tiek kapiliarines venas, tiek ir kraujotakos sutrikimą turinčius poodinius kamienus ar jungiančias venas.
Skiriami du skleroterapijos porūšiai – skleroterapija skysčiais ir skleroterapija putomis. Skleroterapija skysčiu yra daugiau estetinė procedūra, tinkanti kapiliarų tinklinių venų gydymui. Plona adatėle punktuojamos smulkios kapiliarinės venos, dėl ko jos užanka ir pranyksta.
Skleroterapija putomis gali būti alternatyva operacijai. Jos metu užakinamos stambesnės arba kamieninės venos. Skleroterapijos procedūra nėra skausminga, ji nereikalauja nuskausminimo.
Skleroterapija yra derinama su kompresine terapija. Po procedūros reikia mūvėti kompresines kojines.
Kokie yra endovaskulinio gydymo pranašumai prieš atviras operacijas?
Endoveninės operacijos atliekamos be chirurginio pjūvio, o gydymo elektrodas ar šviesolaidis į venos vidų įvedamos punktuojant, tai yra praduriant odą. Pažeisti venos segmentai gydomi iš vidaus, tai yra užakinami, o kraujas ima keliauti tik sveikomis kraujagyslėmis. Šios minimaliai invazinės chirurgijos operacijos, atsiradusios palyginus neseniai, neturi daugelio klasikinėms operacijoms būdingų trūkumų, yra saugesnės, o pooperacinis laikotarpis visiškai neskausmingas arba mažai skausmingas, todėl daugeliu atvejų pacientui nereikalingas nedarbingumo lapelis. Operuojant nėra pažeidžiami audiniai, esantys greta venų, išvengiama kraujosrūvų. Taip pat gerokai sumažėja infekcijos pavojus. Operuojama vietinėje nejautroje, todėl nereikalinga bendra arba spinalinė nejautra. Šios operacijos yra labai kosmetinės. Praėjus keliems mėnesiams po operacijos net nesimato, kad pacientas buvo operuotas. Pakarotinas poodinių venų išsiplėtimas pasitaiko iki 5 proc. atvejų po endovaskulinių operacijų, tuo tarpu po atvirų operacijų venos pakartotinai plečiasi iki 50-60 proc. atvejų.
Šiuo metu vis daugiau ir daugiau pacientų operuojami endovaskuliniu būdu. Tradicinė chirurgija lieka tik alternatyviu metodu.
Ar atrandama naujų venų varikozės gydymo būdų?
Naujausias šiuo metu taikomas endovaskulinis venų gydymo būdas – 2012 metais pradėtas taikyti gydymas klijais. Šios procedūros metu į gydomą veną per kateterį suleidžiami klijai, ir, spaudžiant ultragarsiniu davikliu, vena užklijuojama. Šis gydymo metodas turi labai daug privalumų. Jam nereikalinga nejautra, kaip kad lazerinės ar radiochirurginės operacijos metu. Vietinė nejautra taikoma tik injekuojant vietą, per kurią kateteris įvedamas į veną. Be to, po tokios operacijos nereikalinga kompresinė terapija. Galima sakyti, jog ši procedūra yra absoliučiai ambulatorinė. Atlikus procedūrą, pacientas iš karto išleidžiamas namo.
Ar gydymo klijais metodas pranašesnis už kitus gydymo būdus?
Nors venų gydymo klijais metodas atrodo labai patrauklus ir daug žadantis, tačiau jis nėra tinkamas kiekvienam pacientui. Tik atlikus venų ultragarsinio skenavimo tyrimą ir nustačius, kas vyksta kojose ir kurios venos yra pažeistos, sprendžiama dėl galimybės taikyti būtent šį gydymo būdą. Be to, gydymas klijais taikomas pernelyg trumpai, kad būtų galima įsitikinti, jog vena išlaikoma užakinta ilgą laikotarpį. Todėl šiandien dar negalime būti tikri dėl ilgalaikių gydymo klijais rezultatų, kai tuo tarpu varikozinių venų gydymas endoveninėmis lazerinemis ir radiochirurginėmis operacijomis demonstruoja beveik tobulus rezultatus, sėkmingai užakinant gydomas venas ilgam laikui.
Ar venų gydymą įtakoja sezoniškumas – koks metų laikas palankiausias gydytis?
Tai priklauso nuo gydymo būdo. Jeigu reikalinga endovaskulininė terapija, sezoniškumas nėra labai ryškus. Tačiau, kai po jos per vasaros karščius pacientui reikia nešioti kompresinę kojinę, tai nėra labai komfortiška. Sezoniškumas labiau būdingas atviroms operacijoms. Kadangi jų metu atliekami chirurginiai pjūviai ir yra tam tikra infekcijos rizika, atviras operacijas geriau planuoti šaltuoju metu laiku – rudenį, žiemą, ankstyvą pavasarį.
Ar po venų operacijos reikia koreguoti savo įprastinę dienotvarkę, atsisakyti mėgstamos veiklos (sporto, kelionių ir pan.)?
Tai labai priklauso nuo taikomo gydymo būdo. Jeigu pacientui buvo atlikta atvira operacija, jis turi riboti savo kasdieninę veiklą 2-3 savaites, tuo tarpu po endovaskulinių operacijų pacientai iš karto gali vaikščioti ir jau kitą dieną grįžti į darbą ar tęsti kitą įprastą veiklą. Pacientui patariama judėti, nes judėjimas skatina greitesnį gijimą ir leidžia išvengti tokios komplikacijos kaip giliųjų venų trombozė. Sportuoti po tokių operacijų galima praėjus savaitei. Papildomą giliųjų venų trombozės riziką sukelia ilgalaikiai, daugiau nei 4 valandas trunkantys skrydžiai. Tačiau skristi galima, tik prieš tokius skrydžius rekomenduojam susileisti vaistų, mažinančių kraujo krešėjimą.
Kokias profilaktikos priemones rekomenduotumėte žmonėms, norintiems išvengti venų varikozės?
Poodinių venų varikozės padeda išvengti reguliarus bėgiojimas, vaikščiojimas, kompresinių kojinų nešiojimas. Naudinga yra vakarais apsipilti kojas drungnu vandeniu, nepiktnaudžiauti pirtimi, vengti sunkaus fizinio darbo.
