Kaip paaiškėjo, tėvai savo kūdikį buvo nunešę į vadinamąjį raupų balių, kad šis susirgtų apsikrėtęs nuo sergančio vaiko. Tokia mažylių apkrėtimo, tikintis, kad tokiame amžiuje jie šia liga persirgs lengviau ir įgis atsparumą visam gyvenimui, balių mada į Lenkiją atkeliavo iš Vakarų valstybių.
Per tokį balių vaikai yra sunešami į namus, kuriuose yra sergantis asmuo, ir kartu ne tik žaidžia su juo, bet ir paeiliui laižo tą patį ledinuką arba geria vandenį iš to paties buteliuko.
Minėtam berniukui po kelių savaičių namuose ėmus karščiuoti, tėvai ilgai nesikreipė pagalbos į medikus, nes manė, kad liga savaime praeis. Atvežus į ligoninę paaiškėjo, kad dėl organizmo nusilpimo kūdikiui prasidėjo kraujo užkrėtimas, o jį gelbėti jau buvo per vėlu.
Medicinos mokslų daktaras Krzysztofas Piwowarczykas pareiškė, kad vaikų neskiepijančius tėvus iš tikrųjų reikėtų patraukti teisminėn atsakomybėn, nes jie sąmoningai rizikuoja vaikų gyvybe. K.Piwowarczykas pareiškė, kad gandai apie skiepų pavojingumą yra išsigalvoti, o pavojus dėl skiepų atsisakymo patvirtintas moksliškai. Statistika yra akivaizdi – komplikacijų dėl vėjaraupių patiria vienas iš tūkstančio neskiepytų vaikų ir vos vienas iš šimto tūkstančių paskiepytų.
Vėjaraupiais susirgę asmenys paprastai patiria vien temperatūros pakilimą ir juos išberia niežuliai, nors kartais ligą lydi galvos skausmai bei kaulų laužymas. Retais atvejais, ypač seniems žmonėms ir kūdikiams, tai gresia smegenų uždegimu ir visišku imuniteto nusilpimu, ligų puokšte ir net mirtimi.
Pernai Lenkijoje vėjaraupiais susirgo 140 tūkst žmonių, iš kurių pusė buvo vaikai iki devynerių metų. Blogiausiai, anot K.Piwowarczyko, jog mada neskiepyti vaikų Lenkijoje sparčiai plinta. Pernai tėvai nepaskiepijo net 12 700 naujagimių, du su puse karto daugiau nei kad prieš trejus metus. Pagal įstatymą tėvai privalo skiepyti vaikus, tačiau kol kas nėra numatytos griežtos bausmės to nedarantiems.
Tokių tėvų neatbaido pranešimai nei apie tragiškas vėjaraupių aukas, nei padaugėjusius susirgimus tymais. Dėl to, kad nebuvo paskiepyti, pernai į ligonines buvo paguldyta 113 tymais susirgusių vaikų – net devynis kartus daugiau nei prieš ketverius metus.
Skiepijimosi priešininkai tvirtina, kad epidemijų grėsmė reali tik atsilikusiose Afrikos ar Azijos šalyse, o ES skiepai yra skatinami vien dėl milijardus uždirbančių farmacijos koncernų lobizmo. Priešininkai ignoruoja mokslininkų teiginius, kad būtent skiepai padėjo įveikti daugybę virusinių ligų, kurios daug amžių siaubė žmoniją pražūtingomis masinėmis epidemijomis ir, nesiskiepijant, vėl gali atsinaujinti.
Varšuvos merija prieš kiek laiko buvo paskelbusi, kad dėl tėvų protestų į miestui priklausančius darželius nepriims neskiepytų vaikų, tačiau toks sprendimas respublikos mastu nebuvo priimtas. Po šią savaitę įvykusios tragedijos Seimo opozicija ėmė raginti vyriausybę didinti bausmes vaikų neskiepijantiems tėvams.
