Apie tai, ar iš tiesų, kol neištinka rimtos bėdos vyrai savo sveikata rūpinasi neatsakingai ir ar skiriasi vyrų ir moterų požiūris į sveikatą kalbamės su „Northway“ medicinos ir chirurgijos centro šeimos gydytoja dr. Asta Mastavičiūte.
Ar tikrai vyrai pas gydytojus lankosi gerokai rečiau negu moterys?
Galima teigti, kad moterys yra daugiau atsakingos už savo sveikatos priežiūrą ir labiau rūpinasi profilkatika. Profilaktiškai pas gydytoją pasitikrinti sveikatos moterys 2 kartus dažniau apsilanko nei vyrai. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad tai priklauso nuo įvairių veiksnių. Vienas iš jų, yra kad tas, kad moterys turi ilgesnius ir pastovesnius santykius su gydytojais. Pvz., 9 nėštumo mėnesiai, kai moteris turi lankytis pas gydytoją nėštumo priežiūrai. Taip pat moterims yra būdingas taip vadinams „išmoktas elgesys“. Nuo pat vaikystės jos yra skatinamos rūpintis savo sveikata, daugelių atvejų tai siejama su grožio puosėlėjimu. Kokie pagrindiniai moterų ir vyrų rūpinimosi sveikata įpročiai?
Vienas iš pagrindinių skirtumų yra kaip vyrai renkasi gydytoją. Dažniausiai tai būna atsitiktinis pasirinkimas. Registruodamiesi į gydymo įstaigą, vyrai gydytoją dažniausiai renkasi atsitiktinai ir tik vėliau tikrina ar jų atsitiktinis pasirinkimas pasiteisino. Moterys prieš atvykdamos pas gydytoją, stengiasi surinkti kiek įmanoma daugiau informacijos apie tą gydymo įstaigą, gydytoją. Jos domisi savo draugų, kolegų nuomone, naudojasi internete pateikta informacija.
Dėl kokių negalavimų dažniausiai kreipiasi vyrai?
Vieni dažniausių vyrų negalavimai: traumos, sumušimai, raiščių patempimai. Taip pat dažni sveikatos sutrikimai, atsiradę dėl sporto, aktyvaus laisvaliakio arba fizinio krūvio: nugaros skausmai, raumenų patempimai, ausų skausmas dėl vandens sporto. Dažnos peršalimo ligos, tačiau jie gydosi patys. Vyrai skundžiasi padidintu kraujo spaudimu, tačiau ilgą laiką šiuos simptomus ignoruoja.
Ar tiesa, kad vyrai dažniausiai kreipiasi į gydytojus tik esant dideliam diskomfortui?
Nacionaliniu mastu atlikto tyrimo Didžiojoje Britanijoje duomenimis apie 70 proc. vyrų labiau rūpinasi savo automobiliu nei sveikata (jiems tai daryti paprasčiau, suprantamiau). Tyrimo autoriai tokius rezultatus aiškina taip vadinamu „dideli berniukai neverkia“ sindromu. Vyrai dažnai neigia situacijos rimtumą. Tai yra dėl asociacijų su vaikyste, kai penkiameris vaikas žaisdamas kieme susižeidžia kelią, jam pasakoma, kad didelis berniukas neverkia, nesiskundžia.
Vyresniame amžiuje krūtinės skausmas vyrui sukelia tokius pat jausmus, kad nevalia, ne lygis skųstis. Dar vienas vyrams būdingesnis nei moterims elgesio modelis yra toks, kad vyrai atidėlioja vizitą pas gydytoją, jausdami ligos simptomus. Tačiau kol jie nežymiai trukdo jiems atlikti kasdienės veiklos darbus, sportuoti, jie nesikreipia į gydytoją. Dažnai jie gydosi patys vadovaudamiesi darugų rekomendacijomis, informacija, randama internete. Labiausiai šis atidėliojimas susijęs su rimtos ar nepagydomos ligos diagnozės baime, kuri asocijuojasi su vyriškos galios, autoritero praradimu. Tačiau reikia pasidžiaugti, kad ši situacija palaipsniui keičiasi ir vyrai vis labiau jaučia asmeninę atsakomybę už savo sveikatą.
Kokius vyrų bendravimo su gydytojais įpročius pastebite?
Atvykę pas gydytoją pirmuosius kartus, vyrai stengiasi užtrukti kiek įmanoma trumpiau, tačiau vėliau pajutę, kad aplinka yra saugi, įgijus pasitikėjimą, jie atsiplaiduoja, tampa atviresni ir dalyvauja gydymo procese. Darbas su gydytoju komandoje užtikrina, kad vyrai nejaus diskomforto klausdami apie savo sveikatos būklę, domėsis tyrimais ir reguliariai vartos vaistus, nes jie supranta to naudą ir galimą vaistų nenaudojimo žalą.
Kokie simptomai, į kuriuos vyrai dažnai nekreipia dėmesio, turėtų priversti sunerimti?
Vyrai dažniau 1,5 karto nei moterys serga širdies ir kraujagyslių ligomis. 1 iš 3 vyrų turi padidintą kraujo spaudimą, 3 iš 4 turi padidintą kūno masę (antsvorį, nutukimą), 1 iš 5 serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Vyrai miršta 5 metais anksčiau nei moterys. Tačiau tikrinantis sveikatą profilaktiškai iki 50 proc. ankstyvų mirčių galima išvengti.
Vyrai miršta jaunesni, daugiau rūko ir vartoja alkoholinių gėrimų bei ignoruoja ligos simptomus palyginti su moterimis.
Dažniausi simptomai yra susiję sus širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis: padidintas kraujo spaudimas, širdies aritmijos, galvos svaigimas. Taip pat sąnarių skausmai, šlapinimosis sutrikimai. Neretai tai siejama su amžiumi, manoma, kad taip ir turi būti.
Ar, pastaruoju metu, vis labiau akcentuojant profilaktinių sveikatos patikrinimų svarbą, keičiasi vyrų požiūris į sveikatą ir jie pradeda labiau rūpintis savo sveikata? Kas juos skatina tai daryti?
Taip, vyrai vis dažniau ateina profilaktiškai pasitikrinti sveikatą arab kreipiasi atsiradus pirmiesiems ligos simptomams. Toks elgesys yra skatinamas: bendro vidinio nusiteikimo, motyvacijos. Siekinys- gera savijauta. Palyginti su moterimis juos labiau veikia bloga aplinka, įtampa darbe, šeimoje, stresas. Vyrai dažniau klauso artimųjų patarimų kaip gydytis nei moterys. Jie tikrinasi sveikatą todėl, kad žmona/dukra prašo ar tiesiog užregistruoja pas gydytoją. Dar vienas veiksnys, skatinantis labiau rūpintis savo sveikata, tai yra šeimos sukūrimas, siejamas su didesnės atsakomybės jausmu.
Kokius profilaktinius tyrimus vyrai atlieka dažniau nei moterys?
Vyrai dažniau atlieka mikroelementų koncentracijos kraujyje tyrimus, tiriasi nuo prostatos vėžio, kadangi vyrai dažniau rūko, jie dazniau atlieka krūtinės ląstos radiogramą. Kodėl vyrai labiau linkę gydytis patys, be gydytojų įsikišimo?
Daug veiksnių įtakoja vyrų sprendimą gydytis patiems. Vyrai mažiau introspektyvūs, jei labiau domisi aplinka, o ne savimi, mažiau klauso savo organizmo signalų. Jiems labiau būdingas rizikingas (ektremalus sportas), nesveikas gyvenimo būdas. Jauni vyrai mano, kad gyvens amžinai ir nieko blogo jiems nenutiks. Vyresniame amžiuje situacija iš „tas man niekada nenutiks“ pasikeičia į „tai gali nutikti“.
