Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Olitos Rusickaitės, žiedadulkės nepaiso jokių sienų ir dėl savo lengvos struktūros esant palankioms sinoptinėms sąlygoms gali būti pernešamos tūkstančius kilometrų. „Dėl klimato kaitos Lietuvoje pailgėjo augalų vegetacinis periodas. Vieni augalai žydi ilgiau, kiti pradeda žydėti anksčiau. Tad dėl klimato nepastovumo, žydėjimo sezoninių pokyčių, laikotarpį, kai žiedadulkių koncentracija ore yra didžiausia, nustatinėti tampa vis sunkiau.
Žmonių įsijautrinimas žiedadulkėms priklauso nuo augalų rūšies bei žiedadulkių koncentracijos ore. Stipriausia reakcija fiksuojama esant didžiausiai augalo žiedadulkių koncentracijai. Alerginiai susirgimai yra glaudžiai susiję su klimato sąlygomis. Kuo šiltesni orai, tuo daugiau alergizuojančių žiedadulkių. Alksnių, lazdynų, beržų, miglinių augalų, pelynų ar ambrozijų bei daugelio kitų augalų žiedadulkės gali būti alerginių simptomų priežastimi. Alergenai gali sukelti tokias ligas kaip astma ir alerginis rinitas, taip pat gali lemti konjuktyvitą ir dermatitą“, – perspėjo O.Rusickaitė.
Lietuvoje kasdien pražysta vis daugiau medžių. Alergenines žiedadulkes barsto gluosnis, uosis, klevas ir beržas, ore sklando viena kita tuopos žiedadulkė. Didžiausią alergeninį indeksą turi beržo žiedadulkės. Jų ore yra labai daug, sumažėja esant gausiam lietui ir nakties valandomis. Beržų žydėjimas tęsis dar ne mažiau nei 10 dienų.
Planuojančius keliauti po Europą Šiaulių universiteto mokslininkai informuoja, kad apie beržų žiedadulkių sklaidą ore praneša tiek Skandinavijos šalių tiek ir Šveicarijos aerobiologai. Vidurio Europoje žydi ąžuolas, riešutmedis, bukas, prasideda miglinių augalų (žolių) žydėjimas.
Specialistai skaičiuoja, kad per praėjusį amžių Europoje gerokai išaugo alerginio rinito ir astmos atvejų skaičius. Įvairiais alerginiais susirgimais praėjusio šimtmečio pradžioje sirgo tik procentas Europos žmonių populiacijos, dabar – apie 20 proc. Ypač alerginiams susirgimams yra jautrūs vaikai.
Alergologė, klinikinė imunologė Nemira Vaičiulionienė pasakojo, kad alergijų paaštrėjimu besiskundžiančių pacientų daugiau užsuka jau apie mėnesį, o balandis ir gegužė – pats alergijų pikas. „Situacija panaši kasmet. Pakankamai daug ir pacientų, kuriems alergija nustatoma pirmąkart. Tiesa, paprastai jie vargsta ne vienerius metus, kol galiausiai šeimos gydytojai atsiunčia pas mus, alergologus“, – pasakojo N.Vaičiulionienė.
Medikė priminė, kad besikamuojantiesiems dėl pavasarinių žiedadulkių reikia nepamiršti priešalerginių vaistų. „Kiekvienam juos parinkti galima individualiai. Pavyzdžiui, vartoti silpnesnius ar stipresnius purškalus į nosį. Pritaikome ir akių lašus, mat neretai dirginamos ir jos“, – apie medikamentus kalbėjo alergologė.
N.Vaičiulionienė taip pat patikino, kad jei pacientui nustatoma alergija augalų žiedadulkėms, rudenį rekomenduojama imtis specifinės imunoterapijos. „Skirtingai nuo vaistų, kurie gydo alergijos simptomus, imunoterapijos taikinys – specifinis alergenas, sukeliantis alergines reakcijas ir paciento imuninė sistema, per stipriai reaguojanti į alergeną. Alergenų specifinė imunoterapija sumažina simptomus gydymo metu ir veikia alergijos atsiradimo priežastį, turi ilgalaikį poveikį nustojus gydyti. Be to, alergenų specifinė imunoterapija užkerta kelią alerginių ligų progresavimui“, – teigė N.Vaičiulionienė.
Tokio gydymo kursas trunka trejus metus. Yra du imunoterapijos taikymo būdai: poliežuvinis, kai po liežuviu lašinami lašiukai, ir poodinis – vaistai leidžiami į poodį. „Šiuo metu alergologijoje tai – pagrindinis gydymas, tikrai gelbstintis pacientams. Kitu atveju kasmet pavasarį tenka vartoti vaistus, o neretai situacija vis prastėja“, – paaiškino alergologė.
