Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis praėjusią savaitę buvo 50,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis registruotas Klaipėdos administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Alytaus administracinėje teritorijoje.
Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su ankstesnės savaitės, padidėjęs sergamumas gripu ir ŪVKTI užregistruotas visose administracinėse teritorijos, išskyrus Klaipėdos ir Tauragės administracines teritorijas.
Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo mažiau – 48,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Visoje Lietuvoje dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti devyni asmenys, iš jų septyni – vaikai.
Daugiausiai hospitalizuotų asmenų buvo Tauragės apskrityje.
Šio gripo sezono metu iš viso registruotas 21 mirties atvejis.
Pagal statistiką, kiekvieniems dviem tūkstančiams susirgimų gripu atvejų tenka viena mirtis. Ji gali ištikti dėl pačios gripo infekcijos sukeltų komplikacijų ar bet kurio paūmėjusio lėtinio susirgimo, jei tokiais asmuo serga.
Didžiausias mirtingumas nuo gripo yra vaikų iki dvejų metų amžiaus grupėje. Šis rodiklis viršija sveikų suaugusiųjų mirtingumą kelias dešimtis kartų. Taip yra todėl, kad tokio amžiaus vaikų imuninė sistema mažai tesugeba pasipriešinti gripo virusui.
Nusičiaudėjus gripo virusas skrenda 167 km/h greičiu. Jis yra labai mažas, todėl įsiskverbia praktiškai į visus organus, aplenkdamas visus organizmo gynybinius barjerus.
Antroji svarbi gripo viruso savybė, lemianti komplikacijas, – sugebėjimas pažeisti kraujagysles, sukeliant kraujosruvas bei paburkimą, kurie toje audinių vietoje sukelia uždegimą.
Taip pat gripo virusas sukelia ir tiesiogines komplikacijas: virusinę pneumoniją, virusinį galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimą, širdies raumens uždegimą, virusinį žarnyno uždegimą, virusinį akių uždegimą. Atsižvelgiant į akies struktūrinės dalies pažeidimo vietą, galimas net visiškas apakimas.
Šiuo metu pasaulio sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo profilaktikos priemone.
Be skiepų yra ir kitų, nespecifinių gripo profilaktikos metodų, pavyzdžiui, grūdinimasis kontrastinio vandens voniomis, česnakas, bendrai stiprinantys preparatai, vaistinės žolės.
Tiesa, nė viena iš šių priemonių neapsaugo nuo konkrečios gripo viruso padermės. Jos gerina tik bendrą žmogaus imunitetą.
Skiepijimasis būtent tam gripo sezonui adaptuotomis vakcinomis yra pats veiksmingiausias gripo profilaktikos metodas.
