Idealus žmogaus kraujospūdis yra 120 mm Hg (sistolinis) ir 80 mm Hg (diastolinis). Kai kraujospūdžio reikšmės nuolat siekia 140 ir 90 mm Hg, tokią būseną galima vadinti arterine hipertenzija, sako gydytoja kardiologė profesorė Žaneta Petruliolienė.
Arterinė hipertenzija – liga, kai slėgis arterijose yra per didelis. Pasak gydytojos, visi turėtų žinoti įprastą savo kraujospūdį, o ypač – tie, kurių tėvų kraujospūdis yra padidėjęs, vartoja arba vartojo vaistus, sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis, taip pat – žmonės, kurie dažnai junta galvos skausmą, galvos svaigimą, mirgėjimą akyse, skausmą pakaušio srityje, ypač – jeigu galvą skauda ryte, atsikėlus iš lovos.
Kaip skelbia Pasaulio hipertenzijos lyga, 50 procentų padidėjusio kraujospūdžio atvejų yra dėl netinkamos mitybos (iš jų 30 proc. – dėl didelio kiekio valgomosios druskos kiekio maiste, 20 proc. – dėl kalio stokos), taip pat 20 proc. hipertenzijos atvejų lemia fizinio aktyvumo stoka, dar 30 proc. – nutukimas.
„Be jokios abejonės, ligai įtakos turi rūkymas, gausus gyvulinių riebalų vartojimas, darbo ir poilsio ritmo nepaisymas, kokybiško naktinio miego stoka ir stresas“, – vardija gydytoja.
Hipertenzijos pasekmės gali būti insultas, miokardo infarktas, išeminė širdies liga, inkstų nepakankamumas, širdies nepakankamumas, akių problemos. „Tai yra organai-taikiniai, kuriuos pažeidžia aukštas kraujospūdis“, – pabrėžė Ž. Petruliolienė.
Neretai besimatuojantieji kraujospūdį tai daro tik ant dešiniosios rankos. Tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad pamatavus spaudimą ant vienos ir kitos rankos galima užfiksuoti gyvybei reikšmingų pakitimų. Jei kraujospūdžio skirtumas didelis, reikėtų sunerimti, mat šie rodikliai įspėja apie rimtas širdies ir kraujagyslių sistemos problemas, padidėjusią mirties riziką.
Straipsnis publikuotas „British Medical Journal“. Jo autoriai – mokslininkai iš Eksterio universiteto – dešimtmetį stebėjo daugiau nei du šimtus pacientų, kuriems prieš eksperimento pradžią buvo diagnozuota arterinė hipertenzija. Dalyviai reguliariai matavosi kraujospūdį ant abiejų rankų, pildė specialų dienyną, kuriame įrašydavo rodiklius.
Duomenų analizė leido mokslininkams prieiti prie išvados, kad didesnis nei 10 mm Hg liudija 75–80 procentais padidėjusią mirties nuo miokardo infarkto arba insulto riziką.
Panašių tyrimų buvo atlikta ir anksčiau – mokslininkai sutikrino savo rezultatus su pirmtakų išvadomis ir tai leido jiems teigti, kad 15 mm Hg skirtumas padidina mirties tikimybę 70 procentų.
Toks skirtumas gali reikšti, kad žmogus serga periferinių kraujagyslių ligomis, o tokios negalios paprastai ilgą laiką niekaip nepasireiškia.
