Susisiekus su Edvinu Lileikiu, šis teigė iš tiesų besijaučiantis nuostabiai. Tiesa, specialistai tokio išgijimo nėra linkę vertinti vienareikšmiškai.
Paklupdė skausmas
Bechterevo liga arba ankilozinis spondiloartritas – tai lėtinė uždegiminė liga, pažeidžianti stuburą ir sakroileinius sąnarius tarp klubo ir kryžkaulio, o kai kuriais atvejais ir periferinius sąnarius arba vidaus organus: akis, širdį, žarnyną. Dėl šios ligos ilgainiui stuburas tampa visiškai nejudrus. „Rugpjūčio mėnesį man atliko priekinių kryžminių raiščiu operaciją. Dėl jos ir pasireiškė mano liga: ėmė kamuoti labai stiprus skausmas nugaros apačioje. Kentėjau tris savaites, buvo dienų, kai vos vaikščiojau...
Vieną naktį pargriuvau ant žemės, rėkiau iš skausmo ir negalėjau atsikelti. Vaistai nuo skausmo nė truputį nebepadėjo. Pirkau net leidžiamus, tačiau nebuvo jokio efekto. Tada nuvykau pas medikus ir man buvo atliktas magnetinis rezonansas. Jis parodė siaubingą uždegimą, dėl kurio skubiai buvau paguldytas Kauno klinikas“, – pasakojo E.Lileikis.
Vyrui ligoninėje buvo atlikti kraujo tyrimai, statytos lašelines, leisti vaistai.
„Nesupratau, kas vyksta. Kompetetingi medikai man padėjo – ligą diagnozavo per porą dienų. Atėjo ir tepasakė, kad man Bechterevo liga. Net nežinojau, kas čia tokio... Paklausiau, ar gyvensiu, ar čia tikrai ne išvarža. Sulaukiau atsakymo, kad gyvensiu ir tikrai ne išvarža.
Apsidžiaugiau, nes nežinojau niko apie diagnozuotą ligą. Tačiau nuėjęs į bendrą poilsio kambarį sutikau sunkiai judančių žmonių: ,vieni nesukiojo kaklo, kiti per sąnarius nejudino galūnių... Esu draugiškas, tad pakalbinau, paklausiau kas jiems. Daugumai buvo ta pati, man diagnozuota liga... Supratau, kad čia visai ne juokai“, – prisiminė vyras.
Ėmėsi ieškoti alternatyvų
Pokalbininkas teigė tuomet pradėjęs savęs gailėtis ir pykti ant viso pasaulio.
„Mane iš ligoninės išleido maždaug po savaites, skyrė vaistų. Vieni iš jų – hormoniniai, kiti – nuo uždegimo. Geriant juos reikėjo gerti ir kitus vaistus, kurie apsaugo skrandį.
Vartojant tuos vaistus atsirado pykčio priepuolių. Puldavau aplinkinius žmones. Nesupratau, kas su manimi darosi. Klausiau medikų, sakė kad nelabai gali būti, jog taip veikia vaistai. Nors vienas is šalutinių poveikių informaciniame lapelyje ir buvo nuotaikų kaita...
Geriant vaistus skausmas sumažėjo,bet rytinis sąstingis niekur nedingo. Dariausi vis piktesnis, pradėjau sau nepatikti, nutariau ieškoti alternatyvų.
Perskaičiau straipsnį apie chemijos mokslų daktarę Ksaverą Vaištarienę. Tuomet pradėjau domėtis badavimu“, – teigė Edgaras.
Badavo ir gėrė distiliuotą vandenį
Tad internete perskaitęs kaip keli rusai Bechterevo ligą įveikė badavimu, E.Lileikis ėmės veiksmų.
„Kad būtų lengviau ryžtis, pasiskelbiau internete, jog imsiuosi badavimo. Taip jaučiau atsakomybę prieš žmones Visi man labai padėjo, tad išbadavau 31 dieną: keturias savaites badavau 5 dienas gerdamas distiliuotą vandenį, dvi dienas be vandens
Badauti baigiau vasario mėnesį. Dabar tyrimai geri, kraujyje – jokio uždegimo. Tad manau, jog išsigydžiau ligą.
Vaistu šiuo metu negeriu. Bėgu krosą: net po 20 km nubėgu. Vaikštau į sporto klubą, jokio skausmo nejaučiu taip pat. Jaučiuosi fantastiškai – sveikesnis nei bet kada.
Žinoma, mano badavimas buvo didžiulė rizika. Tačiau neturėjau ko prarasti: per tą laikotarpį nuo susirgimo ir iki badavimo pabaigos susipykau su daug žmonių, būtent dėl savo pykčio priepuolių. Praradau mylimą draugę. Tačiau dabar jaučiuosi kaip su sparnais“, – kalbėjo vyras.
Vyrai serga dažniau
Kauno klinikų Reumatologijos klinikos gydytoja reumatologė Jurgita Sabaliauskienė pasakojo, kad daliai žmonių Bechterevo liga (dar vadinama ankiloziniu spondilitu) gali pasireikšti sąnarių , pavyzdžiui, kelių, klubų, pečių, čiurnų, uždegimu. Būdinga entezitai, t.y. uždegimas sausgyslių, raiščių prisitvirtinimo prie kaulo vietose. Ligos metu gali būti pažeidžiami ne tik sąnariai, bet ir kiti organai – maždaug 25% pacientų kartojasi akių uždegimas (uveitas), 10 % nustatoma žvynelinė, kai kuriems – žarnyno uždegimas.
„Šia liga susergama dėl daugelio priežasčių. Labai svarbu genetinis polinkis. Didesnę riziką sirgti Bechterevo liga turi tie, kurių artimų giminių tarpe yra sergančiųjų spondiloartritu. Įtakos turi ir aplinkos veiksniai. Nustatyta ryšys su įvairiomis infekcijomis, kurios, manoma, provokuoja šią ligą genetinį polinkį turintiems asmenims. Paskutiniu metu daugėja duomenų, kad ligos išsivystymui svarbu žarnyno mikrobiotos pokyčiai“, – pasakojo medikė.
Liga, pasak gydytojos reumatologės, dažniausiai pasireiškia 20-30 metų amžiaus žmonėms, dažniau ja serga vyrai. Vienas pirmųjų simptomų – lėtinis, vadinamojo uždegiminio pobūdžio juosmens skausmas.
„Skausmas atlėgsta ne pailsėjus, o po fizinio krūvio, pasimankštinus, vargina naktimis, žadina paryčiais , būdinga rytinis sąstingis, gali skaudėti sėdmenis“, – išvardijo specialistė.
Ligos eiga gali būti labai įvairi. Ypatingai sunkiais Bechterevo ligos atvejais, ligai progresuojant, vystosi visiška stuburo ir sakroileinių sąnarių ankilozė, t.y. „sukaulėjimas“. Susiformuoja būdinga laikysena, žmogus tampa nejudrus, sunku pasilenkti, apsirengti, ką nors pasiekti, vairuoti. Skausmas ir sąstingis tampa nuolatiniais sergančiojo palydovais. Visa tai lemia , kad darbingo amžiaus žmogus tampa invalidu, – pasakojo J.Sabaliauskienė.
Alternatyvūs metodai neturi mokslinio pagrindimo
Pasak gydytojos, asmenims, kuriems nustatytas ankilozinis spondilitas, reikėtų kaip įmanoma greičiau mesti rūkyti, mat įrodyta, jog tai skatina stuburo „kaulėjimą“, blogina ligos prognozę. Taip pat labai svarbu mankštintis.
„Gydymas priklauso nuo ligos išraiškų, sunkumo, gretutinių ligų. Jei Bechterevo liga pasireiškia nestipriu juosmens skausmu, kuris yra ne nuolatinis, asmeniui gali pakakti nesteroidinių vaistų nuo uždegimo pagal poreikį ir mankštos. Sunkiais atvejais skiriami ir kitokie medikamentai – ligą modifikuojantys, taip pat naujausi biologiniai vaistai, vadinamieji tumoro nekrozės faktoriaus blokatoriai“, – įvardijo gydytoja reumatologė.
Per dvejus metus apie 10 proc. pacientų liga progresuoja. Tačiau galimos ir savaiminės ligos remisijos.
„Alternatyvūs Bechterevo ligos gydymo metodai neturi rimto mokslinio pagrindimo. Yra atlikta nedidelės apimties tyrimų, aprašyta pavienių atvejų, kuomet stebėta teigiamas klinikinis efektas laikantis pvz. mažai krakmolo turinčios dietos, veganinės mitybos. Tačiau moksliškai pagrįstų klinikinių tyrimų, kad kokia nors dieta ar ypač badavimas galėtų išgydyti šią ligą – nėra. Kiekvienas žmogus turi teisę rinktis, tačiau tai – mokslo neįrodyta“, – teigė Kauno klinikų Reumatologijos klinikos gydytoja reumatologė Jurgita Sabaliauskienė.
Turi skubėti pas medikus
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Reumatologijos centro vadovė prof. dr. Irena Butrimienė, sužinojusi Edvino istoriją suabejojo stebuklu.
„Perskaičiau šią istoriją, atrodo labai neįtikinamai. Spontaninių pagerėjimų gali būti, tačiau, jei čia tikrai Bechterevo liga, tai ji – visam gyvenimui. O gal visai kita priežastis? Minima Ksavera Vaištarienė visiems skelbiasi, kad ji išsigydė badavimu reumatoidinį artritą, tačiau mūsų vyresnieji ją gydę kolegos žino, kad ji jokiu reumatoidiniu artritu niekada nesirgo...
Gal čia irgi kažkas panašaus? Labai reikėtų pasikalbėti su pacientą gydžiusiais gydytojais. Komentaras, nežinant visos tiesos, gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Ir pacientas turėtų pasirodyti su „šiuo aprašytu stebuklu“ savo gydžiusiems gydytojams“, – laiške portalui lrytas.lt teigė profesorė.
