Gresia vis jaunesnėms
„Jei ilgą laiką manėme, kad gimdos kaklelio vėžys – vyresnio amžiaus moterų problema, dabar nuomonę tenka keisti.
Visai neseniai turėjau atvejį, kai 24 metų amžiaus moteris atvyko jau su pakankamai išplitusiu gimdos kaklelio vėžiu. Nors visoje pasaulio literatūroje yra aprašoma vis daugiau atvejų, kai šia onkologine liga suserga jaunesnės nei 25-erių metų moterys, Lietuvoje profilaktikos programa, remiama valstybės, veikia tik nuo šio amžiaus“, – kalbėjo doc. J. Ališauskas.
Kita vertus, pačios moterys taip pat yra pasyvios. „Prevencijos programa įdiegta 2004 metais, praėjus daugiau nei dešimtmečiui, galima pasakyti, kad rezultatai matomi: sumažėjo santykis tarp „apleisto“ vėžio ir ankstyvų stadijų, neinvazinio vėžio. Neturime tikslios statistikos apie ikivėžinius gimdos kaklelio susirgimus, tačiau matyti, kad jų nemažai.
Deja, prevencine programa pasinaudoja pakankamai nedidelis moterų skaičius“, – kalbėjo sostinės V.Grybo gatvėje įsikūrusios gydymo įstaigos Akušerijos ginekologijos centro vadovas.
Lytinį gyvenimą pradeda nesusiformavus imunitetui
Pasak mediko, būtent dėl vis ankstyvesnių onkologinių susirgimų reikia visuomenei akcentuoti profilaktinių pasitikrinimų svarbą.
Šiandien neabejojama, kad gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas – kai kurie žmogaus papilomos virusų tipai, kurie jaunoms moterims neretai yra pavojingesni.
„Jaunimas šiandien lytinį gyvenimą pradeda pakankamai anksti – 14-15 metų. Merginos neturi patirties, neretai vyksta ir nemenka partnerių kaita. Galų gale tinkamai nenaudojamos apsaugos priemonės.
Esant dar ne visai brandžiam organizmui, kai imunitetas ne visai susiformavęs, papilomos virusai gali būti pavojingesni. Tam tikram procentui moterų, kurių imunitetas silpnesnis jie išlieka organizme ir progresuoja.
O pasitikrinti jos atvyksta, geriausiu atveju, 25-erių. Štai ir turime rezultatą: gimdos kaklelio vėžio statistika nedžiuginanti“, – apgailestavo gydytojas akušeris-ginekologas.
Lietuvoje tai – antra pagal dažnumą moterų onkologinė liga. Pagal mirštamumą – trečia.
Kasmet pasaulyje diagnozuojama apie pusė milijono naujų gimdos kaklelio vėžio atvejų. Europoje moteris nuo gimdos kaklelio vėžio miršta kas 18 minučių.
Tuo tarpu, Lietuvoje gimdos kaklelio vėžiu kasmet suserga maždaug 500, o miršta apie 240-300 moterų. Tad kas savaitę šalis netenka maždaug 5 moterų.
Tikisi, kad profilaktika pasirūpins kiti
Doc. J.Ališauskas sako, kad dėl to – itin skaudu. Kodėl? Gimdos kaklelis – organas, kurį galima labai paprastai apžiūrėti, paimti morfologinius tyrimus ir laiku diagnozuoti gresiančią ligą.
„Ankstyva ikivėžinių susirgimų diagnostika – visiškai galima. Deja, pagrindinė problema ne netobuli tyrimo metodai, o tai, kad moterys nesikreipia į gydytojus laiku.
Lietuvoje nėra įpročio profilaktiškai rūpintis savo sveikata. Sunku tai paaiškinti, galbūt tai atėjo iš sovietinio laikotarpio. Tuo metu sveikatos patikra buvo priverstinė, neateini – negali dirbti, darbovietė tikrina.
Galbūt visuomenė tuomet buvo pripratusi, kad sveikatos patikrai kažin kas turi pakviesti. Kitaip tariant, nuo tų laikų likęs suvokimas, kad sveikatos profilaktika – medikų rūpestis.
Iš tikrųjų pats žmogus atsako už savo sveikatą ir tai turėtų būti jo rūpestis. Žinoma ir medikai turėtų būti labai lankstūs, o jų durys pacientams turėtų būti atviros bet kokiu atveju“, – įsitikinęs akušeris-ginekologas.
Nereikia teisinti savo neveiklumo
Deja, moterys neretai dūsauja, kad neranda laiko apsilankyti pas gydytoją, o ir eilės ilgos.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistas sutiko, kad galbūt vyrauja tam tikras visuomenės ir medikų supriešinimas, valstybinėse gydymo įstaigose ilgos eilės ir iš tiesų pasitaiko organizacinių, vadybinių problemų. Tačiau išeitis visuomet yra.
„Galiausiai, gi yra išankstinė registracija. Nemanau, kad sudėtinga profilaktiniam pasitikrinimui kartą per metus užsirašyti iš anksto.
Gaila, kad neretai visuomenė bando pateisinti savo neveiklumą,. Neteigiu, kad medicinos sistemoje viskas gerai, pats būdamas pacientas pastebiu spragų. Tačiau norint pasitikrinti galimybių visuomet yra“, – teigė docentas.
Ir, pasak jo, kai kuriais atvejais reikėtų nepagailėti ir investuoti į save. „Prekybos centruose dažniausiai išleidžiame nemažai, o kalbant apie sveikatą, galvojame, kad visais atvejais viskas mums turi būti duota. Visiškai nenorime prie to prisidėti patys.
Pastaruoju metu atsiranda pacienčių, kurios nori pasitarti, išgirsti vieną ar kitą nuomonę dėl susirgimų gydymo. Tai labai džiugina. Deja, tai – tik labai nedidelė moterų dalis“, – kalbėjo doc. J.Ališauskas.
Simptomai, į kuriuos negalima numoti ranka
Deja, mediko praktika rodo, kad apleistų reprodukcinės sveikatos būklių vis dar pasitaiko. Doc. J.Ališauskas perspėjo, kad bet koks menstruacijų ciklo sutrikimas moterį turi atginti pas ginekologą.
„Jei mergina iki 15-16 metų nėra mėnesinių – taip pat būtina kreiptis. Kartais randame įgimtų patologijų.
Žinoma, neretai po pirmųjų mėnesinių, kai dar ne visai susiformavę menstruaciniai centrai, ciklas sutrinka. Taip gali būti, priimame juos kaip amžiui būdingus pokyčius. Tačiau kai kuriais atvejais jie tampa pavojingi“, – kalbėjo gydytojas.
Pavojaus signalą duoda ir bet koks ne laiku prasidėjęs kraujavimas, kraujingos išskyros ne mėnesinių metu, skausmai ir diskomfortas makštyje. Kitaip tariant, simptomų, dėl kurių reikėtų kreiptis į medikus – daug.
Tačiau svarbiausia, ką pabrėžė docentas J.Ališauskas, tai, o kai simptomai neryškūs – moterys nesusimąsto.
„Pavyzdžiui, nereguliarios negausios mėnesinės. Pacientės mano, ateis laikas susireguliuos, o pasirodo, kad yra gana rimtų problemų, pavyzdžiui, kiaušidėse hormonus produkuojančių auglių“, – perspėjo medikas.
Kokius tyrimus reikėtų atlikti?
Tad kyla klausimas, kada ir kokius tyrimus svarbu atlikti moterims?
Gydytojas akušeris-ginekologas paaiškino, kad kai kalbame apie gimdos kaklelio vėžio ir kitų reprodukcinės sistemos susirgimų profilaktiką, reikėtų išskirti pirminę – vakcinavimą ir antrinę – citologinį tyrimą.
„Laimei šiais metais Lietuva startuos ir vienuolikos metų mergaitės jau turės galimybę apsisaugoti nuo gimdos kaklelio vėžio. Tai, ko gero, didžiausias pastarųjų metų pasiekimas.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre ir iki šiol buvo galima pasiskiepyti dviejų rūšių vakcinomis. Šios vakcinos – tai galimybė ateityje sumažinti vėžinių gimdos kaklelio ligų skaičių, pagerinti visuomenės sveikatos ir moterų gyvenimo kokybę. Tačiau reikia atminti, kad skiepijimas nepakeičia įprastos gimdos kaklelio piktybinių navikų prevencijos priemonių programos.
Antrinė profilaktika – citologinis tyrimas. Tai – auksinis standartas. Tad jeigu mergina jau pradėjo intymų gyvenimą, reikėtų ilgai nelaukiant atlikti citologinį, profilaktinį gimdos kaklelio tepinėlį“, – patarė gydytojas.
Pasirodo, dažnai jaunos merginos turi gimdos kaklelio ektopiją. Tai – liaukinio epitelio išsivertimas į viršų, savotiška būsena, liaudiškai vadinama „žaizdele“. Merginos turi žinoti apie tokią savo būklę, nes žmogaus papilomos virusas tokį gimdos kaklelį gali greičiau pažeisti.
Atlikus citologinį tyrimą pirmąkart profilaktiškai surenkama informacija, kurią ilgainiui bus galima lyginti.
Doc. J. Ališauskas taip pat pataria jaunoms moterims pasiteirauti ir ultragarsinio tyrimo. Jis padės įvertinti, kaip išsivysčiusi gimda, ar nėra jos vystymosi anomalijų, apžiūrėti, kaip atrodo kiaušidės. Kitaip tariant, bendrai įvertinti lytinių organų būklę.
Reikia nepamiršti, kad esama ir kiaušidžių gerybinių auglių, jie pakankamai dažni, tad ultragarsinis tyrimas rekomenduojamas ir vyresnėms moterims.
Nuo dvidešimt penkerių metų Medicinos diagnostikos ir gydymo centro specialistas moterims akušerio-ginekologo kabinete rekomenduoja lankytis kasmet, tačiau į naudą būtų tai pradėti daryti ir anksčiau.
Medicinos diagnostikos ir gydymo centre moterims sudarytos visos galimybės greitai ir kokybiškai atlikti reikiamus reprodukcinės sistemos tyrimus. Optiniu, vaizdą didinančiu kolposkopu atliekama makšties ir gimdos kaklelio apžiūra optiniu vaizdą didinančiu prietaisu kolposkopu, rentgenokontrastinis, echoskopinis ir kiti gimdos ir priedų tyrimai.
Svarbu prisiminti, kad merginoms ir moterims lytinių organų apžiūra kartą per metus neleis pražiopsoti rimtų sveikatos sutrikimų, galinčių gerokai pakenkti gyvenimo kokybei.
