Apie šlapimo nelaikymą „Lietuvos ryto“ televizijos laidoje „Namų daktaras“ pasakojo VŠĮ „Inkocentro“ direktorė Jurga Misevičienė.
- Kodėl žmonės nelaiko šlapimo?
– Apie šlapimo nelaikymą galime kalbėti kaip apie ligą. Yra įtampos šlapimo nelaikymas, skubos šlapimo nelaikymas – dirgli pūslė, arba mišrus nelaikymo tipas, kuomet vyrauja tiek vieni, tiek kiti simptomai. Yra ir tam tikrų lėtinių ligų, kurių metu šlapimo nelaikymas būna kaip simptomas – tai neurologinės ligos, kraujotakos sutrikimai, insultai, galvos ar nugaros smegenų traumos, Parkinsono liga.
Vyrams šlapimo nelaikymą sukelia prostatos problemos, o moterims pagrindinis įtampos šlapimo nelaikymo veiksnys dažnai būna fiziologiniai ypatumai – nėštumas ar gimdymas per natūralius takus, kuomet dubens dugno raumenys gali susilpnėti.
Įtampos šlapimo nelaikymas – kuomet šlapimas nesilaiko bet kokio fizinio krūvio metu – kosint, juokiantis, čiaudint, keliant daiktą, lipant iš lovos ar bėgant.
Dirgli pūslė – tai būklė, kuomet šlapintis užsinorima skubiai, čia ir dabar, o šlapimo neįmanoma sulaikyti jokios valios pastangomis. Tam yra labai gražus apibūdinimas – rakto spynoje sindromas, kuomet labai nori į tualetą, eini namo, kiši raktą į spyną, tačiau kuo arčiau yra tualetas, tuo didesnė tikimybė, kad šlapimas ištekės iš pūslės. Nebūtinai visas turinys turi išsipilti, gali tik sušlapti kelnaitės.
Moteris, turinti dirglią pūslę, šlapimo gali nesulaikyti lytinių santykių metu.
Turint dirglią pūslę būdingas dažnas šlapinimasis – daugiau nei 8 kartus per dieną ir daugiau nei 2 kartus naktį. Šalia gali būti lydintys simptomai – skausmingas šlapinimasis, diskomfortas mažajame dubenyje.
- Kaip gydyti šlapimo nelaikymo problemas?
– Maždaug 80 proc. šlapimo nelaikymo atvejų galima sėkmingai išgydyti, tačiau 20 proc. pacientų su šia problema teks gyventi visą gyvenimą. Tačiau galima gyventi taip pat oriai ir sausai, tik reikia pasirinkti tinkamas slaugos priemones, kurios sugeria šlapimą ar panaikina kvapą.
Dirgli pūslė pakankamai efektyviai gydoma medikamentais, tačiau juos gali tekti vartoti visą gyvenimą su tam tikromis pertraukomis. Visgi, jei tai nėra didelio laipsnio šlapimo nelaikymas, geriau pradėti ne nuo medikamentų, o nuo fizinių pratimų.
Dirglią pūslę galima ištreniruoti. Pradžioje šlapintis reiktų reguliariai kas dvi valandas, nesvarbu, norite ar ne. Taip pūslė išmoks į smegenis nesiųsti neteisingo signalo. Pasiekus sausus periodus intervalą reiktų ilginti 15 min, kol pasiekiamas 3 val. sausas periodas. Taip padirbėti reiktų pusmetį, tačiau efektas – itin geras.
Įtampos šlapimo nelaikymą galima sumažinti atliekant Kėgelio pratimus. Tai dubens dugno raumenų stiprinimo mankšta, kurią galima atlikti bet kur – namuose, darbe ar automobilyje patekus į kamščius, mat aplinkiniams ji nematoma. 3 kartus per dieną po 10 kartų sutraukite dubens dugno raumenis, palaikykite 10 sekundžių ir atpalaiduokite.
Tačiau jeigu niekas negelbėja, žmogui teks vartoti šlapimą sugeriančias priemones. Jų paletė yra labai įvairi, priklausomai nuo nelaikymo laipsnio, galima rinktis įklotus ar sauskelnes. Įklotų pasirinkimas įvairus, yra tiek vyriškų, tiek moteriškų.
Jeigu žmogui nepadeda nei pratimai, nei medikamentai ar operacijos, jam teks vartoti šlapimą sugeriančias priemones, kurių paletė labai įvairi. Priklausomai nuo nelaikymo laipsnio, galima rinktis įklotą ar sauskelnes. Įklotų yra ir moteriškų, ir vyriškų. Vyriški įklotai dažniausiai būna trikampio formos, klijuojasi į apatines kelnaites ir puikiai priglunda.
Jei įklotai negelbėja, jie yra per maži. Tinkamai parinkta slaugos priemonė turi saugoti apie 8 val.
