Kol moterys piketavo, pritarta lytinių ląstelių donorystei

Piketavo saujelė

Nedidelė saujelė moterų prie Seimo antradienio popietę maloniai pozavo žurnalistams.

„Palaikome idėją, kad Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis turi būti padedama toms penkiasdešimčiai tūkstančių šeimų. Norime atkreipti visuomenės dėmesį, kad apie tai būtų kalbama garsiai“, – kalbėjo viena akcijos organizatorių Ana Vaitkevičienė.

Moterys pasisakė už tai, kad pagalbinio apvaisinimo reglamentavimas turi būti modernus.  Ragino Seimo narius neatidėliojant pritarti Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui su visomis pataisomis, kurioms pritarė Sveikatos reikalų komitetas.

Tai esą suteiks nevaisingoms poroms pažangiausias nevaisingumo diagnostikos bei gydymo galimybes bei mažins nepasiturinčių nevaisingų porų socialinę atskirtį, nes sudarys sąlygas pagalbinio apvaisinimo diagnostiką bei gydymą kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

Iš tiesų, taikant pagalbinį apvaisinimą, didžioji gydymo našta tenka moteriai. Nustačius moksliškai nepagrįstus ribojimus, moterims, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas, tektų taikyti nereikalingas jų sveikatai gresiančias medicinines procedūras, skirti papildomas vaistų dozes, blogėtų gydymo rezultatai, poros susilauktų mažiau vaikų.

Tačiau tai – ne tik moterų, bet ir vyrų problema, mat trečdalis nevaisingumo atvejų yra nulemti vyriškosios pusės.

Deja, vargu, ar kelios moterys prie Seimo gali nutraukti tiek metų trunkančius ginčus. Kodėl žmonių nesusirenka daugiau, jei tai taip reikšminga tūkstančiams? Teigiama, kad taip yra dėl visuomenės spaudimo: nedaug šeimų teišdrįsta kalbėti apie tokią skaudžią problemą.

Tuo tarpu, visuomeninės organizacijos, anksčiau aktyviai kovojusios už pagalbinio apvaisinimo kompensavimą, jau nuleidusios rankas. „Nusibodo galva trankyti į sieną“, – kartą sakė vienos tokio organizacijos atstovė.

Pagalbinis apvaisinimas yra įteisintas bei kompensuojamas visose išsivysčiusiose Europos valstybėse. Lietuvoje neturint tinkamo teisinio reguliavimo, daugiau nei dešimtmetį pažeidžiamos nepasiturinčių nevaisingų Lietuvos pacientų teisės į kokybišką sveikatos priežiūrą.

Lietuvoje pirmasis dirbtinio apvaisinimo įstatymo projektas buvo įregistruotas 2002 m., vėliau –2003 m., 2004 m. ir 2010 m. Tuo laikotarpiu skirtingų rengėjų teikti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantys įstatymo projektai ne kartą svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose.

Tenka pripažinti, kad tai – vienas iš ilgiausiai svarstomų ir diskutuojamų sveikatos srities teisės aktų. Šiuo įstatymu siekiama reglamentuoti ne tik techninius ar medicininius procedūros aspektus, bet kartu ir itin jautrius pasaulėžiūrinius klausimus. 

Seime šis įstatymas buvo beveik priimtas praėjusioje kadencijoje. Deja, prieš ketverius metus Etikos ir procedūrų komisija nusprendė, kad balsuodamas dėl pagalbinio apvaisinimo reglamentuojančio įstatymo Seimas pritarė dviem viena kitai prieštaraujančioms nuostatoms, todėl projektas turi būti svarstomas iš naujo.

Nors ne kartą akcentuota, kad tai – prioritetinis teisės aktas, kurį reikia kuo greičiau priimti, panašu, kad Lietuvai gresiančios sankcijos dėl įsipareigojimų Europos Sąjungai nevykdymo šioje principinėje kovoje kai kam – nė motais.

Ir nors ta pati diskusija netyla jau daugiau nei dešimtmetį, tik šiemet užfiksuotas vienas esminių faktų – vaistus, skirtus nevaisingumui gydyti, žmonės turi apsimokėti iš savos kišenės.

Valstybinės ligonių kasos (VLK) Paslaugų ekspertizės, metodinio vadovavimo ir kontrolės skyriaus vedėjos Daivos Berūkštienės dar per rudenį vykusius klausymus buvo pasiteirauta, kiek šiuo metu skiriama lėšų medikamentų, diagnostikos ir visų kitų nevaisingų porų gydymui reikalingų priemonių kompensavimui.

Ši tuomet įvardijo, kad iki pagalbinio apvaisinimo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo apmokamos visos urologo, ginekologo ir kitų specialistų konsultacijos dėl vyrų ar moterų nevaisingumo gydymo. Taip pat genetiniai tyrimai, dienos stacionaro paslaugos. Ankstesnių metų duomenimis, už jas visas buvo išmokėti milijonas trys šimtai tūkstančių litų (arti 380 tūkst. eurų). Tačiau paklausus, ar į šią kainą įtraukti ir vaistai, VLK specialistė suglumo.

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Akušerijos ginekologijos klinikos atstovė doc. dr. Eglė Drejerienė tuomet patikino, kad nevaisingumui gydyti šalyje nekompensuojami jokie vaistai. Nepaisant to, kad kai kurie jų kainuoja kiek mažiau nei trisdešimt eurų.

Seimo nariai linkę rinktis liberalesnį variantą

Tačiau Seime antradienį svarstant Pagalbinio apvaisinimo įstatymą pritarta nuostatoms, kurios rodo, kad parlamentarai linkę rinktis liberalesnį dirbtinio apvaisinimo variantą. 

Pritarta nuostatai, kuri tam tikrais atvejais leidžia lytinių ląstelių donorystę, taip pat dirbtinio apvaisinimo procedūras taikyti poroms, siekiant išvengti genetinės ligos perdavimo vaikui. Pasibaigus posėdyje numatytam laikui, svarstyme padaryta pertrauka.

Parlamentas sustojo ties nuostatomis, kurios kelia daugiausia ginčų, ar leisti embrionų šaldymą. 

„Seimas linkęs pritarti medicinos mokslų žiniomis grįstam variantui, kuris leidžia taikyti naujausius mokslo laimėjimus ir naujausius gydymo būdus.

Šios dienos svarstyme išskirčiau tai, kad leidžiami genetiniai tyrimai, tai  labai svarbu šeimoms, kurioms kyla didelė rizika susilaukti vaiko, kuris gali turėti vieną ar kitą paveldimą ligą. Yra kai kurių porų didesnė tikimybė tai turėti, ir mokslo galimybės leidžia jiems susilaukti sveiko vaiko tai taikant“, – BNS apie antradienį priimtus sprendimus sakė sveikatos apsaugos ministras Juras Požela. 

Antradienį pritarta, kad pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais gydymo būdais arba juos taikant nėra realios sėkmės tikimybės, o taip pat tais atvejais, kai siekiama išvengti ligos, sukeliančios didelę negalią ar ją gydyti . Taip pat pritarta, kad pagalbinis apvaisinimas negali būti naudojamas suteikti  pagalbinio apvaisinimo būdu pradėtam vaikui tam tikrų savybių, taip pat ir norimą lytį, išskyrus tuos atvejus, kai siekiama išvengti ligos ar ją gydyti. 

Dar pritarta nuostatai, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti atliekamas tik naudojant apvaisinamos moters ir  lytinių ląstelių donoro, su ja gyvenančio įstatymu nustatyta tvarka santuokoje ar partnerystėje, lytines ląsteles, išskyrus tuos atvejus, kai vieno iš sutuoktinių ar partnerio lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui, o taip pat tais atvejais, kai su jomis yra didelė rizika perduoti ligą, sukeliančią didelę negalią. 

„Labai svarbu, kad šis įstatymas bus taikomas ne tik santuokoje, bet ir partnerystėje gyvenančioms poroms, kad tai yra gydymo būdas, kuris taikomas ne vien tik nevaisingoms poroms, bet ir tais atvejais, kai turi kitų sveikatos sutrikimų, ir tai gali leisti jiems padėti susilaukti sveiko vaiko.

Lytinių ląstelių donorystei taip pat buvo pritarta, kas svarbu, ypač kalbant apie šeimas, paprastas pavyzdys, po vėžio gydymo. Moteris po chemoterapijos kurso jau bus nevaisinga, vyro atveju jo spermatozoidai bus nevaisingi, vienintelis būdas tokioms šeimoms susilaukti palikuonių bus lytinių ląstelių donorystė“, – sakė J.Požela. 

Antradienį parlamentarai apsisprendė neįrašyti įstatyme viršutinės ribos, iki kurios gali būti taikoma pagalbinio apvaisinimo procedūra – pirminiame įstatymo variante buvo įrašyta, kad pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas ne vyresnei kaip 45-erių metų moteriai. 

„Praktikoje labai keistai atrodė amžiaus nustatymas, pasiūlyti 45 metai kaip viršutinė riba. Kas atsitiktų, jei būtų pradėta taikyti procedūra, užšaldyti embrionai, ir pirmo karto neapsivaisina, moteriai, kuri buvo 44-erių, ir po to jai būtų galima tęsti, kai jai 45-eri ir vienas mėnuo, tai ką – jai stabdome procedūrą, nors jau pradėta. Pagal dabartinę nuostatą medicinos praktika lems sprendimą, taikyti ar ne. Bet tai jokiais būdais nereiškia, kad mes turėsime 80-metes mamas, tai yra fiziologiškai neįmanoma“, – kalbėjo ministras. 

Kol pagalbinis apvaisinimas nėra įtvirtintas įstatymu, nevaisingos šeimos negali iš valstybės tikėtis gydymo išlaidų kompensavimo. Lietuvoje oficialaus nevaisingumo registro nėra, skirtingų tarnybų duomenimis, yra per 50 tūkst. vaikų susilaukti negalinčių vaisingo amžiaus šeimų. 

Lietuvai niekaip nepriimant pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, Europos Komisija 2014 metais dėl to yra pradėjusi pažeidimo procedūrą. Briuselis ragina Lietuvą įstatymu reglamentuoti dirbtinį apvaisinimą nacionalinėje teisėje įtvirtinant Europos Sąjungos taisykles dėl su lytinėmis ląstelėmis susijusių medicininių procedūrų kokybės ir saugumo standartų.