Medikams nepavyko išgelbėti nei merginos, nei kūdikio, kurį bandė gelbėti atlikę skubų Cezario pjūvį. Netekę abiejų pacientų, gydytojau pasiteiravo Scarlett motinos, Gayle De-Lacey, ar ši norėtų, kad anūko kūnas būtų grąžintas atgal į mirusios motinos pilvą.
„Kai manęs paklausė, ar norėčiau, kad Rocco būtų grąžintas ten, kur turėjo likti dar bent kelis mėnesius, nedvejodama sutikau. Žinau, kad to būtų norėjusi ir Scarlett. Be to, Rocco buvo per mažas, kad jam būtų keliamos atskiros laidotuvės, taigi jis grįžo ten, kur ir turėjo būti.
Tiesiog negaliu patikėti, kad jųdviejų nebėra. Pamenu, kaip Scarlett man paskambino ir pranešė, kad su vaikinu Samu laukiasi pirmagimio. Nors vaikutis buvo neplanuotas, mano duktė negalėjo sulaukti jo atėjimo į pasaulį.
Iš pradžių sutrikau, nes pati pastojau būdama 17, o po kelių mėnesių jau sūpavau ant rankų savo dukterį. Tačiau šokas greitai praėjo, kadangi po sunkių metų tai buvo išties gera žinia“, – išgyvenimais pasidalino dukters ir anūko netekusi moteris.
Gayle švenčiant 35-ąjį gimtadienį, jos tėvas patyrė širdies smūgį ir mirė vietoje, o praėjus vos dviems mėnesiams moteris išgirdo bauginančią diagnozę – jai buvo nustatytas gimdos kaklelio vėžys.
„Tuo metu Scarlett buvo mano uola. Ji ne tik gamino valgyti ir tvarkė namus, bet ir prižiūrėjo savo jaunesnius broliukus. Laimei, po metų intensyvaus gydymosi, išgirdau džiugią žinią – buvau visai pasveikusi nuo vėžio.
Tuomet duktė grįžo į savo ir vaikino namus, kuriuose jos laukė Samas. Kai ji pastojo negalėjome susilaikyti – kūdikio atėjimui ėmėme ruoštis iš anksto. Pirkome šliaužtinukus, žaisliukus, lankėmės pas gydytojus.
Vieno tokio vizito metu sužinojome, kad Rocco greičiausiai turėjo Dauno sindromą, kadangi širdyje buvo matyti tik 3 skilveliai, be to, jo kaklas atrodė stambesnis, nei turėtų būti. Scarlett nesutriko ir paprašė atlikti tolimesnius tyrimus.
Jie parodė, kad Rocco bus viskas gerai – gydytojai aptiko ketvirtąjį skilvelį, o amniocentezės tyrimų rezultatai sugrįžo neigiami. Man paskambinusi Scarlett negalėjo atsidžiaugti – jos kūdikis buvo sveikas. Deja, viskas apsivertė aukštyn kojomis man grįžus namo.
Ji buvo kątik išėjusi iš vonios kambario, vilkėjo pižama ir virtuvėje valgė spurgą. Apkabinau ją ir, pasakiusi, kad džiaugiuosi geromis naujienomis, nusisukau eiti į svetainę. Tuomet ir išgirdau Scarlett suklumpant.
Ji ėmė dusti, prakaituoti ir drebėti. Sušukau Samui, kad kviestų greitąją. Mano duktė keitė spalvą prieš mano akis – iš pradžių ji pamėlo, vėliau ėmė žaliuoti. Atvykus greitajai kartu su įlipau į automobilį ir gaudžiant sirenoms meldžiausi, kad tik viskas būtų gerai.
Vis dėlto, nuvykus į ligoninę, po valandos trukusios gelbėjimo operacijos, koridoriuje mane pasitiko nusivylę gydytojai. Jie man pranešė, kad nepavyko išgelbėti nei mano duktės, nei anūko. Jaučiausi sugniuždyta, kad nematysiu, kaip jis auga ir kaip mano duktė tampa motina.
Ilgai sėdėjau prie jos kūno, o Rocco gulėjo lovytėje. Jo kūnelis buvo toks gležnas, akivaizdu, kad buvo dar per jaunas išgyventi. Vietoj vakarėlio, skirto atšvęsti dukters nėštumą, turėjau surengti laidotuves“, – pasakojo Gayle.
Pomirtinis skrodimas atskleidė, kad kairėje merginos kojoje susiformavęs kraujo krešulys nukeliavo į plaučius, kur užblokavo oro patekimą ir privertė sustoti merginos širdį. Nors giliųjų venų trombozė neščioms moterims pasitaiko gana dažnai, šis trombas galėjo keliauti po Scarlett kūną ne vienerius metus.
Scarlett laidotuvių dieną susirinko daugiau nei 300 svečių, panorusių pareikšti užuojautą.
„Planuodama šį vakarėlį atidaviau visą save. Mano duktė visuomet mėgo smagius susitikimus. Tiek, kiek laidotuvės gali būti tobulos, tiek tokiomis buvo ir josios. Samas drąsiai atsistojo ir perskaitė savo elegiją. Aš to padaryti nesugebėjau, todėl kiti tai padarė vietoje manęs.
Na, o Scarlett atrodė taip, kaip ją atsimenu – su savo mėgstamiausiu raudonu kombinezonu, lakuotais nagais bei supintais plaukais.
Pasibaigus laidotuvėms pasijutau tuščia. Samas grįžo gyventi su motina, todėl jaučiausi lyg praradus ir sūnų.
Mane guodžia tik mintis, kad mirdama Scarlett buvo laimingiausia, kokia kada nors buvo. Džiaugiuosi ir dėl to, kad buvau šalia, kai visa tai įvyko ir galėjau ją paguosti ir nuraminti.
Per trumpus, nejučia prabėgusius 18 metų, mano nuostabi dukra man padovanojo visą gyvenimą išliksiančius prisiminimus. Na, o dabar turiu susitelkti ties savo sūnų augimu ir auklėjimu“, – guodėsi du berniukus auginanti moteris.
Liga itin aktuali lietuviams
Venų trombozė – ūmus procesas, kurio metu vena užkemšamos trombu, sutrinka veninio kraujo tekėjimas. Veninio kraujo tekėjimas vyksta giliosiomis ir paviršinėmis venomis, o šios tarpusavyje susisiekia perforuojančiomis venomis.
Paviršinių venų krešuliai nekelia pavojaus gyvybei, nes venų vožtuvai veikia kaip sietas, kuris neleidžia trombui patekti į giliųjų venų sistemą. O giliųjų venų trombozė – tai ūminis visiškas arba dalinis šių kraujagyslių užakimas, kai jų spindyje susidaro trombas. Krešulio susidarymą venose lemia klasikinė Virchovo triada: kraujagyslės sienelės endotelio pažeidimas, kraujo krešėjimo padidėjimas ir kraujo tėkmės sulėtėjimas.
Atitrūkusios trombo dalys gali patekti į plaučių kraujotaką, sukeldamos plaučių emboliją, galvos smegenis, sutrikdyti kitų organų kraujotaką, užkimšdamos jų kraujagysles.
Pati dažniausia yra kojų giliųjų venų trombozė. Jos komplikacijos – plaučių arterijos embolija ir potrombozinis sindromas – itin pavojingos gyvybei ir sveikatai. Lietuvoje nustatoma apie 5 tūkst. giliųjų venų trombozė atvejų ir 2,5 tūkst. mirtinos plaučių arterijos embolijos atvejų per metus.
Šios ligos simptomai labai priklauso nuo to, koks kraujagyslės segmentas užkemšamas, kiek išvystyta kraujotaka per šakas. Skausmo intensyvumas gali būti labai įvairus. Pavyzdžiui, trombui užkimšus giliąją šlaunies veną ar didžiosios venos žiotis, koja labai greitai pamėlsta, ištinsta, skauda.
Paprastai būdingas nedidelis blauzdų skausmingumas, kuris sustiprėja fizinio krūvio metu. Šiek tiek patinsta galūnės. Gali būti karšta oda, skausmingi raumenys. Jei pažeista tik viena galūnė, gali skirtis abiejų blauzdų apimtis. Eiga labai įvairi, gali būti tiek palaipsnė, tiek staigi. Tačiau būna ir taip, kad nejaučiama jokių objektyvių pokyčių, be to, dauguma šių požymių ir simptomų būdingi ir kitoms ligoms, todėl jų nepakanka ligai diagnozuoti. Ar pacientas serga giliųjų venų tromboze, gali nustatyti tik gydytojas, atlikęs reikalingus tyrimus.
