Jokio kieto maisto, jokios burnos higienos, jokių odontologo paslaugų. Valgis trukdavo mažiausiai valandą. Pokalbiai – tik labai lėti ir reikalaujantys daug pastangų. Jei būtų užspringusi, galėjo ir numirti.
V.Kabickaitė nuo gimimo kentė dėl riboto išsižiojimo. Tai lėmė žandikaulio sąnario ankilozė, liga, kai sąnarys sustingsta ir vis mažiau juda. Galiausiai darosi nebeįmanoma išsižioti.
Kauno klinikų veido ir žandikaulių chirurgas dr. Stasys Bojarskas ir burnos chirurgas, doktorantas Marijus Leketas birželio 1-ąją V.Kabickaitei įstatė žandikaulio sąnarių protezus.
Gydytojai sako, kad šios operacijos išskirtinumas – tai, kad pirmą kartą buvo panaudoti lietuviški, o ne amerikietiški žandikaulių sąnarių protezai. Jie nenusileido kokybe, bet atsiėjo kone perpus pigiau nei užsienietiški.
V.Kabickaitė pati niekaip nebūtų įpirkusi beveik 15 tūkst. eurų kainavusių protezų. Už šią dovaną ji dėkinga Valstybinėms ligonių kasoms (VLK) ir visiems mokesčių mokėtojams.
Kauno klinikose V.Kabickaitė – antroji pacientė su pakeistais žandikaulio sąnariais. Lietuvoje iš viso yra vos keli tokias operacijas patyrę žmonės.
Galėjo paralyžiuoti veidą
Apie galimybę keisti žandikaulio sąnarius mergina sužinojo būdama 18-os. Pas gydytojus ją nukreipė odontologė.
Tuomet jai pirmą kartą buvo atlikta operacija, tačiau jos nepakako. Bėda pasikartojo – žandikaulio sąnariai ir vėl užvėrė burną.
Po šešerių metų ji pasiryžo antrai operacijai.
„Ji visą laiką buvo sukandusi dantis, negalėjo išsižioti, taisyti dantų, palaikyti burnos higienos. Nežinau, kaip ji iškentė dantų skausmus – jai padėti odontologas negalėjo. Nežinau, ir kaip ji iki šiol maitinosi. Greičiausiai tik skystu maistu. Visiškai nebuvo išsižiojimo“, – pacientės būklę iki operacijos nusakė M.Leketas.
Gydytojai parašė prašymą į VLK, paaiškino, kad pacientė nėra pasiturinti ir negali pati susimokėti už protezus, o jie merginai būtini.
Kai VLK rado pinigų protezams, prasidėjo pasiruošimas operacijai. Kone pusę metų V.Kabickaitei buvo gaminami protezai. Medikai nuolat konsultavo Kaune įsikūrusią įmonę „Ortho Baltic“, kurie atliko darbą.
Laukė sudėtinga operacija. Per ją yra rizikos pažeisti smegenis maitinančias kraujagysles, veido nervus. „Jei jie būtų pažeisti, veidas būtų paralyžiuotas. Tai iš dalies ir kaukolės operacija – viena protezo dalis fiksuojasi prie kaukolės pamato“, – aiškino M.Leketas.
Galiausiai gydytojai atliko operaciją. Ji truko septynias valandas ir buvo sėkminga – jokių rimtų komplikacijų neįvyko.
Reikės sąnarių mankštos
Ligoninėje mergina praleido pusantros savaitės, paskui buvo išleista namo. „Esu šiek tiek patinusi. Pasimatė šypsenos defektai. Ketinu eiti pas odontologą. Didesnių nemalonumų po operacijos nepatyriau“, – pasakojo iš Telšių rajono kilusi mergina.
Klaipėdoje ji dirba virėja. Galimybė išsižioti jai bus itin naudinga darbe, kur reikia ragauti patiekalus bei bendrauti su kolegomis.
Merginos artimieji jaudinosi, ar operacija bus sėkminga. Pamatę V.Kabickaitę po operacijos, jie džiaugėsi pokyčiais. „Draugė stebėjosi, kiek daug išsižioju. Dabar laimė matuojama tuo, kiek daug galiu išsižioti. Pagerėjo kalbėsena, galiu šaukštą įdėti į burną“, – džiaugėsi Telšių rajono gyventoja.
Anot gydytojų, mergina po operacijos išsižioti gali beveik normaliai. „Jei mankštins žandikaulį, tikėtina, kad galės išsižioti normaliai visą gyvenimą“, – sakė burnos chirurgas M.Leketas.
Pacientės laukia kasdienė žandikaulių mankšta. Reikės rankomis sąnarius tempti vieną į viršų, kitą į apačią.
Ji buvo pirmoji Kauno klinikų pacientė, kuriai įdėti lietuviški žandikaulio protezai. „Nebuvo baisu. Pasitikėjau gydytojais. Esu jiems dėkinga. Jie puikiai atliko savo darbą“, – sakė jauna moteris.
Lietuviški protezai – pigiau
Gydytojai pabrėžė, kad svarbiausia šioje istorijoje tai, kad protezas pagamintas Lietuvoje ir jo kaina yra bene dvigubai mažesnė nei užsienyje gaminamų.
„Ligoniams jis prieinamesnis. Ligonių kasos jį kompensuoja tik išimtinais atvejais. Kadangi jie pigesni, gal ligoniai patys galėtų įsigyti protezus“, – svarstė M.Leketas.
Veido ir žandikaulių chirurgas S.Bojarskas tikino, kad lietuviškų protezų kokybė nesiskiria nuo amerikietiškų. „Gal reikėjo daugiau planavimo, bet produktas – niekuo nesiskiria“, – aiškino gydytojas.
Lyginant su kitais – kelio ar dubens sąnarių – protezais, žandikaulio sąnarių protezai daug brangesnis. Lietuviškojo kaina – iki 15 tūkst. eurų, amerikietiško – apie 27 tūkst. eurų. Kiekvienas protezas gaminamas individualiai konkrečiam žmogui.
Paklaustas, ką protezai suteikia, S.Bojarskas aiškino: „Pagerėja gyvenimo kokybė. Viktorija negalėjo nė kiek išsižioti, kalbėti, kramtyti. Burnos higiena, dantų gydymas tampa nebeįmanomas. Gali išsivystyti ir gyvybei pavojingi dalykai – springimas, pūlinys.“
Gydytojo S.Bojarsko įsitikinimu, lietuviškus žandikaulio sąnario protezus drąsiai būtų galima eksportuoti ir į užsienio šalis: “Kadangi Lietuvoje toleruojami labai dideli nukrypimai nuo normos, protezų nereikėtų daug, tačiau vakaruose, kur praplėstos indikacijos, jų reikia daugiau.“
