Kai kurie tyrime dalyvavusieji asmenys jo metu neteko darbo ar dėl ligos simptomų jame turėjo problemų. Studijai pasibaigus visi galėjo toliau tęsti ar sugrįžti į darbą, ženkliai pagerėjus jų gebėjimams ir sumažėjus simptomams.
Rezultatai buvo paskelbti periodiniame leidinyje Aging. Jame teigiama, kad šis tyrimas yra pirmoji tokio tipo studija, kurios metu grįžusi pacientų atmintis išliko.
Gydymas apėmė sudėtingą, 36 punktų terapiją. Joje buvo derinami mitybos pokyčiai, protinės veiklos stimuliavimas, fizinė veikla, buvo normalizuotas miego ritmas. Taip pat atrinkti vaistai ir vitaminai, paveikę cheminę smegenų sudėtį.
Taikant vien medikamentus, tai neturėjo jokio žymaus poveikio lėtinant ligos progresą. Be to, jie tik dalinai pagerino Alzheimerio simptomus.
Naujasis tyrimas buvo bendradarbiavimo tarp Senėjimo tyrimų instituto ir Los Andželo universiteto laboratorijų, tiriančių neurodegeneracines ligas, vaisius. Jo pagrindinis vykdytojas, gydytojas Dale Bredesenas tikisi, kad ši studija prisidės prie sėkmingo ligos, kuri buvo atrasta prieš daugiau nei 100 metų, gydymo.
Medikas teigia, kad jo metodas yra veiksmingas, kadangi yra parenkamas kiekvienam pacientui atskirai, atsižvelgiant į jo būklę.
„Įsivaizduokite, kad jūsų namo stogas turi 36 skyles. Kuris nors medikamentas sėkmingai užlopo tik vieną iš jų, o tuo tarpu per kitas 35 vanduo prabėga be kliūčių. Taigi, pagrindinė problema yra nepataisoma.
Visi pacientai, kuriems buvo pritaikytas naujasis gydymo metodas sirgo Alzheimeriu, kentėjo nuo kognityvinių gebėjimų pablogėjimo ar protinės veiklos sutrikimų. Visgi, atliekant tyrimą, kai kurių asmenų rodikliai grįžo į normalius.
Tai, kad dėl darbo problemų turėję asmenys sugebėjo grįžti į savo darbovietes, dar labiau paskatina, tačiau tyrimas yra pernelyg mažos apimties, kad būtų galima užtikrintai teigti jo sėkmę“, – teigė medikas.
Pacientai, kurių gyvenimai pasikeitė:
1. 69-erių metų amžiaus verslininkas buvo pasiryžęs atsisakyti savo karjeros, kadangi daugiau nei 11 metų kentėjo nuo progresuojančio atminties praradimo. Po 6 mėnesių nuo tyrimo pradžios tiek jo kolegos, tiek šeimos nariai pastebėjo pirmuosius pokyčius į gerą: jis sugebėjo prisiminti savo darbo grafiką bei bendradarbių veidus.
Po 22 mėnesių tyrimo jis grįžo pakartotinei apžiūrai. Atlikti tyrimai parodė, kad jo sveikata pagerėjo visais aspektais. Be to, jo ilgalaikė atmintis pagerėjo nuo 33 proc. iki 84 proc. Šiandien šis vyras ne tik neturėjo atsisakyti verslo, bet sugebėjo ir jį praplėsti.
2. 66 metų darbininko smegenų sritis, atsakinga už atmintį, buvo sunykusi ir veikė vos 17 proc. Tačiau per 10 mėnesių gydymo jo rezultatai dramatiškai pasikeitė. Atlikus tyrimą magnetiniu rezonansu paaiškėjo, kad vyro atmintis pagerėjo net iki 75 proc. Be to, pati smegenų sritis padidėjo netgi 12 proc.
3. 49-erių metų moteris kentėjo nuo vis blogėjančio sugebėjimo atpažinti veidus. Jai taip pat darėsi vis sunkiau kalbant parinkti žodžius. Moteriai buvo pranešta, kad jai buvo prasidėjęs kognityvinių funkcijų blogėjimas.
Po kelių mėnesių gydymo buvo pastebėtas žymus žodyno, atminties, skaitymo, navigacijos įgūdžių pagerėjimas. Ji taip pat pranešė, jog protas atrodė „skaidresnis“, tapo lengviau prisiminti veidus, be to sugrįžo užsienio kalbos žinios.
Po 9 mėnesių pacientei buvo atliktas pakartotinis tyrimas, kuris parodė, kad jai nebegresia kognityvinių gebėjimų praradimas.
„Vien per pastarąjį dešimtmetį buvo atlikti keli šimtai nesėkmingo Alzheimerio gydymo tyrimų, kainavę daugiau nei milijardą dolerių. Nors tokiais lėtiniais susirgimais kaip vėžys, kraujotakos ligos ir ŽIV sergančių pacientų būklė pagerėjo taikant kombinuotą gydymą, tai nebuvo bandoma su Alzheimeriu ar kitais atminties sutrikimais sergančiais pacientais.
Tai parodė, kad platesnio spektro terapinis gydymas yra veiksmingesnis. Visgi, yra šiokių tokių keblumų. Tiek pacientams, tiek juos prižiūrintiems asmenims gali būti sudėtinga nuosekliai vykdyti medikų skirtą planą.
Net ir tyrimo metu nebuvo nei vieno asmens, sugebėjusio įvykdyti kiekvieną gydymo plano aspektą. Dažniausiai buvo skundžiamasi, kad reikia keisti mitybos ir gyvensenos įpročius. Be to, reikėjo gerti po kelias tabletes kiekvieną dieną“, – komentavo gydytojas D. Bredesenas.
Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad pagrindinis gydymo metodo šalutinis poveikis yra visiškai priešingas tam, kurį sukelia vaistai – padidėjo pacientų KMI bei pagerėjo bendra savijauta ir sveikata.
Vis dėlto, norint patvirtinti teigiamus tyrimo rezultatus ir tai, kad atmintis gali būti sugrąžinta, derėtų atlikti papildomus tyrimus.
