Atskleidė, ką melavo apie pagalbinį apvaisinimą

Nors Pagalbinio apvaisinimo įstatymui nepritaria nei pats sveikatos apsaugos ministras Juras Požela, o prezidentė Dalia Grybauskaitė jį vetavo, dalis mokslininkų ir visuomenininkų piktinasi, kad nutylima, jog įstatymas buvo palaikomas daugybės organizacijų: iš viso jų daugiau nei 100.

D.Umbraso nuotr.
D.Umbraso nuotr.
MRU Viešosios teisės instituto doc. dr. Agnė Širinskienė<br>D.Umbraso nuotr.
MRU Viešosios teisės instituto doc. dr. Agnė Širinskienė<br>D.Umbraso nuotr.
LSMU Histologijos ir embrionologijos katedros lektorė doc. dr. Jolita Palubinskienė<br>D.Umbraso nuotr.
LSMU Histologijos ir embrionologijos katedros lektorė doc. dr. Jolita Palubinskienė<br>D.Umbraso nuotr.
Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė – Sakavičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė – Sakavičienė.<br>D.Umbraso nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Elzė Laužikaitė

Jul 4, 2016, 2:34 PM, atnaujinta May 19, 2017, 10:29 PM

Be to, nemažai informacijos apie naująjį jau Seimui grąžintą įstatymą – melaginga.

Melagingą informaciją skleidžiančių mitų – daugybė

Pirmadienį vyko spaudos konferencija, kurios tikslas buvo paneigti mitus, kuriais apipintas naujasis pagalbinio apvaisinimo įstatymas. Jame dalyvavo MRU Viešosios teisės instituto doc. dr. Agnė Širinskienė, LSMU Histologijos ir embrionologijos katedros lektorė doc. dr. Jolita Palubinskienė bei Laisvos visuomenės instituto vadovė Kristina Zamarytė – Sakavičienė.

Pasak A. Širinskienės, nemažai faktų, pateikiamų viešai, neteisingi.

„Deja, viešojoje erdvėje yra gausu manipuliavimo ir klaidingos informacijos skleidimo. Visų pirma, sveikatos apsaugos ministras J. Požėla tikina, kad šaldyti yra įmanoma tik embrionus ir pamiršta, kad Maltoje, Ispanijoje ar Italijoje sėkmingai yra šaldomos ir kiaušialąstės. Šiose valstybėse yra sulaukiama puikių rezultatų, todėl nereikia manyti, kad bus šaldomi tik patys embrionai“, – tvirtino ji.

A. Širinskienei antrino ir lektorė Jolita Palubinskienė. Ji teigė, kad kiaušialąsčių šaldymo rezultatai yra pasiekti tokie geri, jog ėmė pranokti pasiekimus su šviežiomis nešaldytomis kiaušialąstėmis.

„Apskaičiuota, kad panaudojant šaldytas kiaušialąstes, net trečdalis pagalbinio apvaisinimo atvejų yra sėkmingi. Be to, ištirta ir tai, jog tokiu atveju apsigimimų ir įvairių patologijų skaičius nėra didesnis nei tarp natūraliu būdu susilauktų vaikų.

Be to, kiaušialąstės šaldymas padeda tėvams susilaukti kūdikio, kuris turi mažesnę tikimybę sirgti tam tikromis paveldimomis ligomis“, – kalbėjo J. Palubinskienė.

Pagalbinio apvaisinimo įstatymas – ne eksperimentų su moterimis įteisinimas

Buvo atkreiptas dėmesys ir į ypač pasklidusius teiginius, kuriuose nurodoma, jog naujasis įstatymas įteisina bandymus su moterimis. Deja , pasitelkdama mokslinius faktus A. Širinskienė visa tai paneigė.

„Teiginiai, jog pagalbinio apvaisinimo metu į moters organizmą bus įleisti trys embrionai yra visiškai klaidingi. Įstatyme yra nurodyta, kad 3 – tai maksimalus embrionų skaičius, kurį galima sukurti ir įleisti į moters organizmą.

Yra draudžiama jų kurti daugiau, tačiau, gydytojui numatant, jog gali pakakti vieno ar dviejų embrionų, tikrai nėra privaloma jų visų trijų įleisti į moters gimdą. Tokiu būdu apsaugoma ne tik pastoti siekianti moteris, bet ir užsimezgusios gyvybės.

Taip pat, niekur nenurodoma, kad papildomų intervencijų neprireiks, kadangi bus naudojama tai, kas jau yra užšaldyta. Lietuvoje esančios klinikos, nors ir plačiai netaiko šio metodo, jį atlikti sugeba ir patirties turi“, – teigė ji.

Siekiama užtikrinti ir nebereikalingų embrionų ateitį

Docentę papildžiusi J. Palubinskienė nurodė, kad įstatymas iš tikrųjų užtikrina ne tik nevaisingų porų gerbūvį, bet ir būsimųjų valstybės piliečių teises.

„Iki šiol taikyto pagalbinio apvaisinimo metu būdavo apvaisinamos daugiau nei dešimt kiaušialąsčių. Visos jos tampa užsimezgusia gyvybe, būsimu individu. Pirmojo apvaisinimo ciklo metu į moters gimdą įleidus 3 ar daugiau zigotų ir joms visoms prigijus, moteris susilaukia trynukų.

Dažniausiai to porai pakanka ir jie daugiau vaikų nebenori. Taigi, kyla klausimas, kas atsitiks su užsimezgusiomis gyvybėmis, kurių niekam nebereikia? Žinoma, yra teiginių, kad galima būtų panaudoti embrionų kamieninių ląstelių terapiją.

Deja, taip mąstančius turiu nuvilti – mediciniškai tokie bandymai nėra įrodyti, o Rusijoje pasirodžiusios istorijos, kuomet suaugęs asmuo pagijo taikant šią terapiją nėra pagrįstos moksliškai“, – tikino J. Palubinskienė.

Teigimas, jog įstatymas priimtas pagal bažnyčios dogmas – argumentų neturėjimas

Pasak Kristinos Zamarytės – Sakavičienės, teigimai, kad naujasis įstatymas yra religinių dogmų laikymasis parodė, jog visuomenei trūksta informacijos. Be to, ji nesuprato, kodėl yra nutylima, jog įstatymas buvo palaikomas daugybės organizacijų, kurių iš viso buvo per 100.

„Teigti, kad kalta religija yra lygu griebtis paskutinio šiaudo. Paprastai šie argumentai iškyla tik nebeturint, ką atsikirsti. Įstatymas ne tik užtikrino poros, bet ir būsimo vaiko teises. Be to, tai suteikė finansavimo galimybę, kuri iš tikrųjų būtų pagelbėjusi daugiau nei 50 tūkst. nevaisingų porų“, – tvirtino ji.

Deja, spaudos konferencija bei Simono Daukanto aikštėje vykęs piketas prezidentės Dalios Grybauskaitės neįtikino. Įstatymą jį vetavo, sakydama, kad embrionų skaičiaus ribojimas ir draudimas juos šaldyti neatitinka šiuolaikinių gydymo metodų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.