Tuomet ligonis lengviau ir greičiau atsigauna, didesnė tikimybė išvengti infekcijų ir komplikacijų. Ant paciento kūno lieka mažesnės pjūvio žymės O tai itin svarbu moterims, mėgstančioms dėvėti atviresnius drabužius.
Jau atliktos penkios mažiau žalojančios širdies vožtuvų operacijos.
Įprastai širdies chirurginės intervencijos metu ligoniui daromas 20-30 centimetrų ilgio krūtinkaulio pjūvis. Šiuo atveju pakanka maždaug dešimties centimetrų pjūvio, kuris galimas įvairiose krūtinės ląstos vietose.
Pasak operacijas atliekančio gydytojo kardiochirurgo, biomedicinos mokslų daktaro Sauliaus Raugelės, dėl mažesnio pjūvio susiaurėja širdies matomumo laukas, gydytojas turi būti dar atsargesnis ir kruopštesnis.
„Mažesnis pjūvis mažiau traumuoja žmogaus organizmą, žaizda gyja greičiau, sumažėja komplikacijų, infekcijų galimybė. Reikia pastebėti, kad krūtinkaulis gyja labai ilgai – tam prireikia nuo trijų iki šešių mėnesių. Visą tą laiką pacientas turi būti labai atsargus, tausoti save, vengti aktyvių fizinių veiksmų. Po mažiau žalojančių operacijų viskas daug paprasčiau“, – sako S.Raugelė.
Tačiau tokias operacijas galima atlikti ne visiems ligoniams – jos netinka išvešėjusios aterosklerozės, nutukimo atvejais.
Kokį operacijos būdą rinktis, nusprendžia pacientas ir kardiochirurgas kartu.
Klaipėdos jūrininkų ligoninėje per mažesnį krūtinkaulio pjūvį gali būti atliekamos visų trijų širdies vožtuvų – aortos, dviburio ir triburio – koregavimo ar protezavimo operacijos.
„Tradicinės operacijos metu į širdį įvedami specialūs vamzdeliai – kaniulės. Jais į širdį atitekantis kraujas keliauja į dirbtinės kraujo apytakos aparatą ir prisotintas deguonies kitais vamzdeliais grąžinamas į aortą. Mažiau žalojančios operacijos metu nebelieka vietos vamzdeliams, todėl jiems padaromas trijų centimetrų pjūvis kirkšnyje“, – aiškino S.Raugelė, pabrėžęs, kad abiejų operacijų rizika – tokia pati. „Mūsų ligoninės medikai nuolatos tobulėja ir ieško pacientui geriausio, kaip įmanoma labiau tausojančio gydymo būdo. Tai ypač aktualu chirurgijoje. Džiaugiuosi gydytojų profesionalumu ir atkaklumu. Savo žiniomis ir galimybėmis jie nenusileidžia kolegoms, dirbantiems bet kurioje Europos klinikoje“, – sako Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga.
