Paryžiuje gyvenanti lietuvė: „Kas naktį miegu su antsnukiu“

Paryžiuje gyvenanti Alita Dagytė (36 m.), kaip ir daugelis moterų, kiekvieną dieną derina darbą ir motinystę. Tačiau jos naktys yra kitokios nei daugumos – prieš miegą Alita turi užsidėti specialią kaukę, miego metu palaikančią kvėpavimą. Tokio elgesio priežastis – miego apnėja. Liga, dėl kurios miegantis asmuo nustoja kvėpuoti.

Nuo miego apnėjos kenčianti A. Dagytė kas naktį turi dėvėti specialią kaukę, atveriančią kvėpavimo takus.<br>„Facebook.com“ nuotr.
Nuo miego apnėjos kenčianti A. Dagytė kas naktį turi dėvėti specialią kaukę, atveriančią kvėpavimo takus.<br>„Facebook.com“ nuotr.
Jau pusantrų metų besigydanti moteris atsikratė daugiau nei 30 kilogramų.<br>„Facebook.com“ nuotr.
Jau pusantrų metų besigydanti moteris atsikratė daugiau nei 30 kilogramų.<br>„Facebook.com“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Elzė Laužikaitė

Aug 30, 2016, 2:22 PM, atnaujinta May 14, 2017, 12:12 PM

Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Pulmonologijos-imunologijos klinikos gydytojos pulmonologės Renatos Ambultienės, ši liga gali kilti dėl dėl įvairių priežasčių.

„Miego apnėjų kilmė gali būti įvairi. Dažniausiai nustatomos obstrukcinės miego apnėjos (lot. obstructio – kliūtis, uždarymas). Jos išsivysto dėl viršutinių kvėpavimo takų pokyčių miego metu, kai subliūkšta virš balso plyšio esantys audiniai ir oro srovė nutrūksta. Žmogus bando įkvėpti, tačiau, nepaisant pastangų kvėpuoti (jas galime įvertinti stebėdami, kaip kilnojasi krūtinė ir pilvas), oro srovė nepatenka pro viršutinius kvėpavimo takus į plaučius.

Apnėjos, sukeltos kitų priežasčių, yra daug retesnės ir jos vadinamos centrinėmis apnėjomis. Centrines apnėjas dažniausiai sukelia širdies-kraujagyslių ar centrinės nervų sistemos ligos, nemažą įtaką turi ir endokrininės sistemos sutrikimai. Kvėpavimo pauzės, turinčios ir obstrukcinei, ir centrinei apnėjai būdingus požymius, vadinamos mišriomis.

Jei kvėpavimas visiškai nenutrūksta, tačiau sukelia objektyviai stebimus pakitimus – deguonies kiekio sumažėjimą arba mikroprabudimus, tokie pokyčiai vadinami hipopnėjomis ir yra ne mažiau svarbūs“, – aiškino medikė.

Susiję su antsvoriu

Vienas pagrindinių miego apnėjos simptomų bei priežasčių yra padidėjęs svoris. Jeigu asmuo turi antsvorį, padidėja juosmens bei kaklo apimtis, o tai daro įtaką ligos vystymuisi ar pasunkėjimui.

„Turbūt pagrindinis ligos simptomas buvo staiga ėmęs augti svoris, kurio niekaip nepavyko atsikratyti. Man nepadėjo nei dietos, nei sportas. Buvau įsigijusi šiaurietiško ėjimo lazdas, net mėnesiui atsisakiau mėsos. Deja, niekas nesikeitė, jaučiausi visada pavargusi. Atrodė, kad rytais jėgų mažiau nei prieš einant miegoti. Nesvarbu, kur prisėsdavau, iš karto užmigdavau, o miegant labai džiūdavo burna.

Tuomet nusprendžiau kreiptis į šeimos gydytoją. Gavusi siuntimą apsilankiau pas kardiologą, nes kamavo širdies ritmo sutrikimai. Buvo atliktas kraujo tyrimas, patikrintas cukraus ir cholesterolio kiekis kraujyje. Tikrino ir smegenų bei vidaus organų būklę, tačiau niekaip negalėjo nustatyti svorio augimo priežasties“, – pasakojo moteris.

Dusimas miego metu

Po to kai atlikti tyrimai nedavė jokio rezultato, Alita dar kartą apsilankė kardiologo kabinete. Būtent tuomet medikas jos pasiteiravo, ar miego metu nekankina dusulys.

„Išgirdusi klausimą prisiminiau, kad vyras skundėsi, jog naktimis knarkiu. Be to, jam atrodydavo, kad vis nustodavau kvėpuoti. Tai išgirdęs gydytojas mane nusiuntė pas pulmonologą, kuris paskyrė tyrimą.

Laboratorijoje davė nedidelį aparatą, kurį prieš eidama miegoti turėjau užsidėti ant nosies ir piršto. Nakčiai reikėjo palikti įjungtą, o ryte grąžinti į kliniką. Po dviejų savaičių išgirdau rezultatus.

Pasirodo, tą naktį net 121 kartą buvau nustojusi kvėpuoti. Ilgiausia pauzė neįkvėpus buvo 6 sekundės. Taip ir sužinojau, kad sergu miego apnėja“, – savo istorija pasidalijo Alita.

Pasveikstama savaime arba gydomasi visą gyvenimą

Miego apnėja sunkiai nustatoma bei įvairiais metodais gydoma liga. Gydytoja pulmonologė R.Ambutienė teigė, kad gydymas priklauso nuo ligą sukėlusių priežasčių.

„Jeigu ligos atsiradimui įtaką padarė antsvoris, pacientas pirmiausia derėtų suderinti mitybą ir taip sumažinti svorį. Lengva ligos forma gali būti gydoma pozicine terapija. Tai gana paprastas ir veiksmingas metodas, kai į naktinius marškinius įsiuvamas lauko teniso kamuoliukas. Ji taip pat gali būti gydoma chirurginiu būdu, tačiau tai turi spręsti medikai.

Vidutinės ir sunkios obstrukcinės miego apnėjos veiksmingiausias gydymo metodas – ventiliacija nuolatinio teigiamo slėgio aparatu (angl. continuous positive airway pressure, CPAP), padedančiu koreguoti ne tik pačią ligą, bet ir išvengti komplikacijų bei palengvinti gretutinių ligų simptomus“, – paaiškino specialistė.

Gydant CPAP aparatu oras pučiamas vien pro nosį arba pro nosį ir burną kartu. Tai palaiko pravirus kvėpavimo takus ir neleidžia jiems subliūkšti. Toks gydymas trunka ilgai, o kaukę dėvėti tenka visą naktį. Būtent toks gydymo metodas buvo skirtas ir Alitai.

Gydymo pradžia buvo sunkesnė nei tikėjosi

Alita tikino, kad pradėjusi gydymą suprato, kad jis yra sunkesnis psichologiškai nei fiziškai.

„Kai pirmą sykį miegojau su šia kauke, man ji nutrynė veidą. Buvo labai sunku priprasti. Dabar, praėjus pusantrų metų nuo diagnozės, esu beveik prie jos pripratusi. Vis dėlto naktį reikia jausti, kad kaukė nenuslinktų, o verčiantis žarna neapsivyniotų aplink kaklą.

Taip pat esu nuo jos neatskiriama. Kad ir kur važiuočiau, kaukę turiu vežtis kartu. Turiu specialų raštą tam, kad ir lėktuvuose būčiau pasodinta į vietą, kurioje šis aparatas galėtų būti prijungtas.

Tačiau prisimenu, kaip raudojau sužinojusi, jog turėsiu su ja miegoti visas likusias naktis. Nors dabar žinau, kad dar labiau sumažėjus svoriui liga gali visiškai atsitraukti, tuo metu jaučiausi palūžusi.

Juk esu moteris ir kiekviena iš mūsų nori tokia jaustis. Kai kiekvieną naktį tenka miegoti su „antsnukiu“, tampa sudėtinga“. – pasakojo moteris.

Nepraranda vilties

Šiandien Alita džiaugiasi atsikračiusi daugiau nei 30 priaugtų kilogramų. Moteris įsitikinusi, kad greiti pokyčiai – puikaus medikų darbo nuopelnas.

„CPAP aparatą gavau tą pačią dieną, kai nustatė diagnozę. Vakare jis jau buvo mano miegamajame, tad gydymą pradėjau iš karto. Ėmiau geriau miegoti, o dėl to pamažu pradėjo kristi ir svoris. Kai atsikračiau pirmųjų dešimties kilogramų, pajutau dar didesnį paskatinimą ko nors imtis. Taigi pamažu grįžau prie sporto, kas dieną stengiuosi kuo daugiau vaikščioti. Mitybos įpročių keisti neteko, kadangi visuomet atsakingai rinkausi produktus.

Puikiai pamenu, kad išgirdusi, jog kas naktį reikės dėvėti specialią kaukę, palūžau. Prisimenu, kaip raudojau, gailėjau savęs, bet tuomet nusprendžiau pasikeisti. Prisiminiau, kad esu ne tik kovotoja, bet ir mama dviejų dukterų, kuriomis turiu pasirūpinti.

Be to, žinau, kad atsikračiusi dar dešimties kilogramų man bus nemokamai atlikta pilvo plastikos operacija. Taigi netrukus grįšiu į senas vėžes – juk esu dalyvavusi ir „Mis Šiauliai“ rinkimuose, kuriuose patekau tarp keturiolikos gražiausių merginų!“ – šypsojosi moteris.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: iš kur paimti pinigų gynybai?