Tai pirmas žingsnis į priekį ligos tyrinėjimo srityje per pastaruosius 25-erius metus. Tyrėjai buvo iš tiesų nustebę pamatę, kad skyrus didžiausią antikūnų medikamento aducanumab dozę pacientams beveik visiškai išnyko dėmės, trukdančios smegenų ląstelėms komunikuoti. Tai lemia negrįžtamą atminties bei sąmoningumo praradimą.
Manoma, kad šis medikamentas galėtų būti prieinamas jau po kelių metų. Regeneracinės medicinos instituto Ciuriche profesorius Rogeris Nitschas yra nusiteikęs optimistiškai.
„Šio klinikinio tyrimo rezultatai teigia vilčių, jog žengėme didelį žingsnį Alzheimerio ligos išgydymo link. Anksčiau nebuvo pastebėta, jog amiloido sankaupos išnyktų. Taigi, šių naujų vaistų veiksmingumas yra neužginčytinas“, – tikino mokslininkas.
Jam pritarė ir kolega Alfredas Sandrockas, dirbantis Masačusetso biotechnologine veikla užsiimančioje įmonėje „Biogen“, kuri tikisi išleisti šį medikamentą į rinką.
„Kol kas tai geriausios naujienos per pastaruosius 25 metus. Naujieji vaistai suteikia viltį nuo Alzheimerio ligos kenčiantiems asmenims“, – džiaugėsi tyrėjas.
Protines ir fizines funkcijas sutrikdanti silpnaprotystė paveikia vis jaunesnius asmenis. Anksčiau tik vyresnio amžiaus asmenis kamavusi liga dabar užpuola ir jaunesnius nei 45 metų lietuvius.
Deja, vis dar neaišku, kas lemia baltymo kaupimąsi smegenyse. Nepaisant atliktų daugiau nei 400 klinikinių tyrimų, priežastis taip ir nepaaiškėjo.
Demencija paprastai prasideda vyresniame amžiuje, dažniausiai vyresniems nei 65 metų asmenims. Jos simptomus patiria apie 5 proc. visų vyresnių nei 65 metų asmenų, o vyresnių nei 80 metų jų skaičius padaugėja iki 20 proc.
Alzheimerio liga gali susirgti ir jaunesni asmenys (iki 65 metų), tuomet liga greičiau progresuoja, pasireiškia kalbos, rašymo, skaitymo, veiklos sutrikimai; susirgus vyresniam žmogui, progresavimas lėtesnis, pagrindinis simptomas – blogėjanti atmintis.Tačiau tik maždaug vienas iš 1000 žmonių, jaunesnių kaip 65 metų, suserga demencija.
Alzheimerio liga prasideda neryškiu, sunkiai pastebimu, bet pamažu progresuojančiu atminties sutrikimu.
Ankstyvoje stadijoje silpnėja trumpalaikė atmintis, atsiranda pasikartojimai, lėčiau suvokia kai kuriuos dalykus bei ne taip greitai priima sprendimus, vengia naujovių, nesistengia prisitaikyti prie pokyčių, būna pikti ar liguistai jautrūs dėl savo nesugebėjimo ką nors atlikti ar prisiminti, dažnai pameta daiktus ar netgi mano, kad juos paėmė kiti, mažiau domisi aplinkiniais, savo laisvalaikio pomėgiais ar veikla
Tokiems asmenims taip pat atsiranda sumišimas, depresija, apatija. Palaipsniui ryškėja orientacijos sutrikimai, silpnėja atmintis, sunkėja kalba, prarandamas sugebėjimas mokytis, skaičiuoti, skaityti. Ligoniai jaučiasi nesaugūs, palaipsniui tampa nesavarankiški. Šiuo metu pasaulyje yra daugiau nei 30 mln. sergančiųjų Alzheimeriu. Išsivysčiusiose šalyse, tai trečia pagal dažnį mirties priežastis po vėžio ir širdies bei kraujagyslių ligų.
