Dažnai jaučiatės pavargę, skauda galvą? Tai gali byloti šį tą svarbaus

Vienas iš nuostabiausių įvairių gyvūnų rūšių (meškų, gyvačių, šikšnosparnių) bruožų – žiemos miegas. Jo metu sulėtėja jų medžiagų apykaita, nukrenta kūno temperatūra, sunaudojamas minimalus deguonies kiekis. Taigi, net kelis mėnesius šie padarai pereina į „energijos taupymo“ režimą, rašė washingtonpost.com.

123rf nuotr.
123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Sep 15, 2016, 12:04 PM, atnaujinta May 13, 2017, 12:49 AM

Žiemos miegas daugeliui gyvūnų padeda išgyventi itin šaltas žiemas bei atšiauriomis sąlygomis sulaukti pavasario. Vis dėlto, nors atrodo neįtikėtina, naujame tyrime buvo iškelta hipotezė, kad lėtinis nuovargio sindromas gali reikšti būtent tai – žmogišką žiemos miego versiją. Deja, ji mums labiau kenkia, nei padeda.

Moksliniame leidinyje („Proceedings of the National Academy of Sciences“) paskelbtame tyrime dėmesys buvo sutelkiamas į sudėtingą ligą, žinomą mialginio encefalomielito vardu. Tai lėtinio nuovargio sindromas, kurį neretai lydi galvos skausmas, sutrikusi atmintis.

Nors milijonai žmonių visame pasaulyje kenčia nuo šio sindromo, jį sukelianti priežastis kol kas nėra išaiškinta. Tai kai kuriuos medikus pavertė tokiais skeptiškais, kad ėmė sklisti istorijos, kuriose pasakojama, kad pagalbos besikreipiantiems pacientams jie atsako, kad šie simptomus išsigalvoja.

Tyrimui vadovavo Kalifornijos valstijoje esančio San Diego universiteto mokslininkas Robertas K. Naviaux. Jis tyrė kūne esančius metabolitus (medžiagų apykaitos produktus) sveikuose bei lėtinio nuovargio sindromą turinčiuose asmenyse. Iš viso dalyvavo 84 asmenis, iš kurių 45 turėjo šį sutrikimą, o kiti 39 buvo sveiki ir priskirti kontrolinei grupei.

Mokslininkas tikrino 612 skirtingų metabolitų, kurie yra tarpininkaujanti medžiaga organizmo ląstelėms skaidant didesnes molekules ir taip gaminant energiją. Tyrėjo vadovaujama komanda atrado, kad mialginiu encefalomielitu sergantys asmenys turėjo apie 80 procentų sumažėjusį visų metabolitų kiekį.

Be to, jie atrado net 20 medžiagų apykaitos sutrikimo atvejų. Tai įrodo, kad lėtiniu nuovargio sindromu sergančių asmenų medžiagų apykaita yra smarkiai sulėtėjusi. 

Pasak mokslininkų, tai primena „dauerio būseną“ apvaliosiose kirmėlėse. Ši būsena pasireiškia, kuomet jos patenka į nuodingą ar sudėtingą išgyventi aplinką, patiria badą ar pernelyg padidėjusią populiaciją.

Vienas iš „dauerio būsenos“ požymių – smarkiai sulėtėjusi medžiagų apykaita. Ši būsena yra ypatinga, kadangi ji ne tik padeda organizmui prisitaikyti, bet jos metu nevyksta ląstelių senėjimas ar mirtis. Kalifornijos universiteto mokslininkė, Cynthia Kenyon, pelnė pripažinimą, kuomet manipuliuodama „dauerio“ būseną sukeliančiu genu ji net dvigubai prailgino kirmėlės gyvenimo trukmę.

Teorija, kad lėtinio nuovargio sindromas savotiškai prilygsta žiemos miegui, paaiškina kai kurias ligos detales. Viena iš jų – kodėl tiek daug žmonių suserga šiuo sindromu po tam tikros traumos ar organizmui stresą sukėlusio įvykio (pavyzdžiui, kontakto su stipriais chemikalais ar po sunkios infekcijos). Atsakydamas į lėtinio miego sindromo bendruomenės klausimus, R. K. Naviaux detaliau paaiškino šią hipotezę.

„Istoriniai pokyčiai bei nuo sezono priklausantys suvartojamų kalorijų kiekis, įvairūs mikrobai, vandens trūkumas ir kitoks aplinkos organizmui sukeliamas stresas lėmė, jog iš savo protėvių paveldėjome šimtus tūkstančių genų, padedančių išgyventi sudėtingomis sąlygomis.

Patyrusios staigų pokytį, kūno ląstelės pereina į gynybinį režimą. Dažniausiai, ši strategija suveikia ir ne už ilgo yra atkuriama ankstesnė medžiagų apykaita praėjus kelioms dienoms, savaitėms ar mėnesiams po ligos. Deja, panašu, kad sergant lėtiniu nuovargio sindromu yra „įstringama“ šioje gynybinėje stadijoje“, – aiškino mokslininkas.

Vis dėlto, jis tikino, kad nors pats sindromas ir nėra žiemos miegas, mokslininkas teigė, kad tarp jų yra iš tiesų daug panašumų. R. K. Naviaux pritarė ir Stanfordo profesorius Ronaldas Davisas, kuris šį palyginimą pavadino itin svarbiu asmenims, kurie kenčia nuo mialginio encefalomielito.

Pasak jo, šis tyrimas pagaliau atskleidė, jog lėtinio nuovargio sindromą galima nustatyti tyrimais, parodančiais metabolitų sumažėjimą. Taigi, jei ši teorija pasitvirtintų, galima manyti, jog mialginį encefalomielitą galima būtų gydyti pakankamai paprastu būdu – derinant mitybą bei vartojant maisto papildus, kurie padėtų „pažadinti“ miegančią medžiagų apykaitą.

Šiuo metu biochemijos bei genetikos mokslų profesorius R. Davisas bendradarbiauja su kitais mokslininkais, kurie siekia nuodugniai ištirti R. K. Naviaux komandos iškeltą hipotezę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.