Cukrinis diabetas kyla dėl sutrikusio organizmo gebėjimo panaudoti gliukozę. Ši yra būtina kiekvienai ląstelei egzistuoti, tai ląstelių energijos šaltinis. Jos sumažėjimui ypač yra jautrios smegenys.
Tam, kad gliukozė galėtų patekti į ląstelės vidų, reikalingas kasos gaminamas hormonas insulinas. Jeigu jo gaminama nepakankamai arba visai negaminama, tuomet gliukozės kraujyje yra daug, tačiau ji negali patekti ląsteles ir šios žūva. O kai kraujyje yra labai daug gliukozės, tai savo ruožtu lemia kraujagyslių pakenkimus.
Taigi, jei pastaruoju metu jaučiate didesnį alkį, jus troškina, džiūsta burna, einate dažnai šlapintis, krenta svoris, jaučiate silpnumą ir nuovargį, kamuoja dažnos infekcijos, įskaitant pienligę, ilgai gyja įvairūs įbrėžimai, susilpnėjo regėjimas, kojomis „bėgioja skruzdelės“, jums būtina pasitikrinti cukraus kiekį kraujyje!
Tai galima padaryti ir namuose, tačiau reikės įsigyti specialų aparatą. Sveiko žmogaus kraujyje gliukozės kiekis svyruoja maždaug nuo 4,1 iki 6,1 mmol/l (milimolių litre). Pastaraisiais metais viršutinė normos riba sumažinta iki 5,6 mmol/l.
Jei jūsų glikemija nevalgius ryte – daugiau nei 7 mmol/l, o, praėjus dviem valandoms po valgio, – daugiau nei 9 mmol/l, netvarka. Tiesa, nedarykite išvadų pamatavę sukraus kiekį kraujyje vieną kartą. Pakartokite tyrimą 3-4 kartus tuo pačiu laiku ir tik tada spręskite, ar cukraus kiekis kraujyje viršija nustatytas ribas. Geriausia, pasikonsultuokite su medikais.
