Kai buvo nustatytas cukrinis diabetas, berniukui buvo aštuoneri. Buvo daug aplinkybių, kurios klaidino ir neleido įtarti rimtos ligos.
Moksleivis lankė futbolo treniruotes, grįžęs namo jausdavosi pavargęs, skųsdavosi, kad skauda galvą, todėl eidavo miegoti. Berniukas sulyso, o kai kas ramino jo motiną, kad tai natūralu, nes augdami vaikai smarkiai ištįsta.
Likus dviem savaitėms iki tos dienos, kai buvo nustatyta diagnozė, berniukas jausdavosi ypač pavargęs, mieguistas, dažnai keisdavosi nuotaika, jį kankino troškulys ir alkis.
Pernai liepą išvykęs su tėvais atostogauti į Nidą moksleivis vis prašydavo pagulėti.
„Kai supratau, kad kažkas negerai, susipakavome daiktus ir su sūnumi išvykome į ligoninę. Mums buvo pranešta, kad tyrimų rezultatai labai blogi“, – pasakojo L.Gorbačiovienė.
Dėl netikėtos ligos prieš septynis mėnesius devynmetis pradėtas gydyti insulino pompa. Toks metodas atitolino tėvų nerimą dėl jo sveikatos.
Pradžia buvo sunki
Žinia, kad sūnus serga nepagydoma liga, privertė vilniečius susimąstyti.
„Kol vaikas guli ligoninėje, atrodo, viskas aišku, bet kada gali pasiklausti medikų, o kai lieki su juo namie, ima kamuoti nerimas“, – prisipažino nepilnamečio motina.
Nors gydytojo pagalba labai svarbi, jis tik išrašo insulino injekcijų, paaiškina gydymo principus, o insulino dozes turi nustatyti patys tėvai.
Dėl šios priežasties tėvai turi išklausyti kursus ir išmokti suskaičiuoti, kiek yra angliavandenių maiste.
Angliavandeniai itin svarbūs augančiam vaikui.
L.Gorbačiovienė pateikė pavyzdį. Jei sūnus ketina pietums valgyti makaronų, reikia iš anksto žinoti, kokia yra glikemija, – paimti kraujo mėginį iš piršto ir nustatyti gliukozės kiekį kraujyje.
Reikia žinoti, kiek sūnus valgys makaronų, ir apskaičiavus angliavandenius nustatyti, kokios jam reikės insulino dozės. Likus 15–20 minučių iki pietų vaikui reikia suleisti insulino.
Praėjus dviem valandoms po valgymo reikia vėl iš piršto imti kraujo ir pamatuoti gliukozės kiekį. Šio tyrimo rezultatas atskleidžia, ar motina pataikė suleisdama vaikui tam tikrą insulino dozę, ar ne.
Jei vaikas serga cukriniu diabetu, jo tėvai negali būti ramūs nė vienos valandos. Rytą vaikui atsikėlus matuojamas gliukozės kiekis jo kraujyje, tada planuojami pusryčiai, apskaičiuojama insulino dozė, o suleidus šio preparato reikia kurį laiką palaukti.
Praėjus dviem valandoms po pusryčių vėl matuojamas gliukozės kiekis kraujyje. Jei rodiklis būna pakilęs, tėvus gali persekioti kaltės jausmas, kad jie ką nors padarė ne taip.
Kadangi vaikas valgo per dieną keturis kartus, tokia rutina neišvengiama. Tačiau insulinas leidžiamas vaikui ne tik dėl maisto produktų, bet ir dėl insulino bazinio poreikio. Tai – dar vienas insulino tipas, kurį taip pat reikia leisti švirkštu.
Mokykloje patyčių išvengė
Liga buvo sunkus išbandymas ir nepilnamečiui. Mykolas iš prigimties yra drovus, net apsilankymas pas odontologą jam būdavo nemalonus, kėlė baimę.
Susirgus moksleiviui reikėjo susitaikyti su mintimi, kad kas dvi valandas bus imama kraujo iš piršto ir atliekami tyrimai.
Insulinas leidžiamas į poodį, į pilvo ertmę. Jei vaikas lanko mokyklą, jam bloga vien nuo minties, kad visi matys, kaip jis leidžiasi insuliną.
Kad geriau suprastų sūnaus emocijas ir įsitikintų, ar labai skauda, L.Gorbačiovienė pati dūrė sau adata į poodį.
„Kur vaikui atlikti šią procedūrą? Ar pasikėlus marškinius klasėje? Esame girdėję, kad dėl ligos kai kurie vaikai buvo išvadinti narkomanais, sulaukė patyčių. Niekas nėra nuo to apsaugotas, bet mūsų sūnui pasisekė, nes mokykloje jo liga niekam neužkliuvo“, – pasakojo L.Gorbačiovienė.
Gyvenimą palengvino insulino pompa
Išvengti daug nepatogumų padeda insulino pompa, nes iš anksto įmanoma užprogramuoti medikamento kiekį visai parai.
Paslėptos po drabužiais pompos niekas nemato, ji būna kateteriu prijungta prie kūno, o valdoma naudojant nuotolinį pultelį – jis gali būti naudojamas ir kaip gliukozės matuoklis.
Tokia pompa kainuoja apie 2,7 tūkstančio eurų, nes iki šiol valstybė jos nekompensuoja.
Pompa imituoja kasos darbą, nes kas valandą tiekia insulino, kaip ir sveika kasa, kuri kas 20 minučių išskiria insulino – net tada, kai žmogus nevalgo.
Naudojantis pompa patogu dalį reikiamos insulino dozės suleisti prieš valgį, o likusią dalį – baigus valgyti.
Vaikui augant dėl besikeičiančio augimo hormonų kiekio tam tikru paros metu didėja ir insulino poreikis. Dažniausiai papildomai insulino tenka leisti paryčiui, 4–5 valandą, o tai apsunkina šeimos gyvenimą.
„Mes keldavomės net naktį ir matuodavome, kad gliukozės kiekis kraujyje nenukristų, nes tai gresia koma. Jei kelias naktis iš eilės cukraus kiekis mažas, tada turi suplanuoti, kad tomis valandomis būtų mažiau lašinama insulino“, – pasakojo L.Gorbačiovienė.
Naudojantis pompa insulino kiekį galima iš anksto sureguliuoti pagal fiziologinį poreikį.
Tik praėjus metams nuo sūnaus diagnozės L.Gorbačiovienė pasijuto tvirčiau, nes nurimo emocijos ir nebeliko panikos.
Daugelis žmonių vis dar mano, kad diabetas – suaugusiųjų liga, tačiau pirmojo tipo diabetas, kai kasa negamina insulino, labiau būdingas mažiems vaikams. Dėl jų priežiūros motinos būna priverstos atsisakyti darbo.
O naudojant pompą įmanoma kas valandą parinkti tokį insulino kiekį, koks fiziologiškai būtinas organizmui, – mažinti ar didinti tada, kai to labiausiai reikia. Apskaičiuota, kad insuliną švirkščiant pompa net 20–30 procentų sumažėja reikalingas jo kiekis.
Tėvai, auginantys vaikus, sergančius pirmojo tipo cukriniu diabetu, susiduria su įvairiais sunkumais, todėl gydytojams tenka daug bendrauti su jaunais tėvais.
„Ligos diagnozė dažnai sukelia šoką, nes tai neišgydoma liga – cukrinis diabetas trunka visą gyvenimą, žmogus būna priklausomas nuo insulino.
Tai – medikamentas, kurį reikia švirkšti, nes kitaip jis negali patekti į organizmą“, – pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyriaus vadovė medicinos mokslų daktarė gydytoja Edita Jašinskienė.
Insulino paskirtis – palaikyti normalų insulino kiekį kraujyje, nes kasa jau nebegali tiek jo pagaminti. Yra sudarytos insulino leidimo schemos, kurios yra fiziologiškiausios organizmui. Dažniausiai mažiems vaikams per parą būtina suleisti insulino 4 arba 6 kartus.
Kitas būdas papildyti insulino kiekį – taikyti insulino pompą. Prie jos jungiamas kateteris, kurį reikia keisti kas tris dienas.
Tai – didelis palengvinimas vaikui, nes nereikia jo badyti adatomis.
Naudojant pompą insulinas leidžiamas paspaudus mygtuką, vaikas to net nejaučia.
Dar vienas privalumas taikant pompą – įmanoma suleisti labai mažą kiekį insulino. Tai labai svarbu gydant mažus vaikus. Švirkščiant įprastiniu būdu to padaryti negalima.
Bėda ta, kad valstybė nekompensuoja insulino pompos, yra nemokamos tik keičiamos jų dalys. Jauni tėvai dažnai neturi tiek pinigų, kad nupirktų insulino pompą savo vaikui, sergančiam diabetu.
Vaikams cukrinis diabetas pasireiškia nespecifiniais negalavimais, todėl liga dažnai nustatoma pavėluotai.
„Kartais net gydytojai nesusimąsto, kad vaikas gali sirgti cukriniu diabetu. Dėl dažno šlapinimosi ir gausaus gėrimo klaidingai diagnozuojama šlapimo takų infekcija“, – įspėjo gydytoja E.Jašinskienė.
Pataria, kaip pamatyti ligą iš anksto
Yra trys pagrindiniai simptomai, padedantys įtarti pirmojo tipo cukrinį diabetą. Tai – troškulys, dažnas šlapinimasis, ypač naktį, ir svorio kritimas.
Įtarus diabetą būtina tirti gliukozės kiekį kraujyje ir šlapime.
Kuo jaunesnis vaikas, tuo greičiau išaiškėja negalavimai. Mažas vaikas gali staiga pasidaryti vangus, mieguistas, atsisakyti valgyti.
Paauglystėje negalavimai gali kamuoti net kelis mėnesius, kol bus nustatyta tikroji priežastis. Vėlai diagnozavus cukrinį diabetą gali išsivystyti rimtas pavojus gyvybei – diabetinė ketoacidozė. Tai itin sunki būklė, kai pacientai gydomi intensyviosios terapijos skyriuje.
Laiku skyrus vaistų ir gerai kontroliuojant ligą įmanoma išvengti komplikacijų – akių, inkstų, nervų sistemos pažeidimų.
Daugeliui pacientų taikomas gydymas insulino pompa ne tik palengvina ligos priežiūrą, bet ir gerina gyvenimo kokybę.
„Jei nuo mažų dienų vaikas suserga pirmojo tipo cukriniu diabetu, gydymas insulino pompa yra tinkamiausias būdas. Bet jo skirti negalime, jei tėvai neišgali nupirkti insulino pompos“, – apgailestavo gydytoja E.Jašinskienė.
Pavyksta išgelbėti daugiau gyvybių
Lietuvoje yra daugiau nei 800 vaikų, sergančių pirmojo tipo cukriniu diabetu. Kasmet nustatoma maždaug 90 naujų atvejų, kai ši liga užklumpa vaikus.
Sergamumas šia liga didėja visame pasaulyje, ypač daugėja vaikų, kurie cukriniu diabetu suserga nesulaukę penktojo gimtadienio.
Pirmojo tipo cukrinis diabetas – autoimuninė liga, kurią lemia daug veiksnių. Jei ši liga nėra tinkamai kontroliuojama, lėtėja vaikų augimas, vystymasis, didėja neįgalumo grėsmė.
Lietuva – viena iš nedaugelio ES valstybių, kur iki šiol insulino pompa nekompensuojama nei vaikams, nei suaugusiesiems.
2015-ųjų balandį buvo įsižiebusi viltis, kad Lietuvoje vaikams pompos bus suteikiamos nemokamai. Tokį pažadą buvo davę už sveikatos apsaugą atsakingi politikai ir valstybės vadovai.
Jei valstybė investuotų į vaikų cukrinio diabeto gydymą, galėtų daug sutaupyti. Pavyktų išvengti rimtų komplikacijų – tokių kaip inkstų nepakankamumas, aklumas, širdies ir kraujagyslių ligos, o šias komplikacijas gydyti kainuoja daugiau nei insulino pompos.
Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad taikant insulino pompas bendras mirtingumas sumažėja 30 procentų, o mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų – net 50 procentų.
