Dėl spragų ŽIV valdymo strategijoje pritaria ir 90 proc. „Spinter tyrimai“ visuomenės nuomonės apklausoje dalyvavusių gyventojų, teigiančių, kad ŽIV paplitimas šalyje kelia grėsmę.
Net 40 proc. apklaustųjų mano, kad šia liga gali sirgti bet kuris asmuo, o 68 procentai gyventojų įsitikinę, jog dėl ŽIV plitimo ir gydymo problemų atsakinga visa visuomenė. Pasak 8 iš dešimties asmenų, valstybė privalo sustabdyti infekcinių ligų plitimą, jei yra tokių medicininių galimybių.
Atliktas tyrimas parodė, kad net trys ketvirtadaliai gyventojų mano, jog ŽIV užsikrėtę asmenys negali gyventi visaverčio gyvenimo. Laimei, realybė yra kitokia, nors dabartinė Lietuvoje susiklosčiusi padėtis šį teiginį lyg ir paneigia.
Įrankius turime, tačiau jų nepanaudojame
Nevyriausybinės organizacijos „Demetra“ vadovė Svetlana Kulšis tikino, kad, palyginti su Vakarų valstybėmis, Lietuva vis dar labai atsilieka. Tai atspindi ne tik visuomenėje vyraujanti su ŽIV susijusi stigma, bet ir medikų bei vyriausybinių organizacijų požiūris.
Pasak jos, Europoje sėkmingai taikomas „90-90-90“ projektas Lietuvoje negali nė pajudėti iš vietos, kadangi dėl įvairių priežasčių trūksta ne vien tik duomenų apie sergančiuosius. Šie trys skaičiai reiškia, kad iki 2020 metų pasauliniu mastu siekiama, kad 90 proc. ŽIV infekuotųjų būtų identifikuoti, 90 proc. iš jų būtų gydomi ir net 90 proc. ligą besigydančių asmenų išvengtų jos komplikacijų – AIDS.
„Šiuo metu visame pasaulyje siekiama sukontroliuoti ŽIV plitimą, pagerinti galimybes šią ligą gydyti. Kitose Europos valstybėse tyrimai dėl šios ligos yra greiti, nemokami bei anonimiški. Lietuva yra vienintelė ES valstybė, kurioje tyrimas dėl ŽIV yra valstybės nefinansuojamas.
Be to, kenčia suinteresuoto asmens anonimiškumas. Tam, kad galėtų išsitirti, žmogus turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Tai gali išgąsdinti ligą sau įtariantį asmenį ir taip užkirsti kelią jos diagnozei“, – kalbėjo asociacijos vadovė.
Vieninteliai rėmėjai – iš užsienio
Pasak S. Kulšies, ŽIV plitimas Lietuvoje – opi problema. Apie sergančiuosius prieinami duomenys yra kuklūs.
„Labai sunku pasiekti rezultatų, kai net nežinomas tikslus Lietuvoje gyvenančių ŽIV infekuotų asmenų skaičius. Šių duomenų mums smarkiai trūksta. Problemą atskleidžia ir tai, kad vietoj trokštamų 90 proc. ligą gydosi vos 25 proc. asmenų, o apie tai, kiek besigydančių pacientų liga progresavo, duomenys nėra renkami.
Tam, kad padėtis pagerėtų, labai svarbu ne tik surinkti duomenis apie sergančius asmenis, bet ir suteikti jiems galimybę pradėti bei tęsti gydymą. Tam reikalingi greitieji tyrimai, kuriuos remia užsienio šalių institucijos. Gaila, tačiau Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras neprisideda prie visuomenės švietimo akcijų.
Žinoma, svarbu paminėti, kad trijų rizikos grupių asmenys valstybės finansavimą gauna. Tai donorai, nuteistieji bei nėščiosios. Kitos rizikos grupės (intraveninių narkotinių medžiagų vartotojai, aktyvų lytinį gyvenimą gyvenantys asmenys) netiriami“, – apgailestavo asociacijos „Demetra“ vadovė.
Keistis turėtų ir medicinos sektorius
Lietuvos medicinos studentų asociacijos LiMSA vadovas Rytis Kalinauskas tikino, kad dėl ŽIV supančios stigmos atsakinga ne tik visuomenė, bet ir medikai. Būsimasis gydytojas teigė, jog itin svarbu suvokti, jog pirmiausia turi pasikeisti sveikatos sritis bei jos atstovų požiūris į ligą.
Pasak jo, tai padidintų gydytis norinčių asmenų skaičių, o ligos prevencija ir gydymas taptų veiksmingesni.
„Medikai turėtų suprasti, kad medicinos srityje jie yra autoritetai. Akivaizdu, kad Lietuvoje dar daug gydytojų nėra pasiruošę priimti ir gydyti ŽIV apsikrėtusių asmenų.
Pirmiausia sau ligą įtariantis asmuo praranda anonimiškumą. Antra, jis susiduria su galimo moralinio vertinimo tikimybe. Nors faktai rodo ką kita, vis dar vyrauja nuomonė, kad ŽIV serga tik tam tikroms socialinėms grupėms priklausantys asmenys.
Tai kelia baimę, nepelnytą gėdos jausmą, o šių emocijų patirti nenorintys žmonės į medikus nesikreipia. Tam, kad padėtis pasikeistų, akademinėse įstaigose reikėtų sustiprinti ne tik teorinės dalies mokymą, bet ir bendravimo ir lyderystės įgūdžius.
Taip pat reikėtų visapusiškai šviesti ir visuomenę, kadangi ŽIV supanti stigma yra tik dalis pakantumo problemos Lietuvoje“, – aiškino R. Kalinauskas.
Gripą kontroliuoti sunkiau nei ŽIV
Koalicijos „Galiu gyventi“ vadovė Jurgita Poškevičiūtė įsitikinusi, kad Lietuvoje susiklosčiusią padėtį būtina keisti. Ji pritarė ir S.Kulšiai, ir R.Kalinauskui pabrėždama, jog keisti reikia ne tik visuomenės bei politikų požiūrį į ŽIV, bet ir išnaudoti turimus įrankius, skirtus kovoti su šia liga, bei tobulinti ir naikinti sistemoje esančias spragas. ŽIV – ne gripas, tad kontroliuoti šią ligą paprasčiau.
„Kalbant apie Lietuvą svarbi yra ne tik mūsų valstybės plotą apimanti teritorija. Reikia suvokti, kad esame arti Rytų Europos bei Vidurio Azijos šalių, kuriose yra didelis sergamumas.
Patvirtintame ŽIV/AIDS ir lytiškai plintančių infekcijų profilaktikos ir kontrolės plane vis dar daug trūkumų. Jis neatspindi tikrosios valstybėje susiklosčiusios padėties. Dokumentuose nurodoma, kad Lietuva priklauso Vakarams, tačiau skaičiai rodo priešingai.
Be to, itin trūksta institucijų bendradarbiavimo. Vis pasitaiko atvejų, kai užsikrėtęs, diagnozę žinantis asmuo dėl nepaaiškinamų priežasčių nesulaukia jam reikalingo gydymo. Tai tik įrodo, kad pokyčiai būtini“, – rėžė ekspertė.
