Gydytojas gastroenterologas Larris Goodas teigė, kad apie didesnę problemą gali pranešti keli simptomai. Pirmasis, pasikeitęs tualeto lankymo dažnis ar išmatų tirštumo pokyčiai. Jeigu pastebėjote, jog nei iš šio, nei iš to ėmėte viduriuoti, pirma reikėtų pamąstyti, ar pastaruoju metu nepakeitėte valgymo įpročių, nepatyrėte daugiau streso.
Jeigu supratote, kad skystesnius vidurius lėmė mitybos įpročiai, greičiausiai derėtų atsisakyti produktų, kurių organizmas netoleruoja. Jeigu supratote, kad vidurių suskystėjimui įtaką padarė stresas, pasistenkite eliminuoti jį sukeliančias situacijas iš savo gyvenimo.
Vis dėlto, jeigu viduriavimas tęsiasi daugiau nei porą dienų, derėtų sunerimti. Paprastai tai yra ženklas, kad pats metas paskambinti savo gydytojui, kuris padės nustatyti viduriavimo priežastį. Ypač sunerimti reikėtų išmatose pastebėjus kraują ar pūlius. Tokiu atveju medikui paskambinti reikėtų nedelsiant.
Yra daugybė priežasčių, galinčių sukelti diskomfortą. Gydytojas Larris Goodas tikino, kad tai padaryti gali jau minėtas maisto netoleravimas, alergija, bakterinė ar virusinė infekcija, šalutinis vaistų poveikis, lėtinė liga ar sutrikimas, pavyzdžiui, dirgliosios žarnos sindromas. Jeigu viduriavimą lydi tokie simptomai, kaip staigus svorio kritimas, mažakraujystė ar skausmas, sutrikusi žarnyno veikla gali pranešti ir apie vėžį.
Tam, kad būtų lengviau apibrėžti problemą, egzistuoja Bristolio išmatų skalė. Ji padeda nustatyti, kokio kietumo yra išmatos. Pavyzdžiui, 1 prilygsta smarkiai užkietėjusiems viduriams, 7 – stipriam, vandeningam viduriavimui, o 4-5 atitinka normalių išmatų konsistenciją. Tačiau, ji nėra vienintelis svarbus požymis. Jeigu pastebėjote, kad tualete lankotės gerokai dažniau ar rečiau, nei įprasta, tai taip pat aptarkite su gydytoju.
