Patyrė sunkią traumą
Trauma buvo sunki, reikalaujanti itin skubios operacijos, tačiau Šilutės medikai dar sąmoningą pacientą pasiguldė į reanimaciją ir liepė laukti kažkur po rajoną besiblaškančio reanimobilio.
Laukti teko ilgai – kol vyras pasiekė operacinę prabėgo net šešios valandos. Klaipėdą vyras pasiekė jau paniręs į komą. Operacija nebepadėjo – sekančią dieną dar išbuvęs sunkios būklės, jis vėliau mirė.
Klaipėdos universitetinės ligoninės II neurochirurgijos skyriaus gydytojas Darius Šilkūnas įvertino mirusiojo smegenų nuotraukoje matomą vaizdą.
„Matom galvos smegenų, dešinio galvos smegenų pusrutulio kraujo išsiliejimo žymę su galvos smegenų spaudimo požymiais, smegenų pabrinkimo požymiais, galvos smegenų sutrenkimo požymiais. Toks radiologinis vaizdas atspindi sunkią galvos smegenų traumą“, – teigė specialistas.
Skubiai operacijai išgabentas tik po 5 valandų
D.Kymantienė įsitikinusi, kad medikai padarė neatleistiną klaidą. „Jie privalėjo vežti žmogų, už tai, kad jis sąmonėj išbuvo tikrai ilgai kalbėjo. Kokias keturias penkias valandas jis dar kalbėjo. Nes aš kai nuvažiavau 7 valandą pas jį, jis pakėlė galvą, atsimerkė man dar. Tegul su viena akim, bet jis atsimerkė“, – prisiminė moteris.
Nenuostabu, kad artimieji vis neatranda ramybės. Juk Šilutę ir Klaipėdą, kurioje jau laukė paruošta operacinė, skiria vos pusšimtis kilometrų. Tačiau Šilutės medikai nė nesileido į kalbas apie gabenimą paprastu greitosios automobiliu. Negana to, Šilutės ligoninėje, kurioje pacientų sveikata ir skubi medicininė pagalba turėtų būti pirmoje vietoje, jau nuo pirmos minutės vyrą atlydėjusius šeimos narius pribloškė ir netinkamas personalo elgesys.
„Pasakė, kad nutiko statyboje čia dirbant: „Tai ir vėl statybininkas, ir vėl girtas“. Taip, kaip kad rodos, būtų paskutinis pijokas koks. Kol prie jo priėjo gydytojas... Jis tiesiog nekreipė dėmesio, kad mano vyras čia atvežtas buvo. Toliau pildė savo tuos dokumentus, o kai priėjo, pasakė, kad reikia vežti peršviest. Neskubėjo jie ten su juo“ pasakojo D.Kymantienė.
Vyras, pasak jos, ligoninėje atsidūrė pusė trečios, trečia valandą jau buvo pranešta, kad reikalinga skubi operacija ir Klaipėdoje jau buvo paruošta operacinė. Deja, reanimobilis iš Šilutės ligoninės pajudėjo tik vakare, po aštuonių. Operacija vyrui buvo pradėta dešimtą valandą vakaro. „Klaipėdos gydytojas sakė tiesiog, kad jei būtų laiku atvežę, o galėjo, kol jis buvo sąmonėj, kol kalbėjo, tikrai būtų žmogus gyvenęs“, – sielvartavo D.Kymantienė.
Išgyvena rečiau
Nors prieš kameras velionio žmonai ištartų žodžių uostamiesčio neurochirurgas pakartoti nedrįso, vis dėl to pripažino, kad patyrusiems galvos smegenų traumas svarbiausios – pirmos dvi valandos. Kitu atveju, neretai jau operuodami, neurochirurgai nujaučia labai sunkią ar net tragišką baigtį. Įsiklausykite visi, nes taip gali nutikti bet kuriam: kas bebūtų – galvos trauma, insultas, o jūs – toli nuo Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos neurologijos centrų – neleiskite, kad jus ir jūsų artimuosius vežtų į rajonines ligonines: jos mielai priims, palaikys reanimacijoje, gaus pinigų iš ligonių kasų, bet tai yra mirties nuosprendis.
Klaipėdos universitetinės ligoninės II neurochirurgijos skyriaus gydytojas Darius Šilkūnas teigė, kad pacientai, kurie atvyksta po traumos praėjus ilgesniam laikui, išgyvena rečiau, o neurologinio deficito tikimybė yra didesnė.
„ Galvos smegenų trauma yra dinaminis procesas, kuris yra visiškai neprognozuojamas. Sunki galvos smegenų trauma vystosi labai greitai. Daug kas turi lemiamą įtaką tokių pacientų išgyvenamumui. Vienas iš jų – tai yra pacientų amžius, pakitimai galvos smegenyse ir operacijos laikas, ir taip pat neurologinė būklė, kokia būna atvykus po galvos smegenų traumos“, – teigė specialistas.
Pasirodo, tokių atvejų, besibaigiančių tragiškai – ne vienas ir ne du. Kol reanimobiliai atgabena rajono pacientus į miesto ligoninę, operuoti neretai būna per vėlu.
Ieškojo savomis jėgomis
Danutė sako, kad nei ji, nei vaikai ilgai nepasidavę – visais varpais skambinę ir ieškoję kito, laisvo reanimobilio, tačiau visur atsimušdavo lyg į sieną.
„Sako, kad galima ir už pinigus, bet jokios informacijos nebuvo suteikta. Jokios. Patys ieškojom. Marti skambino ir į Kauną, ir Klaipėdos po visas ligonines, kad eitų nuvežti, bet niekaip. Jokios pagalbos“, – teigė D.Kymantienė.
Įdomu tai, kad moters vyrą gabenusio reanimobilio vairuotojas teigė, jog prieš tai su skubiu pacientu vyko į Kauną. O D.Kymantienei prieš tai klausus apie galimybę atsiųsti jos vyrui reanimobilį iš Kauno, atsakyta, kad vienas yra skirtas apskričiai ir iš Kauno automobilis nevyks.
Klysti – kasdienybė
Tiesa, Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas, arba kitaip, viršiausia tos įstaigos galva – vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus – mano kitaip. Mūru už savo darbuotojus stojęs medikas sako, kad klysti medicinoje – įprasta kasdienybė.
„Medikai visąlaik stengiasi maksimaliai padaryti viską, kad žmogaus gyvybė būtų išgelbėta. Tikrai specialiai nedaro nieko. Be abejo, jeigu mes turėtumėm ir žinotumėm knygą, kurioje būtų surašyta kaip elgtis visais konkrečiais atvejais, tai būtų mažiau ir mirčių, ir kapinių Lietuvoje ir visame pasaulyje, bet, deja, tos knygos dar niekas neparašė“, – teigė jis.
Laidos „Patriotai“ žurnalistai bandė išsiaiškinti, ar įstaigos vadovas turi pamainų grafikus ir žino, kas kokią dieną budėjo. Šis pažadėjo išsiaiškinti, tačiau pridūrė, kad to neina padaryti per minutę ar dvi ir pasiūlė pasikalbėti kitą dieną.
Žaidimas tęsėsi tol, kol artimiesiems parašius ir jam įteikus skundą dėl medikų netinkamo elgesio minėtą dieną, paaiškėjo – ligoninės vadovui tereikėjo užmesti akį į ant stalo, po stiklu, paslėptą budėjimo grafiką.
Nenustebsite išgirdę, kad to gydytojo tądien ligoninėje nebuvo, tad iniciatyvos imsis pats vadovas, ir būtinai viską nuodugniai ir atidžiai tirs.
Tiesa, gedinčiai našlei, šešiems vaikams ir būriui anūkui šiandien velionio niekas neprikels. Moteris viliasi, kad kažkas vis dėlto išdrįs prisiimti atsakomybę arba bent įrodys, kad dėl šio žmogaus gyvybės buvo padaryta viskas.
Tačiau Šilutės ligoninėje, panašu, kiekvieną dieną būtų galima pritaikyti posakį – klysti žmogiška.
„Žinote, medikai visada klysta. Ir niekad nebus tokio gydytojo, kuris neklystų. Profesinių klaidų pasitaiko kiekvieną dieną. Iš tiesų, netgi norint turbūt kas dieną peržiūrėti tos dienos gydytus pacientus, kiekvieno paciento gydyme atrasi kažkokią medicininę klaidą“, – kalbėjo D.Staponkus.
Vėliau, mirusio paciento artimiesiems įteikus skundą dėl netinkamo medikų elgesio jau kitą dieną Šilutės ligoninės vadovas susisiekė telefonu ir patikino, kad šioje situacijoje visi jo darbuotojai elgėsi tinkamai.
Storos piniginės svarbiau
Apie šeimos tragediją garsiai prabilusi Danutė sako, kad jau išsiųstas laiškas ir Sveikatos apsaugos ministerijai, ir prezidentei Daliai Grybauskaitei. Gal, sako, sužinoję, kad pusšimtis kilometrų – kone neįveikiamas atstumas skubios operacijos laukiantiems – imsis kokių veiksmų.
Atsakymo vis dar laukiama ir aukštesnių instancijų. Artimųjų galvoje sukasi klausimai, į kuriuos dar trūksta atsakymų. Tai kas gi kaltas? Atžagariai pacientą sutikę ir atsakomybę pabijoję prisiimti Šilutės ligoninės medikai? O gal skubiam pervežimui iškviestas ir net penkias valandas važiavęs reanimobilis? Ar vis tik valdžia, kuri į naują Seimą neperrinktiems politikams išmokės beveik milijoną 400 tūkstančių eurų išmokų, tačiau, gink dieve, neatras papildomų lėšų naujų reanimobilių pirkimui?
Suskaičiuoti lengva, kad už tokią sumą jų išeitų kone trys. O kur dar galybė pinigų, švaistomų, kad ir auksiniams šaukštams ir samčiams?
Danutė, vis braukdama ašaras ir žvelgdama į mylimo vyro nuotrauką, prasitaria – taip nutikti gali bet kuriam iš mūsų. Juk storos piniginės valdžiažmogiams kur svarbiau, negu pagalbos laiku nesulaukiantys ir Anąpilin iškeliaujantys jų rinkėjai.
