Laikinai einanti direktoriaus pareigas Asta Dambrauskienė patvirtino, kad nelaimė įvyko vienos iš darželio auklėtinių namuose.
„Mes tėvams įpareigoti pranešti, kad jie galėtų kreiptis į medikus. Šiandien vyko renginys, jame dalyvavo ir ta mergaitė, ir darželio vaikai. Mergaitė lanko ir būrelius, kontaktuoja su kitų grupių vaikais.
Ėmėmės visų būtinų priemonių, dezinfekuojame patalpas. Tėvus perspėjome, kad stebėtų vaikų sveikatą, konsultuotųsi su šeimos gydytojais.
Nenorime, kad tokia nelaimė pasikartotų“, – portalui lrytas.lt sakė A.Dambrauskienė.
Toks atvejis darželyje pirmas.
BNS Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Aurelija Regina Sketerskytė patvirtino, jog įtariama mirties priežastis – meningokokinė infekcija.
„Įtariama, jog nuo meningokokinės infekcijos (mirė – red.), o patvirtinimo dar neturime. (...) Įtariama pagal klinikinius simptomus, nes klinikiniai tyrimai dar nėra atėję“, – teigė ji.
Pasak jos, vaikas susirgo antradienį, naktį jis paguldytas į ligoninę. Trečiadienio rytą pranešta apie vaiko mirtį.
Vilniaus miesto savivaldybė išreiškė gilią užuojautą šeimai.
Pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiosios specialistės Ginretos Valinčiūtės, „lopšelyje-darželyje „Jurginėlis“ nėra registruota jokių vaikų ar įstaigos personalo meningokokinės infekcijos atvejų. Todėl specialių profilaktikos priemonių imtis šiame darželyje nerekomenduojama“.
Infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis portalui lrytas.lt jau yra akcentavęs, kad meningokokinės infekcijos atvejai tarp vaikų iki penkerių metų gana dažni.
Meningokokinė infekcija – tai ūminė bakterinė infekcija, kurios sunkiausios klinikinės formos – žaibinis sepsis (kraujo užkrėtimas) ar pūlingas meningitas (galvos ir nugaros smegenų dangalų uždegimas).
Šią infekciją sukelia Neisseria meningitidis – gramneigiama bakterija.
Infekcija plinta oro lašeliniu būdu, imlūs asmenys artimo kontakto metu užsikrečia per kvėpavimo takus.
Užkrėsti gali tiek sergantis asmuo, tiek sveikas bakterijų nešiotojas. Bakterijų nešiojimas gali trukti iki kelių savaičių. Inkubacinis periodas – 1–10 dienų (vidutiniškai 4 dienos).
Didesnę riziką susirgti meningokokine infekcija turi rūkantys asmenys, vaikai kenčiantys nuo pasyvaus rūkymo, persirgus gripu ar kitomis virusinėmis kvėpavimo takų infekcijomis, esant nusilpusiam imunitetui.
Ankstyvieji meningokokinės ligos požymiai panašūs į peršalimo ligų: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis, sprando raumenų sustingimas, vėmimas. Vėliau išryškėja odos bėrimas.
Meningokokinei infekcijai gydyti naudojami antibiotikai.
Susirgus rekomenduojama kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, savo šeimos gydytoją, kuris skirs atitinkamą gydymą.
Kaip ir kitų infekcijų atveju, svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens bendravimą su sveikais asmenimis.
Antimikrobinė profilaktika rekomenduojama tik asmenims, glaudžiai kontaktavusiems su ligoniu.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro specialistai rekomenduojama reguliariai plauti rankas, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo, reguliariai vėdinti ir valyti patalpas. Pastebėjus ligos simptomus būtina kreiptis į gydymo įstaigą.
Viena iš apsaugos nuo moeningokokinės infekcijos priemonių – skiepai. Lietuvoje skiepijimai nuo B grupės meningokokinės infekcijos pradėti 2014 metais, tuomet tėvų ar globėjų lėšomis paskiepyti 338 vaikai, o 2015 metais paskiepyti 1042 vaikai.
ULAC duomenimis, šių metų sausio-lapkričio mėnesiais iš viso Lietuvoje užregistruota 70 meningokokinės infekcijos atvejų iš kurių septyni buvo mirtini. Daugiausiai šiemet mirė kūdikių iki 1 metų amžiaus – 3 atvejai.
Šiemet infekcija sirgo įvairaus amžiaus asmenys, daugiai sirgo 1-4 metų amžiaus vaikai. Jauniausias susirgęs asmuo buvo 6 mėnesių amžiaus, o vyriausias 69 metų.
