Dėl užkrato bus sunaikinta daugiau kaip 20 tūkst. naminių paukščių. Tačiau ar gali šis gripas tapti pavojingas žmonėms, kaip jau būta seniau?
Grėsmė vis iškyla
Gripas – virusas, kuris kasmet kinta. Jo kitimas kartojasi ciklais kas metus. Tad tik laiko klausimas, kada sparčiai plintantis paukščių gripas mutuos ir taps pavojingas žmonėms, o tai bylojančių ženklų jau yra, perspėja infektologas prof. habil. dr. Alvydas Laiškonis.
„Puikiai prisimename ankstesnį paukščių gripą, dalis žmonių juo persirgo, dalis ne, tačiau vėl gimė žmonių, kurie nebuvo susidūrę su tokiu gripu, per tą laiką gripas mutavo, prisijungė papildomų antigenų, tad natūralus dalykas, kad grėsmė vis iškyla.
Apskritai gripas yra rimta liga, kuri lemia gana didelį mirštamumą ir ekonominius nuostolius, deja, mūsų žmonės to visiškai nesupranta ir priima gripą kaip nekaltą ligą.
Epidemiologai sunerimę, nes jau yra požymių, kad gali pasikartoti sena istorija su paukščių gripu. Epidemija gali pasikartoti“, – kalbėjo profesorius.
Paukščių gripas pavojingesnis
Tačiau paukščių gripas atrodo žmonėms baisesnis už paprastą ir profesorius pažymi, kad ši baimė turi pagrindą.
„Jis yra patogeniškesnis. Kai į gripo sudėtį įsikomponuoja vieno arba kito gyvūno gripo antigenas, juo gali užsikrėsti ir žmonės. Paukščių gripo šaltinis – vandenyje gyvenantys, migruojantys paukščiai.
Kai paukščiai perneša ligą, jų sugaudyti negalime, jie skrenda ten, kur nori. Be to, virusas plinta ir dėl sąžiningumo stokos. Man yra tekę būti Belgijoje, Prancūzijoje paukščių gripo epidemijos metu, tuomet buvo liepta papjauti 60 milijonų vištų ir sunaikinti. Manote, visas sunaikino? Dalį užšaldė ir išvežė į Lenkiją.
Jei žmonės būtų nors kiek mąstantys, deja, dabar visi tiki internetu, kiekvienais metais, artėjant naujai gripo epidemijai, pasiskiepytų. Tuomet per kelerius metus susirinktų antikūnus prieš įvairiausius gripus ir joks gripas nebūtų baisus.
O jei ir susirgtų, nebūtų tokių tragiškų pasekmių. Kas kartą organizmas prisimena, su kuo jis turėjo kontaktą“, – teigė prof. habil. dr. A.Laiškonis.
Visuomet bus neigiančių skiepų naudą
Tačiau tiek daug kalbama apie tai, kad skiepai nėra tokie geri, kaip mes manėme iki šiol.
„Žmonių skiepų baimę sukelia iš neaiškių šaltinių ištraukti straipsneliai. Mes, infektologai, sekame naujausius mokslinius tyrimus, sekame, kuri medžiaga yra tikra.
Kodėl kai kurie kovojo su skiepais? Žinoma, visuomet atsiras žmonių, kurie nesutiks su kitų nuomone“, – atsiduso prof. A.Laiškonis.
Gripo ignoravimas veda prie sunkių komplikacijų
O, be skiepų, yra apsisaugojimo priemonių? – portalas lrytas.lt pasiteiravo infektologo.
„Man visuomet labai keista girdėti apie gynimąsi česnakais, melisomis ir kitais panašiais dalykais. Žmogus gyvena šiltuoju metų laiku nieko negalvodamas, o rudenį staiga pradeda valgyti česnakus ir stiprinti imunitetą.
Yra žmonių, kurie nuolat yra geros sveikatos, sportuoja, patiria mažai streso ir tinkamai maitinasi. Jų imuninė sistema yra tvirta ir jie gerai apsisaugo nuo gripo.
Tačiau pažiūrėkite, ką dauguma valgo – neaiškius dalykus.
Didžiausia tikinčiųjų netradicinėmis priemonėmis problema ta, kad nori išvaikščioti gripą. Karščiuodami eina į darbą, alina kūną. Gripo virusas pakenkia visam organizmui, išskiria toksinus, apnuodija organizmą ir gali pakenkti širdies raumeniui.
Kasmet po gripo epidemijos turime daug jaunų žmonių, kuriems reikia persodinti širdį“, – teigė ilgametę patirtį turintis specialistas.
Svarbu higiena ir vengti streso
Pasak prof. habil. dr. A.Laiškonio, laimė, jog Lietuvoje senjorai pastaraisiais metais suprato, kad jei kasmet skiepysis nuo gripo, arba nesirgs, arba sirgs kur kas lengvesne forma.
„Kasmet pasiskiepijusių senjorų skaičius didėja ir peršoka 20 proc., nors visos populiacijos skiepijasi tik 7 procentai. Sulaukiu skambučių iš įvairių visuomenės sveikatos centrų su perspėjimais, kad šiemet, ko gero, pristigsime skiepų“, – sakė A.Laiškonis.
O higiena, norint išvengti gripo, savaime aiškus dalykas, tvirtino infektologas.
„Gripo prevencijai labai svarbu vėdinti patalpas, vengti streso, rankų higiena. Į ką reaguoja mūsų imunitetas? Susipykai su žmona – imunitetas nusilpsta, viršininkas darbe apšaukė, jautiesi silpnas – imunitetas silpsta. Atėjo ruduo – jis vienoks, vasarą – kitoks. Imunitetas nėra nekintantis dalykas, organizme viskas keičiasi.“
Taigi žmonėms, norintiems apsisaugoti nuo gripo, įskaitant ir paukščių gripą, reikia ruoštis: skiepytis, saugotis, karščiuojant neiti į darbą, vengti susibūrimų.
A.Laiškonis patarė daug dėmesio atkreipti į vaikus, mat didžiausios gripo peryklos yra vaikų kolektyvai.
„Vienas nuėjo sirgdamas – užkrėtė 15, tie grįžo namo – jau serga mažiausiai 30“, – perspėjo infektologas.
Jei taip nutiktų, kad paukščių gripo virusas mutuotų į pavojingą žmonėms ir būtų įtariama, kad asmuo gali sirgti paukščių gripu, jis turėtų būti siunčiamas į įstaigas, teikiančias infekcinių ligų gydymo paslaugas.
