Antrojo tipo diabetas – klastinga liga. Yra žinoma, kad du trečdaliai ligonių, besigydančių kardiologijos skyriuose, kenčia dėl insulino rezistentiškumo. Tokiu atveju ląstelės negali pasisavinti cukraus, nors kasa gamina pakankamai insulino arba net daug.
Medikai muša pavojaus varpais, kad antrojo tipo cukrinis diabetas plinta kaip epidemija. Daugelis valstybių turi nacionalines programas, padedančias kovoti su diabetu, to siekia ir Lietuva.
Pastaruoju metu Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius Antanas Norkus kartu su kolegomis bent 20 kartų vyko į Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtos darbo grupės posėdžius, kad sukurtų Nacionalinės diabeto programos projektą. Toks projektas jau sukurtas, tačiau situacija nesikeičia.
Nacionalinės diabeto programos įgyvendinimas įstrigęs, nors ši liga alina daug šalies gyventojų.
Cukrinis diabetas didina širdies ir kraujagyslių ligų riziką ir mirštamumą nuo šių komplikacijų – apie tai įspėjo iš visos šalies bei užsienio susirinkę endokrinologai, kardiologai, šeimos ir kitų specialybių medikai į mokslinę praktinę konferenciją, neseniai įvykusią Klaipėdoje.
Vienas šios konferencijos organizatorių profesorius A.Norkus teigė, kad tokia tema nebuvo atsitiktinai pasirinkta.
Gydytojai turi šiuolaikinių naujų vaistų, kurie skiriami gydyti diabetą, – reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Jei diabetas kontroliuojamas, tai padeda išvengti komplikacijų.
Pasaulyje atėjo dar gerų naujienų. Šiemet Miunchene, Vokietijoje, kur vyko Europos diabeto tyrėjų kongresas, buvo paskelbti naujų mokslinių studijų duomenys, teikiantys naujų vilčių.
Atlikti tyrimai įrodė, kad kai kurie naujos kartos neinsulininiai – inkretinų grupės preparatai pasižymi ne tik tuo, kad smarkiai mažina cukraus kiekį kraujyje, bet mažina ir mirtingumą nuo vienos rimčiausių diabeto komplikacijų – širdies kraujagyslių ligų.
Tai svarbus pasiekimas, gydytojai turės galimybę išgelbėti dar daugiau sergančių diabetu žmonių nuo mirties.
- Ar tiesa, kad saldumynus mėgstantys žmonės dažniau serga diabetu? Ar cukrus dėl to kaltas? – paklausiau profesoriaus A.Norkaus.
– Yra du diabeto tipai. Pirmasis tipas – tai diabetas, kuriuo serga jauni žmonės, net kūdikiai, nes kasa negamina insulino. Tai sudaro apie 10 proc. visų diabeto atvejų. Jie iš karto gydomi insulinu.
Antrojo tipo diabetas susijęs su tam tikrais įpročiais: neracionalia mityba, mažu fizinio aktyvumu.
Kartais žmonės galvoja, kad didesnis cukraus kiekis maiste gali lemti šią ligą. Tačiau nėra mokslinių duomenų, įrodančių, kad maistinis cukrus sukeltų diabetą.
Angliavandenių perteklius – kelias į nutukimą, o nutukimas yra pagrindinis rizikos veiksnys susirgti diabetu.
Reikia prisiminti, kad iki diabeto dar yra kelios angliavandenių apytakos sutrikimo stadijos. Jos dar vadinamos prediabetu. Taigi antrojo tipo diabetas praeina ir ikidiabetines stadijas.
Iš pradžių dėl nutukimo vystosi rezistentiškumas insulinui. Tai reiškia, kad kasa gamina pakankami insulino, tačiau jis negali atlikti savo vaidmens, dėl to ląstelės negali tikslingai naudoti cukrų.
Cukraus kiekis kaupiasi, jo naudojimui reikia vis daugiau insulino. Tada vystosi hiperinsulinizmas. Todėl antrojo tipo diabetas pradedamas gydyti vaistais, mažinančiais pasipriešinimą insulinui, vėliau arba kartu su jais skiriamas ir insulinas.
- Kodėl kiekvienas žmogus turi žinoti, kiek cukraus yra jo kraujyje?
– Svarbu laiku diagnozuoti diabetą, kol dar nėra diabetinių komplikacijų. Jei žmogus susirgo diabetu, ši liga lydės per visą gyvenimą. Tai neišgydoma, bet gali būti kontroliuojama (valdoma) liga.
Svarbiausias uždavinys – reguliuoti cukraus kiekį kraujyje. Ryte nevalgius cukraus kiekis kraujyje turi būti mažesnis nei 7 milimoliai litre. Praėjus dviem valandoms po pagrindinio valgymo būna didžiausias cukraus kiekis, bet jis negali būti didesnis nei 8,5 milimolio.
Jei sugebame išlaikyti tokius glikemijos (cukraus kiekio kraujyje) rodiklius, vadinasi, diabetas yra gerai valdomas.
Diabeto kontrolei vertinti yra ir kitų parametrų, pavyzdžiui, vadinamasis glikozilintas hemoglobinas. Jo tikslinė riba – 7 proc. Jei šis rodiklis nėra didesnis, galime pasakyti, kad pastaruosius tris mėnesius diabetas buvo gerai kontroliuojamas. Jei šis rodiklis būna daugiau nei 7 proc., reikia intensyvinti gydymą.
- Kada į gydytojo akiratį patenka tokie žmonės?
– Žmogus gali sirgti antrojo tipo diabetu 5, 7 ar daugiau metų, ir to nežinoti. Simptomai būna neišreikšti arba jų nebūna. Ne veltui sakoma, kad tiek, kiek šalyje turime registruotų antrojo tipo diabeto, antra tiek yra nenustatytų atvejų.
Didžiausia bėda, kad ši liga nustatoma tada, kai būna išsivysčiusių diabetinių komplikacijų.
– Troškulys, prakaitavimas, naktinis šlapinimasis – apie tokius negalavimus daug kas yra girdėjęs. Kokie yra netipiški požymiai, kai galima įtarti diabetą?
– Diabetą galima įtarti taip pat tada, jei staiga mažėja svoris, bet nėra kitų priežasčių, pvz., skydliaukės ligų, onkologinių susirgimų, virškinamojo trakto ligų.
Blogai gyjančios žaizdos, grybelinės infekcijos, ypač genitalijų srityje, prastas regėjimas taip pat leidžia įtarti diabetą. Netgi irzlumas, nemiga, lėtinis nuovargis gali būti siejamas su antrojo tipo diabetu.
- Kokiems žmonėms labiausiai gresia antrojo tipo diabetas?
– Nuo 45 metų amžiaus asmenys, turintys bent vieną tokį rizikos veiksnį, turėtų kreiptis į šeimos gydytoją ir pasitikrinti dėl galimo diabeto. Esant reikalui pacientas gali būti siunčiamas konsultuoti endokrinologui, kuris paskirs gydymą.
Pagrindinis veiksnys – tai nutukimas, taip pat svarbus padidėjęs kraujospūdis, lipidų (riebalų) apykaitos sutrikimai, padidėjęs cholesterolis, paveldėjimas.
Kol nėra diabeto komplikacijų, nesudėtinga gydyti tokį ligonį. Yra koreguojamas gliukozės kiekis kraujyje. Ir finansiniu požiūriu, kova su hiperglikemija yra keturiskart pigesnė nei tada, kai išsivysto diabeto komplikacijos.
– Buvo toks atvejis, kai per trejus metus moteriai prireikė 9 kojų amputacijų, nes ji susirgo ne tik diabetu, bet ir osteomielitu. Kodėl tenka amputuoti galūnes?
– Negydomas ar blogai gydomas diabetas lemia komplikacijas. Viena jų – diabetinė pėda, kuri gali baigtis galūnių amputacija.
Dėl kraujotakos sutrikimo gali atsirasti pirštų ar visos pėdos gangrena. Jei prisideda infekcija, pėda supūliuoja, suardomi kaulai – vystosi osteomielitas. Neretai pirštų, pėdos ar net kojos nepavyksta išgelbėti, ją tenka amputuoti. Pasitaiko atvejų, kai tenka operuoti daug kartų.
– Kodėl diabetu sergantys asmenys turi būti skiepijami nuo gripo, taip pat pneumokokinės infekcijos?
– Gripas ir plaučių uždegimas sudaro apie 8 proc. visų vyresnio amžiaus žmonių mirčių priežasčių. Po vėžinių ligų, širdies ir kraujagyslių bei galvos smegenų insulto – tai ketvirta mirties priežastis.
Streptokokas – dažniausias plaučių uždegimo sukėlėjas. Senstant, taip pat sergant diabetu, silpnėja imunitetas, todėl didėja imlumas infekcijoms. Skiepai padeda sergančiam diabetu pacientui gyventi sveikiau.
