Neįprasta operacija gali išgelbėti šimtus moterų

Kai kurios moterys, susidūrusios su, regis, neįveikiamomis kliūtimis susilaukti vaiko, drąsiai renkasi naujus kelius, kurie atrodo neįmanomi. Štai motina paaukojo gimdą savo suaugusiai dukteriai, kad ji galėtų išnešioti kūdikį. Tokią sudėtingą operaciją pirmą kartą atliko Vokietijos gydytojų komanda.

Spalio pabaigoje per ginekologų kongresą medikai paskelbė apie savo sėkmę – pirmąją Vokietijoje atliktą gimdos transplantacijos operaciją.<br>123rf nuotr.
Spalio pabaigoje per ginekologų kongresą medikai paskelbė apie savo sėkmę – pirmąją Vokietijoje atliktą gimdos transplantacijos operaciją.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

Dec 18, 2016, 4:20 PM, atnaujinta Feb 9, 2018, 9:55 PM

Šioms moterims tiesiog pasisekė, kad jos sutiko profesorę Sarą Brucker. Tiubingeno (Vokietija) universitetinės klinikos ginekologė ir jos vadovas Diethelmas Wallwieneris nustatė naujas medicinos galimybių ribas.

Spalio pabaigoje per ginekologų kongresą jie paskelbė apie savo sėkmę – pirmąją Vokietijoje atliktą gimdos transplantacijos operaciją.

Kas tai? Beprotiška idėja ar naujas būdas trokštamam vaikui susilaukti?

S.Brucker vertinimu, tokios transplantacijos reikia mažiausiai 15 tūkstančių Vokietijos moterų.

Profesorė nori padėti pacientėms, atėjusioms į šį pasaulį be gimdos, šio organo netekusioms po onkologinės ligos ir toms, kurios kenčia nuo gimdos anomalijos.

Spalio 14-ąją, po dešimties pasirengimo operacijai metų, dviem jaunoms moterims savaitgalį turėjo būti persodintas naujas organas.

Į ligoninę pacientės atvyko su motinomis, norinčiomis padėti savo dukterims susilaukti kūdikio. Jos už galimybę džiaugtis anūku ar anūke paaukojo savo gimdą, kurios joms jau nebereikėjo.

Ar visos šios keturios moterys bijojo? Ar nervinosi, nes buvo tarsi bandomieji triušiai?

„Ne, priešingai. Tiek viena, tiek kita pacientė norėjo būti pirmoji“, – patikino S.Brucker.

Ginekologijos profesorė džiaugėsi, kad pacientės ja pasitikėjo, ir pabrėžė psichologinės priežiūros svarbą.

Pirmajai procedūra buvo atlikta 23-ejų moteriai. Ji su savo 50 metų motina gulėjo transplantacijos centro operacinėse, kurias skyrė tik durys.

Abi visiškai pasitikėjo didele medikų komanda, nors visų laukė ilga procedūra. Vien organo – gimdos paėmimas truko beveik dvylika valandų.

„Sunkiausia paruošti aplink gimdą esančias donorės kraujagysles“, – sakė chirurgas transplantologas Alfredas Konigsraineris.

Arterijos yra tokios plonos kaip širdies kraujagyslės. Be atmetimo reakcijos, gydytojai labiausiai baiminosi, kad organas gali mirti, nes nebus pakankamai aprūpinamas krauju.

Nedideliame nerūdijančiojo plieno dubenėlyje, padėtame ant ledo, chirurgai atnešė kriaušės dydžio gimdą į tą operacinę, kurioje gulėjo duktė. Jai buvo taikoma bendroji nejautra.

Gimdos persodinimas truko tik keturias valandas. Dvi venas, dvi arterijas ginekologijos profesorei S.Brucker reikėjo prijungti ir transplantatą pritvirtinti prie gimdos raiščių.

Medikai negali atkurti visiškai funkcionuoti gebančio dauginimosi organo, nes svarbią reprodukcinės sistemos dalį – kiaušintakį chirurgai prisiuva ne prie gimdos.

Natūraliai pastoti tokiai pacientei neleidžiama, nes pernelyg didelis negimdinio nėštumo pavojus.

Todėl moteriai po gimdos persodinimo operacijos, jei ji nori susilaukti kūdikio, būtinas pagalbinis apvaisinimas mėgintuvėlyje.

Idealiu atveju ji gali susilaukti dviejų vaikų atlikus cezario pjūvį. Po to transplantuota gimda pašalinama, kad pacientė galėtų nebevartoti medikamentų, kurie prislopina imuninę sistemą.

Po pirmojo pranešimo žiniasklaidai apie transplantacijos sėkmę pasigirdo ir kritikų balsų. Bet, kaip sakė profesorė S.Brucker, ši operacija nėra gyvybės ar mirties klausimas kaip širdies transplantacijos atveju.

Diskusijų kilo ir dėl procedūros kainos. S.Brucker ir klinikos vadovo D.Wallwienerio teigimu, ji siekia 50–100 tūkstančių eurų.

„Minėtu atveju sumokėjo ligonių kasa“, – patikino gydytoja S.Brucker.

Dauguma ligonių kasų, su kuriomis vedė derybas ginekologijos profesorė S.Brucker ir klinikos vadovas, teigiamai vertino šį gydymą.

Dar iki pirmosios gimdos transplantacijos operacijos Tiubingeno universitetinės klinikos gydytojai turėjo įtikinti kontrolės, taip pat etikos komisijas, kad jų sumanymas ne tik svarbus, bet ir teisingas.

„Kasdien sulaukdavome klausimo, ar tikrai mūsų gydymo būdas duos teigiamų rezultatų. Buvo svarstoma, ar operacija neprasilenkia su etika.

Bet mes žinojome, koks stiprus moterų noras tapti motinomis, o mes galime padėti“, – sakė Tiubingeno universitetinės klinikos vadovas.

S.Brucker sugebėjo visus įtikinti šios operacijos būtinumu, nes jau daugelį metų iš arti stebi moteris, negalinčias susilaukti palikuonių.

Vienas profesorės argumentų – jei žmogus, turintis problemų dėl inkstų, gali sulaukti donoro pagalbos, kad nereikėtų atlikti dializės, kodėl to negalėtų tikėtis vaikų negalinčios susilaukti moterys?

S.Brucker savo pacientes pažįsta daugelį metų – jos iš įvairių Vokietijos kampelių atvyksta konsultuotis dėl gimdos anomalijos.

Vargu ar daug kas žino, kad vidutiniškai viena iš puspenkto tūkstančio moterų gimsta be makšties ar gimdos, bet kiaušides turi.

Šią anomaliją medikai vadina Mayer-Rokitansky-Kuster-Hauser sindromu – MRKH.

S.Brucker tiria ir šios anomalijos priežastis. Ji įsitikinusi, kad dėl geno defekto šeštą–aštuntą nėštumo savaitę embriono vystymasis pakrypsta klaidinga linkme.

„Ši problema kažkodėl net XXI amžiuje yra tabu – apie ją nekalba ne tik medikai, bet ir tos moterys, kurias tai palietė“, – stebėjosi S.Brucker.

Kad joms papilvėje kažko trūksta, mergaitės sužino tuomet, kai neprasideda menstruacijos.

Lyties organai, klitoris ir mergystės plėvė iš išorės atrodo visiškai normaliai.

S.Brucker pasakojo, kaip šios mergaitės kenčia paauglystės metais, vėliau negali jaustis tikromis moterimis, baiminasi intymių santykių.

Gimdos transplantacija šioms moterims yra tik vienas iš daugelio gydymo etapų.

Minėta 23 metų moteris, kuriai buvo persodinta motinos gimda, taip pat turėjo MRKH sindromą. Kai ji buvo 15-os, ginekologė S.Brucker sukūrė jai vadinamąją neovaginą.

Profesorė sukūrė metodą, kurį taikant esami audiniai įstumiami į vidų ir dirbtiniu peniu tempiami daugelį savaičių.

„Moteris ir jos partneris vėliau meilės akto metu nejaučia jokio skirtumo – atrodo, lyg moteris būtų su natūralia makštimi.

Tačiau įpusėjusios trečiąją dešimtį tokios moterys puola į paniką, nes negali susilaukti vaikų“, – pasakojo S.Brucker.

Surogatinė motinystė Vokietijoje draudžiama, o įsivaikinti irgi sunku.

Jau nuo 2000-ųjų viešinama informacija apie gimdos transplantacijas, kurios, beje, neretai baigiasi ir nesėkme.

Tokių operacijų visame pasaulyje atlikta šiek tiek per 20. Penkios moterys jau susilaukė kūdikio.

Didžiausią patirtį šioje srityje sukaupė Geteborgo (Švedija) universitetinės klinikos medikas Matsas Brännströmas: septynios iš devynių šio gydytojo atliktų gimdos persodinimo operacijų buvo sėkmingos.

Su M.Brännströmu glaudžiai bendradarbiauja ir patirties semiasi Tiubingeno universitetinės klinikos medikai. Kitų Vokietijos miestų gydytojai irgi jau ruošiasi gimdos persodinimo operacijoms.

JAV penkioms moterims buvo persodintos mirusių donorių gimdos. Keturi atvejai buvo nesėkmingi: gimdas teko pašalinti, nes jos buvo mirusios arba kilo infekcija.

Švedijoje užfiksuoti trys gimdos atmetimo atvejai, bet tai pavyko suvaldyti.

Kad taikant naujus metodus nemalonių staigmenų medicinoje negalima numatyti, įsitikino ir Tiubingeno universitetinės klinikos ginekologai.

Per antrąją operaciją, kai motinos gimda buvo persodinama dukteriai, medikai nustatė, kad 60-metės donorės prie gimdos esančios kraujagyslės buvo užsikimšusios.

Transplantacija buvo sustabdyta.

Iš nejautros pabudusios moterys labai nuliūdo.

Bet pacientė nepraranda vilties – tikisi naujos donorės.

O pirmajai pacientei po metų profesorė S.Brucker nori į gimdą persodinti embrioną. Ir jei gims pirmasis kūdikis, profesorė pabandys padėti kitoms moterims.

Parengė Ona KACĖNAITĖ

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2023 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.