Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius Saulius Čaplinskas pastebi, kad jau keleri metai Lietuvoje kasmet registruojama tarp 70 ir 80 šios infekcijos atvejų. Pagal mirčių nuo jos skaičių Lietuva nedaug skiriasi nuo kitų Europos valstybių, tačiau pagal sergamumą mūsų šalis išsiskiria – anot S. Čaplinsko, sergamumas šia infekcija Lietuvoje yra „vienas iš aukščiausių, jeigu ne pats aukščiausias Europoje“. Lietuvoje 1,7 atvejo tenka 100-ui tūkst. gyventojų, Europos vidurkis – 0,7.
Anot specialisto, nuo 5 iki 10 proc. gyventojų pasaulyje yra šios infekcijos nešiotojai, ir niekada neaišku, kam ji gali išsivystyti.
„Labiausiai imlūs, pažeidžiami yra maži vaikučiai, taip pat žmonės, turintys kitų sunkių sveikatos būklių“, – sako Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas.
S. Čaplinskas teigia, kad pirmuosius ligos simptomus žmonės kartais supainioja su peršalimu ir net nesikreipia į medikus.
Vienas iš charakteringiausių šios infekcijos požymių, pasak specialisto, yra bėrimai. Tiesa, kai jau jie atsiranda, tai reiškia, kad liga yra pažengusi.
Infektologas, profesorius Alvydas Laiškonis portalui lrytas.lt yra pasakojęs, kad pirmieji tokių infekcijų simptomai dažnai būna nespecifiniai, primenantys gripo požymius, tad net sveikatos priežiūros specialistui gali būti sunku anksti diagnozuoti ligą.
Klasikiniai simptomai, pavyzdžiui, kaklo sustingimas ir nedidelis violetinio atspalvio išbėrimas, išryškėja palyginti vėlai, ligai pažengus, todėl gali būti, kad gyvybę galintis išgelbėti gydymas bus pradėtas ne iš karto.
„Suaugusį žmogų pristačius į ligoninę su tokiais simptomais kaip pykinimas, vėmimas, galvos skausmai, gydytojai ne visuomet iš karto įvertina situacijos rimtumą. Todėl anksčiau turėdavome praktiką tokius įtartinus pacientus palikti stebėjimui. Kartais ir paaiškėdavo, kad po poros valandų atsirasdavo bėrimas. Esu turėjęs atvejį, kai ant kojų, per tris valandas nuo atvykimo į ligoninę, pacientei nuo šios infekcijos atsirado kruvinos dėmės ir teko persodinti odą“, – pasakojo profesorius.
