Mokslininkai ir medikai jau kurį laiką pastebi, kad žmonių, patiriančių insultą, amžius sparčiai mažėja: anksčiau insultas būdavo tik vyresnių nei 65 metų asmenų liga, o dabar ypač dažnai jis ištinka vidutinio amžiaus vyrus. Be to, ši liga Lietuvoje itin dažnai lemia mirtį.
Ketvirtadalis visų insulto atvejų susiję su žmonėmis nuo 20 iki 64 metų. Insultą paprastai sukelia krešulys, kuris užkemša kraujagysles ir sukelia išeminį insultą. Tačiau jauniems žmonėms būdingesnis hemoraginis insultas, kai plyšus smegenų kraujagyslei kraujas išsilieja į smegenis.
Vis dažniau grasina jauniems vyrams
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas prof. Antanas Vaitkus sakė, kad kraujagyslių ligos visuomet gresia bet kuriam asmeniui, tačiau ypač vyrams.
„Moteris nuo insulto jaunesniame amžiuje apsaugo lytiniai hormonai, kurie leidžia turėti mažiau problemų dėl cholesterolio padidėjimo. O štai vyrai dirba intensyvų darbą, patiria daug streso, jaučia miego stoką, neprisižiūri mitybos. Tuomet keičiasi net cheminė kraujo sudėtis, daugėja streso hormono. Todėl turime didelę problemą, kadangi mūsų visuomenėje gajus požiūris, jog jaunas žmogus negali susirgti.
Lygindamas dabartinę žmonių situaciją su ta, kuri buvo prieš dešimt ar penkiolika metų, manau, aišku, jog tuomet gyvenimo ritmas buvo lėtesnis, jauni žmonės turėjo žymiai mažiau rūpesčių ir darbo krūvio. Poilsiui skirdavo daugiau laiko. Šiandien žmonės nori daugiau pasiekti, daugiau aprėpti ir netausoja savęs“, – teigė prof. A.Vaitkus.
Laiku nepastebi simptomų
Specialistas įsitikinęs, kad insultui kelias grindžiamas bent kelerius metus, o ir būna jis ne visiškai netikėtas, tik žmonės laiku neatskiria simptomų.
„Turbūt tikrai reikia poros ar trejų metų, kol žmogus pasiekia tai, kad jį ištinka insultas. Yra žmonių, kurie, pažiūrėjus į rizikos veiksnių sąrašą, jau 40 metų turi net 70 procentų riziką susirgti insultu ir nieko nedaro. Amžius nuo ligų neapsaugo, rizikos veiksniai turi būti koreguojami ir kontroliuojami. Ir ypač tai turėtų daryti vyrai.
Jei insulto ištiktas žmogus teigia, kad iki tol jautėsi gerai, taip mano ir jo artimieji, aš nenorėčiau tuo tikėti. Pacientas vis tiek turėjo pajusti galvos svaigimą, smarkų širdies plakimą, kintančius galvos skausmus, mirguliavimą akyse. Deja, dažniausiai jauni vyrai nurašo viską nuovargiui, alkiui, nors tai gali būti pranašiški simptomai, galintys pranešti net apie artėjančią mirtį. Mat širdies ir kraujagyslių ligos yra labai pavojingos.
Tad jei dokumentuotų sveikatos nusiskundimų nebūta, tai dar nereiškia, kad jų nebuvo iš viso“, – teigė LSMU Kauno klinikų profesorius.
Dar viena grėsmė – traumos
Užsienio žiniasklaidoje nestinga pranešimų ir apie tai, kaip insultą jauniems žmonėms sukelia traumos. Jos gali būti visai nedidelės. Pavyzdžiui, žmogus kirpykloje atlenks galvą, kad jam būtų išplauti plaukai, tuo metu įtrūks kraujagyslė ir ištiks insultas. Specialistai taip pat įvardija, kad net plaukimas peteliške yra vis dažnesnė priežastis, kai nedidelė kaklo trauma sukelia insultą.
Prof. A.Vaitkus sakė, kad iš tiesų tokie atvejai galimi, tačiau nėra dažni. „Mums žinomi atvejai, kai, pavyzdžiui, žmogus skirsdamas lėktuvu užmiega nuleidęs galvą, kakle užsispaudžia kraujagyslė, kuri ir tampa hipotetiška insulto priežastimi: įplyšta vidinė kraujagyslės sienelė ir kraujagyslė užsikemša. Tai gali įvykti ir atliekant tam tikrus mankštos pratimus ar procedūras, pavyzdžiui, manualinę terapiją.
Tačiau vis tiek kraujagyslėse turi būti anatominių anomalijų arba žmogus turi sirgti, tarkime, kraujagyslių autoimuniniu uždegimu. Tai reta žmonių grupė – iš 100 tūkstančių tokių gali pasitaikyti vienas ar du atvejai per metus, ne daugiau. Bet kokiu atveju, kai išgirstame apie jauno žmogaus mirtį dėl insulto, tai nuskamba grėsmingai“, – pasakojo neurologas.
Rizikos veiksnius būtina žinoti
Kauno klinikų Neurologijos klinikos Neurologijos skyriaus vadovas įsitikinęs, kad savo rizikos veiksnius sirgti insultu ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis žinoti būtina, taip pat svarbu juos koreguoti.
„Rizikos veiksniai turi būti žinomi, nes nėra žmogaus, vyresnio nei 60 metų, neturinčio rizikos veiksnių ir pakitimų kraujagyslėse, o jei jų nėra, vadinasi, žmogus greičiausiai blogai ištirtas“, – teigė prof. A.Vaitkus.
Taigi, jei jūsų kraujospūdis aukštas, jums diagnozuota arterinė hipertenzija, žinokite, kad tai dažniausia insulto atsiradimo priežastis. Net 60 proc. insulto atvejų pasireiškia dėl arterinės hipertenzijos. Insulto riziką didina ir miego sutrikimai, alkoholio vartojimas, rūkymas, cukrinis diabetas, nutukimas, fizinio aktyvumo stoka, patiriamas stresas, taip pat prieširdžių virpėjimai. Žmogus, kuriam pasireiškia prieširdžių virpėjimas, turi 5–6 kartus didesnę insulto riziką nei tas, kurio prieširdžiai nevirpa.
Pirmieji insulto požymiai:
veido išsikreipimas
staigus veido, rankos ar kojos nusilpimas, ypač iš vienos pusės
staigus regėjimo sutrikimas
stiprus galvos skausmas dėl neaiškių priežasčių, galvos svaigimas
kalbos, orientacijos, eisenos, koordinacijos sutrikimas.
Ką daryti ištikus insulto priepuoliui?
Pastebėjus pirmuosius insulto požymius būtina nedelsiant skambinti greituoju pagalbos numeriu. Veikti svarbu labai greitai, nes laikas insulto metu – svarbiausia. Insulto gydymo rezultatai priklauso nuo to, kiek laiko praėjo nuo insulto pradžios. Tai itin svarbu išeminio insulto atveju, kai stengiamasi atkimšti trombu užkimštą smegenų arteriją ir atkurti normalią smegenų kraujotaką.
Skaičiuojama, kad pradėjus gydymą iki pusantros valandos nuo insulto pradžios pasveiksta vienas iš 4 sergančiųjų, vėliau nei po pusantros valandos – vienas iš 9 sergančiųjų, vėliau – pasveiksta tik vienas iš keturiolikos išeminiu insultu sergančių ligonių. Po keturių su pusės valandos galima ir mirtis.
