Moteriai teigta, kad jos liga nepagydoma. Mat nuo to laiko, kai ji atsidūrė ligoninėje rugpjūčio viduryje, gydymui buvo išbandyti 26 antibiotikai.
Moteris susirgo po kelionės į Indiją.
„Gydymui buvo išbandyta viskas, kas galima Jungtinėse Valstijose, tačiau nei vienas vaistas nebuvo veiksmingas“, – teigė medikas dr. Aleksandras Kallenas. – Manau, kad tai susiję. Super bakterija prie gydymo, ko gero, prisitaikydavo, t.y., tapdavo jam atspari, greičiau nei mes pradėdavome taikyti naują gydymą“, – teigė jis.
Delyje aptikta bakterija, kuria galimai buvo užsikrėtusi moteris, turėjo metalo beta-laktamazės (NDM), fermentą, kuris ją pavertė atsparia antibiotikams.
VU žurnalas „Spectrum“ yra rašęs, kad gausus ir neracionalus antibiotikų vartojimas: jų buvimas bakterijų aplinkoje, kurioje įprastai anksčiau jų nebuvo arba nebuvo tiek daug, pavyzdžiui, antibiotikų skyrimas ligoninėse, jų naudojimas žemės ūkyje gyvulių ligų prevencijai ir augimo skatinimui, augalų purškimas infekcijų prevencijai, skatina išlikti labiausiai prisitaikiusias bakterijas.
Atsparių antibiotikams bakterijų stebėsenos tinklai kasmet skelbia duomenis, gautus iš šimtų įvairių šalių laboratorijų, apie kai kurių kliniškai svarbių bakterijų atsparumą pagrindinių klasių antibiotikams.
Tokių atsparių bakterijų dalis tarp visų išskiriamų kasmet didėja. Atsparių bakterijų dalies didėjimo mastai vienose šalyse didesni, kitose – mažesni, nuo kelių iki keliasdešimt procentų per dešimtį metų. Tendencija koreliuoja su antibiotikų vartojimo mastais ir jų vartojimo politika, šalies geografine padėtimi ir kitais veiksniais. Lietuvos duomenys šiame atsparumo žemėlapyje atsirado tik 2006 m. Lietuva yra maždaug Europos šalių viduryje.
Tačiau derėtų atkreipti dėmesį į tai, kad atsparios antibiotikams bakterijos atsirado ne vakar ir net ne tada, kai buvo pradėtas vartoti pirmasis antibiotikas. Jos egzistuoja biosferoje milijonus metų, kaip ir genų, lemiančių atsparumą patiems naujausiems sintetiniams antibiotikams, prototipai jų genomuose.
