Vedami baimės tokie žmonės dėl menkiausių nusiskundimų maldauja siuntimo pas specialistus, negaili pinigų ir brangiems tyrimams privačiose klinikose.
Nuo minties, kad serga vėžiu, žmogui gali kilti nerimas, padažnėti širdies plakimas, prasidėti nemiga, prakaitavimas, pritrūkti kvapo. Jam pasidaro sunku orientuotis aplinkoje, sumažėja darbingumas, kamuoja mintys apie mirtį, gyvenimas netenka džiaugsmo ir prasmės.
O kancerofobija dar labiau sustiprėja, kai konsultacijų pas specialistus ar tyrimų reikia laukti ne vieną mėnesį.
– Ar galime teigti, kad vėžys nėra mirtina liga? – paklausiau Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro psichologės Eglės Urbutienės (nuotr.).
– Vis dažniau savo patirtimi dalijasi įvairių pacientų bendrijų veikloje dalyvaujantys asmenys – pasakoja, kaip jiems buvo nustatytas vėžys, kaip jie pasveiko ir grįžo į kasdienybę.
Visuomenėje daugėja atvirumo, bet jis kai kuriems žmonėms gali pasėti nerimą, net sustiprinti baimę susirgti vėžiu. Nors taikant patikros programas įmanoma nustatyti pradinės stadijos vėžį ir pasiekta puikių gydymo rezultatų, iš senų laikų atėjusios nuostatos niekur nedingo.
Iki šiol yra žmonių, manančių, kad vėžys – mirties nuosprendis.
– Kokiais būdais įmanoma suvaldyti šią baimę?
– Vieni žmonės puola tikrinti savo sveikatos ir būna nepatenkinti, jei medikai sako, kad tyrimai geri. Jie jaučiasi sutrikę, kad niekas neduoda šimtaprocentės garantijos ir nepasako, kad ateityje nesusirgs vėžiu.
Dar sudėtingiau būna tiems, kurie dėl baimės susirgti vėžiu vengia lankytis pas gydytoją. Tokia elgsena nėra protinga. Jei žmogus priklauso prie rizikos grupės, nes vėžiu sirgo jo seneliai ar tėvai, dėl tokios baimės jis nesužinos, kaip galima išvengti ligos ar bent ją atitolinti.
– Kaip atsikratyti vėžio baimės?
– Vėžio baimė, kaip ir kitos fobijos, pavyzdžiui, aukščio, skrydžio ar uždarų patalpų, yra gydoma.
Jei žmogus pastebi, kad baimė susirgti vėžiu jam trukdo planuoti savo ateitį, jei jis gyvena apimtas nuolatinės įtampos, kad bet kurią dieną gali susirgti, turi nebijoti ieškoti psichologinės pagalbos.
Žmogus turi keisti požiūrį, kad ne baimė jį valdytų, o jis pats sugebėtų kontroliuoti savo baimę. Vėžys nėra ūminė infekcija, nuo kurios mirštama staiga.
Kiekvienas žmogus, kuris bijo susirgti vėžiu, turi paklausti savęs, ar yra aiškių faktų, liudijančių, kad tai gali įvykti.
