Dėl pavojingos ligos Sonatos duktė gimė septintą nėštumo mėnesį.
2016 metų birželio 21-ąją išvydusi pasaulį mergaitė svėrė 1 kilogramą ir 760 kilogramų, buvo 42 centimetrų ūgio.
Bet, visų džiaugsmui, naujagimė buvo sveika ir nepažeista ligos, kuri kankino jos motiną.
Sonata apie ją užklupusią ūminę mieloleukemiją sužinojau laukdamasi. Liga buvo nustatyta atsitiktinai. Penktą nėštumo mėnesį ginekologė siuntė Sonatą atlikti kraujo tyrimų – įprastų, kaip ir kiekvieną mėnesį.
Tąkart kraujo rodikliai sukėlė įtarimų, kad vystosi kažkoks uždegimas.
Iš pradžių Sonata nejautė jokių dramatiškų pokyčių. Tuo metu gydytojo odontologo padėjėja dirbusi vilnietė buvo nustebusi, kai iš poliklinikos paskambinusi medikė teiravosi, kaip ji jaučiasi, ar nesloguoja.
„Buvo šilta gegužė, bet nekankino nei prakaitavimas, nei silpnumas“, – prisimena Sonata.
Tačiau pakako kelių mėnesių, kad išsivystytų ūminė mieloleukemija. Kovo 17-ąją atlikti nėščiosios kraujo tyrimai buvo geri, o gegužės 12-ąją jie jau rodė, kad situacija labai bloga. Buvo smarkiai padidėjęs leukocitų kiekis, o tai nežadėjo nieko gero. Prireikė ne vieno medikų konsiliumo, kol buvo nutarta, ką daryti.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikose atsidūrusi nėščioji buvo apsupta gydytojų.
Akušeriai-ginekologai svarstė, ar didelis leukocitų kiekis kraujyje galėjo atsirasti dėl vaisiaus patologijos, ar dėl kitokių priežasčių. Vėliau paaiškėjo, kad vaisius vystosi gerai.
Tada moteris buvo nusiųsta pas terapeutus, per vieną dieną jai keturis kartus buvo atlikti kraujo tyrimai. Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centre moteriai buvo ištirti kaulų čiulpai ir patvirtintas kraujo vėžys.
Medikai neslėpė, kad nėštumas gali paspartinti onkologinės ligos vystymąsi. Nebuvo galima delsti nė dienos – būsimai gimdyvei reikėjo skirti intensyvią chemoterapiją.
Tokį planą Sonatai pasiūlė medikai. Tačiau jai buvo neramu, ar šis gydymas nepakenks bręstančiam vaisiui.
Likus dviem mėnesiams iki dukters Emilijos gimimo moteris buvo intensyviai gydoma.
„Rizikavau, bet dėl to nė kiek nesigailiu. Bijojau, skaičiavau vaisiaus judesius – buvo ne vienas konsiliumas, kuriame tarėsi akušeriai-ginekologai ir hematologai. Vaisiaus vandenų tyrimai rodė, kad viskas gerai“, – sunkiausią periodą prisiminė moteris.
Vėliau Sonatą ėmė varginti karščiavimas, išopėjo burna, dingo apetitas – taip jos organizmas reagavo į chemoterapiją, tačiau laukdamasi dukters ji prisivertė valgyti.
Kai nėštumas buvo septynių mėnesių, medikai nutarė, kad Sonatai atėjo laikas gimdyti. Buvo suplanuotas cezario pjūvis. Emilija išvydo pasaulį sveika – įvertinę jos būklę medikai skyrė 8 balus iš 10.
Mergaitė sugebėjo savarankiškai kvėpuoti, nes buvo suleista vaistų, subrandinančių plaučius. Emilijai nereikėjo inkubatoriaus, ji augo šildomoje lovytėje.
Dar vienas išbandymas gimdyvei buvo kaulų čiulpų persodinimas. Ši procedūra buvo atlikta 2016 metų rugpjūčio 24-ąją – praėjus vos dviem mėnesiams po dukters gimimo.
Nė vienas Sonatos giminaitis netiko kaip kaulų čiulpų donoras, todėl buvo paskelbta paieška per tarptautinį donorų banką. Tokį donorą pavyko surasti Vokietijoje – tai buvo jaunas vyras.
Prieš alogeninę kaulų čiulpų transplantaciją gimdyvei vėl buvo skirta intensyvi chemoterapija.
Nors persodinus kaulų čiulpus Sonatai greitai atsikūrė kraujo rodikliai, ligoninėje teko praleisti pusantro mėnesio. Jos sveikimą apsunkino karščiavimas.
„Ilgą laiką niekas nesuprato, kodėl karščiuoju. Buvau pasiilgusi dukters, veržiausi namo, bet gydytojai nenorėjo manęs išleisti“, – prisiminė Sonata.
Sonatos atmintyje daug kas atrodo kaip per miglą. Bet ji nė kiek neabejoja, kad pasielgė teisingai nenutraukdama nėštumo.
Sonata tikino, kad dabartinės būsenos neįmanoma palyginti su pernykšte, kai neįstengdavo pakilti iš lovos ir paimti dukters ant rankų.
Dabar moteris sveria 58 kilogramus ir nesiskundžia apetitu. Dukterį daugiausia prižiūri pati. Tik tada, kai reikia išvykti pasitikrinti sveikatos, padeda giminaitė.
Sonata apgailestavo tik dėl vieno – norėjo dukterį maitinti krūtimi, bet gydytojai nepatarė to daryti. Į gimdyvės pieną patekę stipraus poveikio vaistai galėjo pakenkti ir jos kūdikiui.
Medicinos literatūroje nėra aiškaus atsakymo, kodėl ūminė mieloleukemija užklupo vilnietę įpusėjus nėštumui.
Sonatos giminėje niekas nesirgo onkologine liga. Medikai paneigė ir kitą įtarimą. Nuo vaikystės Sonatą kamuoja kraujagyslių liga – įgimta dilbio veninė displazija. Dėl to moters dešinė ranka iki alkūnės yra išmarginta išsiplėtusių venų.
Vilnietei atlikta net 11 operacijų. Jos būtinos, kai venos ima pernelyg smarkiai augti ir susidaro mazgų. Ši liga Sonatai buvo nustatyta, kai jai buvo vos ketveri.
Kai organizme vyksta dideli pokyčiai, gali susidaryti venų mazgų. Gydytojai įspėjo Sonatą, kad tokį pablogėjimą gali sukelti ir nėštumas.
Kad pavyktų išvengti trombozės, jai dažnai tikrinamas kraujo krešėjimas. Moteris negali vartoti hormonų, kurie dažniausiai skiriami sergant įvairiomis onkologinėmis ligomis.
Toks gydymas netinkamas Sonatai, nes hormonai dar labiau tirština kraują. Tačiau nė vienas gydytojas nedrįso sieti šios ligos su ūmine mieloleukemija.
„Ar leukocitų skaičius galėjo staigiai padidėti dėl nėštumo, ar kraujo vėžį galėjo prišaukti įgimta kraujagyslių liga, dėl kurios man atlikta daug operacijų?“ – tokie svarstymai vilnietei neduoda ramybės iki šiol.
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų medikai guodė Sonatą, kad kraujo vėžys atsirado kaip dviguba genų mutacija, kurios niekas negali prognozuoti.
Apie medicinos studijas svajojusi Sonata dėl įgimtos kraujagyslių ligos negalėjo pasirinkti šio kelio, tačiau ji vis tiek įsidarbino gydymo įstaigoje.
Iš pradžių Vilniaus universiteto Žalgirio odontologijos klinikoje ji dirbo registratūroje, o baigusi kursus tapo gydytojo odontologo asistente.
Neprarasti vilties, kad įveiks kraujo vėžį, moteriai padeda duktė Emilija. „Ji man kaip vaistas nuo visų bėdų. Kai Emilija gimė sveika, pasidarė ramu širdyje.
Viską dariau tik dėl jos. Pasiryžau rizikuoti, nors gydytojai aiškino, kad pirmenybę visada skiria ne vaikui, bet motinai“, – motinyste džiaugėsi Sonata.
Serganti nėščioji – medikams dvigubas iššūkis
Vilniaus universiteto Santariškių klinikų Hematologijos, onkologijos ir tranfuziologijos centro vadovas profesorius Laimonas Griškevičius (nuotr.) ne vieną nėščiąją išgydė nuo kraujo vėžio. Kasmet tokių pacienčių šiame centre būna po vieną ar dvi.
Ūminė mieloleukemija savo genetine kilme nėra viena liga. Tai keliolika ligų, kurių skirtinga genetinė sudėtis.
„Norėdami nustatyti vėžio prognozę ir išsiaiškinti, kaip gydyti, atliekame daug genetinių molekulinių tyrimų. Šių tyrimų spektras labai platus, nes tiriame, ar pacientas neturi genetinių mutacijų, chromosomų persitvarkymų. Nustačius tokių defektų yra parenkamas optimalus gydymas“, – teigė profesorius L.Griškevičius.
Ūminė mieloleukemija yra išgydoma. Skiriant intensyvią chemoterapiją, taikinių terapiją, persodinant kaulų čiulpus nemaža dalis pacientų gali pasveikti.
Gydymo sėkmė priklauso nuo ligos genetikos. Kai kuriais atvejais pasveiksta net 99 proc. pacientų, kitais atvejais mažiau, bet nė vienas jaunas ligonis nėra pasmerktas, nes kraujo vėžį įmanoma valdyti.
Gydant kraujo vėžiu sergančią nėščiąją medikų laukia dvigubas iššūkis. Prasti kraujo rodikliai rodo, kad liga alina ne tik būsimą gimdyvę, bet ir jos įsčiose bręstantį vaisių, o gydymo komplikacijos gali atsiliepti ne tik nėščiajai, bet ir vaisiui.
Chemoterapija yra pavojinga pirmąjį nėštumo trimestrą, kai formuojasi būsimo vaisiaus organai ir sistemos, – gali lemti sunkius apsigimimus.
Kur kas mažesnė rizika vaisiui, jei toks gydymas taikomas vėlesniu nėštumo periodu.
Dar vienas iššūkis medikams – ką daryti, jei nėščiajai būtina persodinti kaulų čiulpus. Prieš transplantaciją yra skiriama didelių dozių chemoterapija, o to negalima nėščiajai, nes žūva vaisius.
Tokiais atvejais gydytojai turi numatyti „langą“ ir suplanuoti gimdymą, kai nėščiosios būklė gera ir jos nekamuoja chemoterapijos pasekmės. Tik po gimdymo yra skiriama didelių dozių chemoterapija ir persodinami kaulų čiulpai.
Iki šiol tai yra efektyviausias ūminės mieloleukemijos gydymo būdas. Po šios operacijos pusę metų būtina gerti imunosupresantus. Per tiek laiko prigyja svetimi kaulų čiulpai ir susiderina donoro bei paciento imuninės sistemos.
Santariškių klinikose beveik 20 metų veikia vienas didžiausių Europoje transplantacijų centrų, kuriame kasmet atliekama beveik 200 kaulų čiulpų transplantacijų Lietuvos ir Latvijos gyventojams – tiek suaugusiesiems, tiek vaikams.
Ūminei mieloleukemijai gydyti dažniausiai atliekamos donoro kaulų čiulpų transplantacijos. Daugiau kaip pusei pacientų tenka ieškoti donoro užsienyje. Kaulų čiulpų transplantacijų rezultatai prilygsta Vakarų Europos šalių rezultatams.
Būtina itin skubi pagalba
Ūminė mieloleukemija – viena kraujo vėžio formų. Ši liga pažeidžia kaulų čiulpus, gaminančius kraujo ląsteles.
Ūminis kraujo vėžys nėra dažna liga. Kasmet suaugusiesiems Lietuvoje nustatoma apie 100 naujų ūminės mieloleukemijos atvejų, kartu su kitomis ūminės leukemijos formomis tai sudarytų apie 150 atvejų.
Dažniau ūminiu kraujo vėžiu serga vyresnio amžiaus žmonės, nors ši liga gali užklupti ir vaikus, ir jaunus asmenis.
Ūminis kraujo vėžys vystosi greitai. Kraujo rodikliai būna labai prasti – pasikeičia kraujavimą stabdančių trombocitų kiekis, taip pat kovojančių su infekcija leukocitų kiekis, atsiranda mažakraujystė.
Vos per kelias savaites ar mėnesius sveiki žmonės tampa labai ligoti – kamuoja karščiavimas, silpnumas, užklumpa įvairios infekcijos, sunkus plaučių uždegimas, vidinis kraujavimas. Tokie žmonės dažnai patenka į medikų rankas būdami sunkios būklės.
Jei nėra skiriama gydymo, žmogus gali mirti nuo kraujo vėžio per kelias savaites ar mėnesius.
