Vidutinis sergančiųjų skaičius Lietuvoje net keturis kartus viršija Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) numatytą vidurkį, tačiau lietuviai mano, kad grėsmė susirgti šie liga yra nedidelė. Net dvigubai išaugęs sergančiųjų skaičius rodo priešingai – skiepai yra būtini.
Lietuvoje sergamumas net keturis kartus viršija vidurkį
Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medicinos entomologės Mildos Žygutienės, vakcinos nuo erkinio encefalito yra vienintelis iš tikrųjų veiksmingas būdas apsisaugoti. Jos teigimu, tai turėtų padaryti kiekvienas, kadangi Lietuvoje encefalitą nešiojančių erkių yra sutinkama visur ir jokia vieta nėra saugi.
„Dėl klimato kaitos pirmosios erkės pabunda jau pirmosiomis kovo dienomis, taigi ramybės mėnesių turime vos tris. Toks ankstyvas jų pabudimas stebimas jau keletą metų ir reiškia vieną – atidiems reikia būti kone visus metus.
Tai, kad tikrai verta pasiskiepyti įrodo ir praėjusių 2016 metų statistika – susirgusių erkiniu encefalitu buvo dvigubai daugiau nei 2015 metais. Tai reiškia, kad šiltuoju metų laiku, liga vidutiniškai užsikrėsdavo bent du žmonės per dieną.
PSO yra nurodžiusi, kad asmenys, vykstantys į valstybes, kuriose erkinio encefalito atvejų skaičius siekia 5 šimtui tūkstančių gyventojų, prieš keliaudami turėtų pasirūpinti vakcinomis. Lietuvoje šis skaičius siekia 22 šimtui tūkstančių gyventojų. Tai daugiau nei 4 kartus viršija numatytą normą, tačiau tautiečiai mano, kad yra saugūs“, – svarstė entomologė M.Žygutienė.
Sunkios komplikacijos
Pasak M.Žygutienės, kai kurie asmenys erkiniu encefalitu perserga nejausdami jokių simptomų. Vis dėlto daugumai taip nepasiseka ir, net ir pasveikus, apie 50 proc. pacientų net iki vienerių metų gali jausti nemalonius ligos požymius. Tai vadinama erkinio encefalito sindromu.
„Pirmieji encefalito požymiai yra bendrojo pobūdžio ir primena gripą. Gali mausti raumenis, jaučiamas galvos svaigimas, silpnumas, pakyla temperatūra. Jeigu šie simptomai nepraeina ir asmuo įtaria, kad buvo įsisiurbusi ar galėjo įsisiurbti erkė, tai būtina nurodyti medikui.
Negydoma liga turi sunkių komplikacijų, todėl reaguoti būtina greitai, nes ir gydymas nėra paprastas. Galimos ligos komplikacijos – invalidumas, paralyžius. Štai kodėl informacija apie įsisiurbusią erkę yra naudinga“, – teigė specialistė.
Geriausia ligos prevencija – skiepai
Specialistė pasidžiaugė, kad nepaisant didėjančio pasipriešinimo vakcinoms, pasiskiepyti nuo erkinio encefalito norinčiųjų nemažėja. Tačiau, nors pasiskiepijusių skaičius auga, jis vis dar yra nepakankamas.
„Vakcinavimas vyksta etapais: po pirmojo skiepo turi praeiti du mėnesiai, tuomet yra skiepijama dar kartą, o po dvylikos mėnesių trečiuoju skiepu yra užtvirtinamas imunitetas visam gyvenimui.
Visgi, ramiai galima jaustis ir praėjus dviems savaitėms po antrojo skiepo. Jis suteikia imunitetą ateinantiems metams, kol lauksite trečios vakcinos.
Kitas būdas apsisaugoti – dėvėti odą apsaugančius drabužius, vilkėti galvos apdangalą, avėti aukštus batus. Dėja, vasaros metu labai sunku priversti žmones rengtis atsakingai, nes jiems norisi patogumo, o be to yra karšta. Todėl pačia geriausia ligos prevencija buvo ir išlieka skiepai“, – kalbėjo entomologė.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja:
Lietuvoje prasidėjo erkių sezonas. Jos yra aktyvios nuo kovo iki lapkričio ar net gruodžio. Pavasarinis erkių aktyvumo pikas paprastai būna gegužės viduryje.
Lietuvoje dažniausiai žmonės serga dviem erkių pernešamomis ligomis – erkiniu encefalitu ir Laimo liga. I. ricinus rūšies erkių, platinančių šias ligas, yra visoje Lietuvos teritorijoje. Jos dažniausiai įsisiurbia į kaklą, paausius, kirkšnis, pažastis, kojų ar rankų lenkimo sritį.
Atkreipiame dėmesį, jog ne visos erkės yra užsikrėtusios, o užsikrėtusios ne visuomet suspėja perduoti ligų sukėlėjus. Visgi pastebėjus įsisiurbusią erkę ją reikia kuo skubiau ištraukti:
• Suimkite ją švariu pincetu kiek įmanoma arčiau odos – taip sumažinsite riziką, kad nutrūkus pilveliui galva ir/ar straubliukas liks odoje.
• Švelniai, bet tvirtai tempkite erkę į viršų, nesukiokite. Erkę tampant į šonus ar traukiant sukamaisiais judesiais dažniausiai išorėje esanti jos dalis nutrūksta, o straubliukas ir/ar galva lieka odoje.
• Ištraukę erkę, įkandimo vietą patepkite spiritu ar dezinfektantu arba nuplaukite šiltu muiluotu vandeniu.
Kaip apsisaugoti nuo erkių:
• Venkite pamiškių, aukštos žolės.
• Naudokite repelentus nuo erkių.
• Eidami į mišką dėvėkite šviesius drabužius ilgomis rankovėmis, kelnių klešnių galus susikiškite į kojines arba batus.
• Galvą apsiriškite skarele arba dėvėkite gerai priglundančią kepurę.
• Grįžę iš miško, nusivilkite drabužius ir gerai apžiūrėkite kūną. Dėvėtus drabužius pakabinkite negyvenamoje patalpoje ar saulėtoje vietoje (sausame ore erkės išgyvena labai trumpai).
