Regi vien beširdžius
Šalia Rokiškio esančiame Uljanavos kaimo vienkiemyje gyvenantis 49 metų Auris Palijanskas tvirtina, kad jį vaiko negailestingi, beširdžiai valdininkai.
Gydytojų darbo komisija išdavė pažymą, nurodančią, kad jis negali dirbti fizinio darbo, o seniūnei tai esą nė motais, ji liepia atidirbti už socialinę pašalpą.
„Turiu daktarų išduotus dokumentus, bet seniūnė, lyg pasityčiodama, iš naujo siunčia sveikatos tikrintis. Atnešu lygiai tokį patį pažymėjimą, bet manimi vis tiek niekas netiki, turiu gausybę kartų įrodinėti, kas juodu ant balto parašyta: kad negaliu lankstytis, svarmenų kelti. Man tokios pinklės nesuprantamos“, – piktinosi vyras.
Negali atlikti įprastų judesių
Kadaise savo prekybos įmonę turėjęs, vėliau tolimųjų reisų vairuotoju dirbęs A.Palijanskas prieš metus užsiregistravo darbo biržoje.
A.Palijansko profesija – autokranininkas, jis yra baigęs Panevėžio 5-ąją profesinę mokyklą. Tokio darbo birža negalėjo pasiūlyti, tad vyriškį ketino siųsti į mokymus persikvalifikuoti. Kaip ir priklauso, prieš tai A.Palijanskas buvo nusiųstas pas medikus pasitikrinti sveikatos.
Gydytojų komisija nustatė, kad vyrui nevalia apkrauti pečių juostos, negali dirbti jo rankų ir plaštakų raumenys, negalima nieko sunkaus kelti. Apibendrinant – rokiškėno sveikatos būklė esanti tokia, kad jis negali atlikti įprastų stereotipinių judesių.
„Aš jaunystėje buvau stiprus, svarmenis kilnojau, o dabar sveikata smarkiai šlyja. Du kartus sirgau Laimo liga, liko labai jautrūs sąnariai, nyksta kremzlinis audinys, operuota išvarža“, – savo sveikatos bėdas vardijo A.Palijanskas.
Nusiuntė atidirbti už pašalpą
Darbo birža A.Palijansko negalėjo siųsti į jokius persikvalifikavimo kursus, nes, anot paties vyro, nėra tokios profesijos, atitinkančios jo fizines jėgas.
Taigi vyras pernai rugpjūtį kreipėsi į Rokiškio socialinės paramos ir sveikatos skyrių dėl mėnesinės pašalpos ir ją gavo. Jos dydis – 102 eurai.
Pagal galiojančią tvarką, pašalpa skiriama trims mėnesiams, jos gavėjas per tą laikotarpį privalo atidirbti 90 valandų ir socialiniam skyriui pristatyti tai liudijantį dokumentą, tik tokiu būdu pašalpa bus skiriama kitiems trim mėnesiams. Neatidirbus pašalpa toliau nebus mokama.
Atrodytų, nedaug reikia dirbti, bet savo sveikata besiskundžiančiam A.Palijanskui – ir tiek per daug.
„Kabinetiniai valdininkai net nežiūrėjo į medikų pažymą, kurioje aiškiai nurodyta, kad nieko negaliu dirbti rankomis, išrašė siuntimą į seniūniją atlikti visuomenei naudingos veiklos“, – toliau skundėsi vyras.
Rišo šluotas ir valė kalną
Su siuntimu ir sveikatos pažyma A.Palijanskas tuokart prisistatė į seniūniją.
„Medikų pažyma seniūnijai kažkodėl netiko, nors galioja visus metus, vėl laksčiau pas daktarus. Gavau lygiai tokį pat medicinos komisijos dokumentą, kuriame paaiškinta, kad negaliu dirbti rankomis, negaliu nieko kelti ir nešti. Bet kas iš to? Mane pasiuntė šluotų rišti. Šiek tiek dirbau, bet vis prieštaravau, sakiau, ką jūs man duodat, juk gydytojų dokumente aiškiai išvardinta, kokių judesių negaliu daryti“, – aiškino rokiškėnas.
Vėliau A.Palijanską nusiuntė tvarkyti kalno: reikėjo šakėmis žabų krūvas į laužą nešti.
Kitą dieną vyras tikino pasijutęs labai blogai: skaudėję visur, niekad anksčiau taip nesijautęs. Tada jis nuvažiavęs į seniūniją ir pareiškęs, kad daugiau nedirbs.
Pyko, kad vėl siuntinėjo
Kai baigėsi trimėnesinė pašalpų mokėjimo „kadencija“, A.Palijanskas, kaip ir visi kiti pašalpų gavėjai, vėl privalėjo gauti gydytojų pažymą apie sveikatos būklę, po to vėl iš naujo gavo siuntimą atidirbti.
Seniūnijoje jis vėl paaiškinęs, kad dirbti negali. Tada dar sykį buvęs nusiųstas pas medikus. Dar kartą gavo dokumentą su tokiais pat kodais, kurie esą reiškia, kad jis negali atlikti stereotipinių judesių.
„Pagal daktarų nurodymus aš net pieštuko rankoj laikyti negaliu, o seniūnija mane grūda į visokius darbus. Kai pasipriešinau, seniūnė dirbti nebevertė, bet sakė, jog neduos pažymos, kad atidirbau privalomas 90 valandų“, – toliau skundėsi vyras.
Seniūnija su juo nutraukė sutartį dėl atidirbimo už pašalpą. Savivaldybės socialinis skyrius išdavė jam naują siuntimą atidirbti – dabar jau į Rokiškio socialinės paramos centrą.
„Ten vėl tas pats: dvi valandas reikėjo kalbėti apie tas pačias sveikatos pažymas, aiškinti, kas gydytojų dokumente ir taip aiškiai parašyta. Iš manęs reikalavo dar kartą eiti pas gydytojus ir vėl atnešti pažymą. Nesuprantu, kokie absurdai čia darosi?“ – klausė vyras.
Amerikoje laimės nesurado
A.Palijanskas tikino, kad pastaruoju metu jo sveikatos būklė tokia, kad nelengva net savo buityje susitvarkyti. Bet vyras patvirtino, kad vis dėlto – tvarkosi.
Uljanavos kaime jis gyvena motinos sodyboje, nes ši turi butą Panevėžyje.
Sodyboje nėra nei daržų, nei gyvulių. Vasarą esą vos apeina vieną šiltnamį, jame užsiaugina pomidorų ir kitokių daržovių, šį tą užkonservuoja žiemai.
Vienkiemyje jokių patogumų nėra, pačiam tenka ir malkų prisiskaldyti, ir vandens iš šulinio prisinešti. Vyras tikina, kad tuos darbus jau sunkiai pajėgia nudirbti, dažnai geria nuskausminamuosius vaistus.
A.Palijanskas buvo laimėjęs žalią kortą ir trejus metus gyveno bei dirbo JAV. Ten išvyko su žmona ir vaikais. Pasak vyro, sutuoktinė su vaikais Amerikoje nuo jo pabėgo, teko išsiskirti.
Darbą JAV A.Palijanskas vadina vergove. Ten jis dirbo tolimųjų reisų vairuotoju, prie vairo prasėdėdavo 16–18 valandų per parą.
„Ten pradėjau jausti, kad tirpsta koja, ranka, širdis pradėjo maskatuoti. Išsigandau dėl sveikatos, atsisakiau darbo ir grįžau į Lietuvą“, – pasakojo rokiškėnas.
Invalidu vadintis per jaunas
A.Palijanskas šiurpsta vien nuo minčių, kad baigsis trys mėnesiai ir dėl pažymų vėl bus varinėjamas nuo keipošiaus pas teipošių, o blogiausia, kas gali nutikti, – kad nebegaus socialinės pašalpos. Visiškai neišmano, iš ko tada gyvens.
„Kodėl nuolat turiu kovoti? Gyvenau Amerikoje, žinau, kaip valdininkai privalo su žmogumi elgtis“, – vyras užjūrį vis tiek mini geruoju.
Rokiškėnas dėl savo bėdų skambino į Socialinių reikalų ir darbo ministeriją, gavo patarimą: kreiptis į seniūniją. Bet ta pati seniūnija jį ir skriaudžianti!
Kodėl vyras nesikreipia į medikus dėl neįgalumo nustatymo, jei dirbti už pašalpą jėgų nebėra?
„Ką jūs, nenoriu tokių metų invalidu vadintis! Daktarai sako, kad dėl neįgalumo dar reikia palaukti, dar esu kiek per jaunas“, – aiškina A.Palijanskas.
Toks paaiškinimas išmuša iš vėžių ir korespondentę – juk visi puikiai žinome, kad amžius nustatant neįgalumą nieko nereiškia, sočiai neįgalių yra net kūdikių, vaikų.
Apsimetėliai šliaužte įšliaužia
A.Palijansko šeimos gydytoja Virginija Šedienė atsisakė atskleisti paciento diagnozę be jo leidimo. Medikė paaiškino, kad pacientą ji nusiuntė pas specialistus, šie skyrė gydymą. Iš tuomečių specialistų išvadų aišku, kad neįgalumas A.Palijanskui nepriklauso.
Tačiau tokia jo sveikatos būklė buvo prieš metus. Daugiau V.Šedienė A.Palijansko nematė. Vyras į ją nesikreipė nei dėl sveikatos problemų, nei dėl medikamentų išrašymo.
Medicinos komisijos dėl darbo gydytoja Agnė Vaičiūnienė „Panevėžio kraštui“ paaiškino, kad siunčiamiesiems atidirbti už pašalpą dažniausiai įvertinamas pajėgumas dirbti fizinius darbus.
„Būna ir apsimetėlių: į kabinetą šliaužte įšliaužia, išmokę ką sakyti, nes stuburo patologiją simuliuoti lengva, gydytojas juk į pacientą neįlįs, nesužinos, kiek realiai skauda“, – kalbėjo medikė.
Atrodo, kad apsimetinėja
Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėjo pavaduotoja Zita Čaplikienė sakė, kad jų skyriaus sveikatos pažymos nedomina, galėjimą atidirbti už pašalpą sprendžia seniūnija arba socialinės paramos centras, į kuriuos pašalpininkai ir siunčiami.
Rokiškio kaimiškosios seniūnijos seniūnė Dalia Janulienė neslėpė, kad A.Palijanskas jai – galvos skausmas.
Seniūnė įtaria, kad vyriškis apsimetinėja, yra sveikesnis nei nupasakoja. Į jos kabinetą jis ateina bemaž visai sveiko žmogaus žingsniu.
„Siūlėme pačius lengviausius darbus – šluotas rišti, kalną tvarkyti, bet jie jam buvo per sunkūs. Ko tik žmonės pas mus nedaro: atvirukus piešia, mezga, siuvinėja, gėles augina – tai socialinis darbas, įskaitytume kaip atidirbimą, bet jis nieko daryti nenori.
Siūliau sėdėti prie išduodamų maisto davinių ir dėti pliusiukus, kas atsiėmė, bet jis tvirtina, kad ir tai jam per sunku, nes reikės kruopų maišelį žmogui paduoti. Klausiu, ką gali. Atsako, kad nieko. Medikai dokumento, kad jis yra visai nedarbingas, jam neduoda, o pagal išduodamą jis gali dirbti. Sakau, vadinasi, esate sveikas. Tvarkykitės neįgalumą arba jūs apsimetinėjate“, – pokalbį su pašalpos gavėju atpasakojo seniūnė.
D.Janulienė prisipažino, kad vienu metu norėjo į A.Palijansko namus nusiųsti socialinį darbuotoją, kad pasižvalgytų vienkiemyje, gal žmogui iš tiesų reikia pagalbos buityje, bet paskui tokių ketinimų atsisakė. Matant A.Palijanską neatrodo, kad jis visai nieko nepajėgia.
„Parašiau socialiniam skyriui raštą, kad jokių darbų negaliu jam duoti pagal šio vyro kvalifikaciją ir gebėjimus“, – savo sprendimą paaiškino seniūnė.
Pašalpą tikriausiai gaus
Rokiškio socialinės paramos centras, kuriame pašalpų gavėjai irgi gali atidirbti, su A.Palijansku bendros kalbos taip pat nerado.
„Neturime jam jokio darbo. Kompiuteriu dirbti nemoka, senukų slaugyti nenusiųsi, tam yra socialinės darbuotojos, senukai svetimų žmonių į namus įsileisti nenori. Kai sveikatos pažymoje parašyta, kad negali dirbti rankomis, nėra ką pasiūlyti“, – sakė įstaigos specialistė Jolanta Kazlauskienė.
Vis dėlto darbuotoja jau nusiteikusi padėti pliusiuką ties grafa, patvirtinančia gavus medikų pažymą, leidžiančią vyrui nedirbti.
„O ką gi mums daryti? Pagal jo jėgas neturime jokio darbo“, – rankomis skėsčiojo nusileisti karingajam vyrui pasirengusi tarnautoja.
Tad atrodo, kad A.Palijansko žūtbūtinė kova už tai, jog gautų pašalpą neatidirbdamas, bus sėkminga.
