Akcija siekiama atkreipti gyventojų dėmesį į ultravioletinių saulės spindulių žalą ir odos vėžį, priemones, kuriomis reikėtų saugoti odą.
Ultravioletinių spindulių yra visur, ne tik paplūdimyje, jie gali būti žalingi net debesuotą dieną.
Lietuvos Euromelanomos kampanijos organizatorė ir koordinatorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Dermatovenerologijos centro profesorė konsultantė Matilda Bylaitė-Bučinskienė priminė, kad lietuviams vis dar neįprasta karštą saulėtą dieną vilkėti drabužius ilgomis rankovėmis, nešioti skrybėles, tamsius akinius.
Apklausos rodo, kad mažiausiai savo odą saugo jaunimas, susigundęs bronzinio įdegio mada. Jauni žmonės ne tik kaitinasi saulėje, bet ir dažnai užsuka į soliariumus. Vienas agresyviausių piktybinių odos navikų melanoma gali turėti labai daug veidų.
Aptikus įtartiną dėmę ar apgamą, kurio forma, dydis, kraštai ar spalva pakitę, jei atsirado mazgelių ar įtartinas darinys ėmė šlapiuoti, reikia susirūpinti sveikata. Uždelstas vizitas pas gydytoją gali kainuoti gyvybę.
– Euromelanomos dienai skirtas renginys Lietuvoje vyks jau 10-ą kartą. Gal žmonės tapo atsakingesni ir labiau rūpinasi savo oda? – paklausiau profesorės M.Bylaitės-Bučinskienės.
– Kai Lietuvoje pirmą kartą rengėme apklausą, tik maža dalis žmonių žinojo, kas yra melanoma, kas yra odos vėžys, nelabai nutuokė, į kokį specialistą kreiptis dėl įtartino apgamo. Mažai apklaustųjų prisipažino, kad saugosi būdami saulėje.
Dar svarbus dalykas – net 14 proc. apklaustų jaunų žmonių nuolat lankosi soliariumuose. Tai vienas didžiausių skaičių Europoje.
Manau, švietėjišką akciją apie odos vėžio pavojų reikėtų tęsti dar bent dešimt metų, tik tada mūsų gyventojai suvoks, kuo pavojingas bronzinis įdegis.
Nors prirašyti kalnai medicinos literatūros, kaip apsisaugoti nuo odos vėžio, tai nėra tapę mūsų gyventojų įpročiais.
Gal iš dalies ir dėl to, kad geri ir saulėti orai nelepina Lietuvos gyventojų, o išvykę atostogauti į šiltuosius kraštus užmiršta saugotis ir neįvertina saulės spindulių stiprumo bei ilgalaikės žalos.
– Kaip atpažinti besivystantį odos vėžį?
– Melanomą atpažinti padeda keli ženklai: jeigu ilgą laiką ant odos esanti pigmentinė dėmė staiga pradeda keistis – keičiasi kraštai, spalva, simetrija, taip pat ima kraujuoti, iškyla, atsiranda mazgelis, ima niežėti. Tai požymiai, kad liga tampa piktybinė.
Reikėtų susirūpinti ir tada, jei staiga sveikoje odoje atsiranda juoda tolygi dėmė ar mazgelis, kuris ima greitai augti. Tai gali būti labai piktybinė mazginė melanoma. Tokių atvejų Lietuvoje daugėja.
Atpažinti šio tipo melanomą padeda vadinamasis bjauriojo ančiuko principas, kai viena pigmentinė dėmė išsiskiria spalva ar dydžiu.
Įtarimus dėl vėžio gali sustiprinti ir tai, kas negyja ilgiau kaip du mėnesiai, pavyzdžiui, darinys šerpetoja, šlapiuoja, niežti.
Reikėtų atkreipti dėmesį į kūno vietas, kurias lengvai pasiekia saulė. Jei žaizdelė negyja, reikėtų kreiptis į medikus ir tirti, ar neišsivystė vėžys, ypač tada, jei žmogui daugiau nei 55 metai.
Be melanomos, žinomos dar dvi pagrindinės ir dažniausios piktybinės odos ligos, pavyzdžiui, bazalinių ląstelių karcinoma ir plokščialąstelinė karcinoma bei ikivėžinis susirgimas arba dar vadinama carcinoma in situ – aktininė keratozė.
Šios ligos tiesiogiai susijusios su ilgalaikiu žalingu saulės spindulių poveikiu, ypač šviesios odos prigimties žmonėms.
Melanoma, be genetinių ir kitokių veiksnių, slopinančių imunitetą, turi dar vieną labai aiškų veiksnį – tai stiprūs saulės nudegimai. Norint nepražiopsoti piktybinio darinio, reikia pažinti savo odą ir joje esančias dėmes, taip pat įvertinti riziką susirgti odos vėžiu.
Kur kas labiau melanoma gresia šviesiaplaukiams, mėlynakiams, ne kartą smarkiai nudegusiems saulėje žmonėms.
Pasitikrinti pas odos ligų gydytoją taip pat turėtų asmenys, kurių giminėje kas nors sirgo melanoma. Nėra apsaugoti nuo melanomos pavojaus asmenys, turintys daugiau nei 50 apgamų.
– Kaip elgtis pastebėjus įtartinus odos pakitimus?
– Iki 60 proc. darinių atpažįsta pats žmogus arba jo artimasis. Tik reikia suvokti – jei įtartiną darinį pastebi gydytojas, kai žmogus kreipiasi dėl kitų bėdų, jis būna pastebėtas dar ankstyvojo odos vėžio stadijos.
Savęs stebėjimas ir gebėjimas atskirti, kuris darinys gali būti piktybinis, yra mūsų ginklas.
Svarbu, kad žmogus sugebėtų pastebėti įtartiną pigmentinę dėmę ar darinį, įvertintų, kuo jis skiriasi nuo kitų apgamų, ir žinotų, ką daryti toliau.
Bėda užklumpa tada, kai žmogus nesikreipia laiku ar neatvyksta į gydymo įstaigą, nes bijo išgirsti vėžio diagnozę.
– Kaip įmanoma išvengti piktybinių odos navikų?
– Nuo mažų dienų vaikai turi vengti tiesioginių saulės spindulių. Tad reikia šeimoje ugdyti saugios elgsenos saulėje įpročius.
Labai blogai, jei vaiko oda nusvyla, nudega iki pūslių, ypač jei tai kartojasi. Jautriausias periodas – iki pilnametystės.
Tuo metu odai padaroma daugiausia žalos. Stiprūs nudegimai – didžiausia grėsmė vėliau susirgti melanoma, taip pat akių dugno melanoma.
– Melanoma – rečiausiai pasitaikantis, tačiau pavojingiausias odos vėžio tipas. Kaip dažnai nustatoma pažengusi melanoma? Kaip ji gydoma?
– Statistika rodo, kad Lietuvoje per metus nustatoma daugiau kaip 350 naujų melanomos atvejų. Dar apie 3 tūkstančius naujų atvejų – kitoks odos vėžys.
Nors dabar gydytojai nustato kur kas daugiau ankstyvosios stadijos melanomos, nė kiek nemažėja vėlyvųjų stadijų melanomos. Taigi melanomos ankstyvoji diagnostika pagerėjo, nes vis daugiau žmonių atvyksta pasitikrinti.
Bet nė kiek nemažėja tų žmonių, kurie, pastebėję įtartiną dėmę, nesikreipia pagalbos. Sakyčiau, abejingų sveikatai žmonių skaičius taip pat yra stabilus.
Atpažinus melanomą efektyviausias metodas – atlikti operaciją. Kuo anksčiau melanoma pašalinama, tuo geresnė prognozė.
Išplitus melanomai skiriamas interferonas, chemoterapija ar taikinių terapija. Lietuvoje toks gydymas prieinamas, nors norėtųsi turėti didesnę pasirinkimo galimybę.
Dar daug ko nežinome apie melanomos biologiją, šis piktybinis auglys elgiasi nenuspėjamai. Greičiausiai tai susiję ne tik su genetiniu polinkiu, bet ir su šiuolaikiniu gyvenimo būdu, stresu, kuris silpnina imunitetą.
Mokslininkai pastaruoju metu nustatė, kad išplisti gali ne tik toli pažengusi melanoma.
Paaiškėjo, kad tokią savybę turi ir mažos melanomos – praėjus 5–10 metų po operacijos, kai atrodo, kad piktybinio darinio nebėra, atsiranda metastazių įvairiuose organuose.
Be chirurginio gydymo, Lietuvoje taikomi kiti metodai, pavyzdžiui, taikinių terapija (BRAF ir MEK inhibitoriai). Kitose šalyse tokiems ligoniams prieinama imunoterapija, mes Lietuvoje dar neturime tokios galimybės.
Dermatovenerologai kartu su onkologais įdėjo daug pastangų, kad Lietuvoje susirgus melanoma būtų prieinami šiuolaikiniai gydymo metodai.
Dalis vaistų kompensuojami, tačiau kartais būna ir taip, kad neįmanoma paskirti medikamento, kurio žmogui labiausiai reikia.
Pacientams, kuriems nustatyta BRAF geno mutacija, Lietuvoje nuo 2015-ųjų birželio kompensuojami BRAF inhibitoriai.
Tokiems pacientams kartu su BRAF inhibitoriumi tikslinga skirti ir MEK inhibitorių, nes pasiekiama dvigubai geresnių gydymo rezultatų. Pastarieji preparatai šalyje kol kas nekompensuojami.
– Dažniau nustatoma ir mažiausiai pavojinga odos vėžio forma – tai bazalinių ląstelių karcinoma, dar vadina bazalioma. Kaip gydoma bazalioma ją nustačius pirminių stadijų ir kaip gydoma tada, kai nustatoma pažengusi liga?
– Diagnozavus bazaliomą auksinis standartas yra chirurginis gydymas. Jeigu žmonės laiku nesikreipia į gydytoją ir 10–15 metų nešioja ant kūno piktybinį darinį, ypač jei bazalioma atsiranda tose kūno vietose, kurios sunkiai operuojamos arba jų nebegalima šalinti, jie turi galimybę gydytis nauju preparatu.
Šį preparatą Lietuvoje skiria chemoterapeutai, dažniausiai nutarus gydytojų konsiliumui.
Tokių pacientų nėra daug, bet džiugu, kad ir Lietuvoje yra galimybė jiems padėti skiriant kompensuojamą vaistą.
Per atostogas ne visi saugosi saulės
Kasmet daugiau nei 3,5 milijono Europos gyventojų suserga nemelanominiu odos vėžiu ir melanoma.
Apklausus 13 500 europiečių paaiškėjo, kad 91 proc. žmonių žino apie neigiamą saulės poveikį sveikatai, tačiau vos 27 proc. atostogų metu saugosi saulės. Taip pat tyrimas atskleidė, kad 89 proc. europiečių, būdami saulėje, visada arba dažnai tepa apsauginiu kremu nuo saulės savo vaikus (iki 12 metų). Maždaug 62 proc. europiečių patys naudoja apsauginį kremą. Tai rodo, kad beveik trečdalis Europos gyventojų saugodamiesi nuo saulės taiko skirtingus standartus sau ir savo vaikams.
Nemokama patikra
Odos patikros akcija vyks birželio 9 d. Vilniaus Rotušės aikštėje.
Nuo 12 iki 17 val. dėl odos vėžio nemokamai tikrins dermatovenerologai.
