Vystantis mokslui daugėja būdų, padedančių pažaboti šią klastingą ligą. Apie tai byloja naujos vėžio profilaktikos, ankstyvosios diagnostikos bei modernaus gydymo galimybės.
Kad kova su vėžiu būtų sėkminga, būtina sąlyga – sąmoningas ir aktyvus visuomenės dalyvavimas joje, todėl svarbu drąsinti visuomenę ir raginti pirmiausia pačius žmones daugiau dėmesio skirti savo sveikatai.
Nors Lietuvoje vykdomos įvairios vėžio prevencijos programos, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje kasmet nustatoma apie 18 tūkst. naujų susirgimo vėžiu atvejų. Daugiausia – vyrų prostatos, moterų krūtų ir kiaušidžių, odos, plaučių, žarnyno piktybinių diagnozių.
Higienos instituto duomenimis, apie 20 proc. Lietuvos gyventojų miršta nuo vėžio. Vėžio gydymas yra ilgas ir sudėtingas procesas, nes dažnai liga aptinkama pažengusios stadijos – į gydytojus kreipiamasi pavėluotai.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) viceprezidento Gedimino Žižio teigimu, svarbiausia problema yra ta, kad visuomenė neturi suvokimo apie sveikatos kultūrą ir per ilgai delsia pajutę nemalonius simptomus.
„Jeigu jaučiame tam tikrus negalavimus, nereikia numoti ranka ir laukti, kada jie praeis. Kentėjimas ar neturėjimas laiko pačiam sau – vienas iš nekultūringo žmogaus požymių. Reikia nepamiršti, kad mes esame svarbūs šalia esantiems žmonėms, todėl būtina rūpintis savo sveikata. Turėtume mažinti stresą, žalingus įpročius, propaguoti sveiką mitybą ir aktyvią fizinę veiklą, tada galbūt vėžio atvejų būtų mažiau“, – sakė G.Žižys.
POLA viceprezidentas pabrėžia, kad labai svarbu ligą pastebėti kuo anksčiau, todėl diagnostinius tyrimus gydytojai turi skirti laiku.
„Jei gydytojui specialistui kyla neaiškumų dėl tikslios diagnozės, neturėtų būti taupoma paciento sveikatos sąskaita – geriau paskirti brangesnius, bet diagnostiškai tikslesnius ir išsamesnius tyrimus, pavyzdžiui, magnetinio rezonanso tomografiją“, – įsitikinęs G.Žižys.
Jeigu po paskirto gydymo nemalonūs simptomai nepraeina arba tyrimų rezultatai rodo negalavimus, tiesiogiai nesusijusius su pagrindiniu simptomu, kuriuo skundžiasi pacientas, naudinga atlikti magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą.
Tačiau, pasak G.Žižio, bėda ta, kad dėl patiriamų simptomų ar pirminės įtariamos patologijos šis tyrimas gali būti nekompensuojamas, todėl tokiu atveju pacientas už jį turėtų susimokėti.
„Būtų geriau, kad šie tyrimai būtų kuo plačiau įtraukti į kompensuojamų tyrimų sąrašą. Būtina atkreipti dėmesį, kokiomis ligomis sergant ir kokius simptomus jaučiant šis tyrimas dar nėra skiriamas, ir persvarstyti sąrašą ligų, kurių diagnostikai, gydymui ar gydymo rezultatams stebėti reikalinga magnetinio rezonanso tomografija. Jeigu šie tyrimai nebus kompensuojami, vargu ar kiekvienas pacientas galės sau juos leisti“, – svarstė POLA viceprezidentas.
Nacionalinio vėžio instituto (NVI) bei „Affidea Lietuva“ gydytoja radiologė dr. Rūta Briedienė pasakojo, kad onkologinių ligų diagnostikai naudojami įvairūs radiologiniai tyrimai: ultragarsas, rentgenografija, mamografija, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), pozitronų emisijos tomografija su kompiuterine tomografija.
Labai dažnai visi šie tyrimai atliekami kartu, kompleksiškai, – jie papildo vieni kitus.
„Kompiuterinė tomografija dažniausiai naudojama plaučių ligoms, jų išplitimui nustatyti. Be to, kompiuterinė tomografija yra kol kas pagrindinis tyrimas norint išsiaiškinti, kiek liga išplitusi (kokia jos stadija) organizme – plaučiuose, pilvo organuose, limfmazgiuose, kauluose. Tokiu atveju dažniausiai atliekama krūtinės, pilvo ir dubens kompiuterinė tomografija. Ją paprasta tiksliai pakartoti, kai reikia įvertinti organizmo atsaką į gydymą ir ligos eigą. Kompiuterinė tomografija gali būti naudojama ankstyvam kolorektaliniam vėžiui diagnozuoti atliekant virtualią kolonoskopiją“, – teigė R.Briedienė.
Pasak gydytojos, MRT tyrimas nepakeičiamas mažojo dubens patologijai nustatyti – prostatos, gimdos, kiaušidžių, kaklelio, tiesiosios žarnos, šlapimo pūslės navikams aptikti, vertinti jų išplitimą bei ligos eigą po gydymo.
Be to, atliekami viso kūno magnetinio rezonanso tomografijos tyrimai, skirti nustatyti, kiek onkologinė liga išplito visame kūne.
Krūtų magnetinio rezonanso tomografjos tyrimas yra pats tiksliausias nustatant krūties vėžį ir jo išplitimą krūtyje. MRT tyrimo metu nėra jonizuojančiosios spinduliuotės, bet tai gana brangus ir daug laiko užimantis tyrimas.
