Pagal dabar susiklosčiusią situaciją matyti, kad Lietuva mirties atvejų dėl kraujagyslių ligų skaičiumi net dvigubai viršija ES vidurkį. Dėl šios priežasties valstybė iš tikrųjų daug investuoja į prevenciją ir į gydymą: 40-55 m. vyrai ir 50-65 m. amžiaus moterys gali nemokamai dalyvauti šiose prorgamose ir laiku užkirsti kelią ligai.
Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos Seime vyko spaudos konferencija, skirta paminėti pasaulinį kraujo spaudimo matavimo mėnesį. Joje dalyvavo ir jau nuveiktus darbus aptarė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Antanas Matulas, VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vyresnioji gydytoja dr. Jolita Badarienė, VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro direktorius prof. Marius Miglinas bei Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė Audronė Leleikienė.
"Žmonės geriau žino kaip gyventi su cukriniu diabetu nei su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Jie mano, kad kraujospūdžio matavimas yra vienkartinis, gydytojo atliekamas veiksmas – jį tikrintis reikia nuolat. Geriausias pavyzdys esu aš pats, nes dar prieš porą dienų mano kraujo spaudimas buvo geras, tačiau šiandien jis jau buvo smarkiai padidintas", - teigė Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys A.Matulas.
Jam antrino ir VUL Santaros klinikų Kardiologijos ir angiologijos centro vyresnioji gydytoja dr. Jolita Badarienė. Pasak jos, asmuo yra pats atsakingas už įvairius jo aplinkoje esančius širdies ir kraujagysių ligų rizikos veiksnius, kurių pagrindinis yra padidėjęs kraujospūdis bei priminė, kad normalus kraujo spaudimas yra 140/90 bendrai populiacijai.
„Nors visi mano, kad žino kaip reikia gyventi, tai ne visuomet atitinka realybę. Pavyzdžių pilna visur, vienas iš jų – neseniai į VUL Santaros klinikas buvo atvežtas klinikinės mirties ištiktas 54 metų amžiaus, kuris kentėjo nuo ūminio miokardo infarkto bei kardiogeninio šoko. Iki pat staigaus sveikatos pablogėjimo jis jautėsi visiškai sveikas.
Vėliau paaiškėjo, kad jis jau daugelį metų turėjo arterinę hipertenziją, nuo kurios gerdavo vaistus tik pakilus kraujospūdžiui. Taip liga progresavo, o žmogus numalšindavo simptomus tik tam kartui. Taip pat jis rūkė, turėjo aukštą cholesterolį, kentėjo nuo nutukimo.
Kitas atvejis – 45 m. insultu sergantis vyras. Juk kalbama apie produktyvaus gyvenimo praradimo metus. Dėl šios priežasties valstybė iš tikrųjų daug investuoja į prevenciją ir į gydymą: 40-55 m. vyrai ir 50-65 m. amžiaus moterys gali nemokamai dalyvauti šiose prorgamose ir laiku užkirsti kelią ligai. Arterinę hipertenziją gydyti būtina, nes tai pagrindinids veiksnys insulto, senatvinės demencijos bei širdies ligų vystymuisi.
Reikėtų pasidžiaugti, kad Lietuva sparčiai vejasi Europinius standartus. Žinoma, kelias dar ilgas, bet nuo praėjusio amžiaus paskutiniųjų dešimtmečių skaičiai pagerėjo bent 5–6 kartus. Manoma, kad taip nutiko dėl šalyje veikiančios geros vaistų kompensacijos sistemos", – aiškino medikė.
Ši problema opi ne tik dėl nusinešamų gyvybių skaičiaus, bet ir dėl vis jaunėjančio pacientų amžiaus. Vos prieš dešimtmetį 40 metų amžiaus asmenys, sergantys miokardo infarktu, būdavo laikomi jaunais. Šiandien pacientų tarpe yra ir 20-25 metų amžiaus žmonių.
Daugybė jaunų žmonių mūsų šalyje net nenutuokia, kad gana dažnai jų kraujospūdis yra padidėjęs, nes jie nejaučia jokių simptomų, todėl niekada kraujospūdžio nesimatuoja. Vis dėlto simptomų nebuvimas nereiškia, kad nesivysto liga – padidėjęs kraujospūdis pažeidžia daugelį gyvybiškai svarbių organų ir sukelti negrįžtamus pokyčius organizme.
"Problemos mastas yra didžiulis, nes 40 proc. suaugusių žmonių turi padidėjusį kraujospūdį. Šiandien supratimas apie šias ligas gerėja ir arterinė hipertenzija yra veiksmingiau gydoma. Tai labai svarbu, nes šis sveikatos sutrikimas gali lemti iki 90 proc. visų komplikacijų, netgi tokių kaip kraujo išsiliejimas į smegenis, infarktas ir kitos rimtos ir pacientams itin skausmingos sveikatos problemos.
Lietuviai paprastai turi visą puokštę rizikos veiksnių – be sveikatos sutrikimų yra gausiai rūkoma, vartojamas alkoholis. Tačiau galima pasidžiaugti, kad teisingai gydant širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių sergančius pacientus, galima išvengti net 40 proc. minėtų skausmingų komplikacijų, tokių kaip insultai, infarktai", – gydytojo nurodymų laikytis skatino VUL Santaros klinikų Nefrologijos centro direktorius Marius Miglinas.
Pasak mediko, vaistų nevartojimas yra didelė problema. Tik apie trečdalį sergančiųjų juos vartoja tinkamai, o tik 15 proc. jų įsigyti grįžta pakartotinai nors gydymas privalo būti tęstinis. Tai svarbu, kadangi tik tikslingas gydymasis ir vaistų vartojimas gali padėti suvaldyti šalyje esančią hipertenzijos epidemiją.
Hipertenzija sergančiųjų asociacijos prezidentė Audronė Leleikienė taip pat pabrėžė teisingo gydymo skyrimo ir laikymosi bei reguliaraus kraujospūdžio tikrinimosi svarbą. Pasak jos, daugybė žmonių, net ir žinodami, kad serga hipertenzija, atsisako tikrintis, matuotis spaudimą, gerti išrašytus vaistus.
„Pati turiu antro laipsnio hipertenziją, kuri užklupo tarsi iš giedro dangaus. Suėjus 40 m. pasidarė bloga ir buvo diagnozuota hipertenzija ir nuo tos dienos pradėjau kraujospūdį matuoti kiekvieną dieną. Nuo tada prasidėjo tarsi kelionė per kopas – vieną dieną kraujospūdis aukštas, kitą gali būti normalus.
Visgi toks kraujo spaudimo šokinėjimas ir keitimasis nereiškia, kad problemos nėra. Ją gydyti vis tiek yra būtina.
Šiandien oficialiais duomenimis yra žinoma, kad Lietuvoje yra virš 300 tūkst. nuo hipertenzijos sergančių žmonių. Visgi tikras pacientų skaičius nežinomas, kadangi daugelis nesitikrina, nesikreipia į medikus. Tai įrodo ir tai, kad neretai pirmas dėl hipertenzijos išsivysčiusių širdies ir kraujagyslių ligų simptomas yra netikėta mirtis, nuo kurios net ir geriausi medikai nebeišgelbės", - aiškino A.Leleikienė.
Dėl šios priežasties arterinė hipertenzija vadinama tyliąja žudike. Kai pacientas pastebi, kad jo kraujospūdis per aukštas ir kreipiasi į gydytoją, dažnai tai būna jau pažengusi liga ir atliekant papildomus tyrimus nustatoma ilgametė aukšto kraujospūdžio žala organizmui. Negydomas aukštas kraujospūdis pažeidžia širdį, inkstus, akis, smegenis, sukelia insultą, todėl ypač svarbu hipertenziją pastebėti kuo anksčiau ir laiku užkirsti kelią kitoms ligoms.
Labai trūksta informacijos, rajonuose kraujospūdžio matavimo aparatai yra pasenę, žmonės jais nepasitiki.
Prieš minėtą spaudos konferenciją Seime taip pat buvo atidaryta „Seimo klinika", kurios šūkis „Sužinok, kad gyventum!" skatino norinčius Seimo narius pasitikrinti sveikatą. Kraujospūdžio matavimai taip pat vyksta didesniu mastu – Lietuvoje per pasauliniu kraujo spaudimo matavimo mėnesiu paskelbtą gegužę bus siekiama patikrinti per 3,000 žmonių, o visame pasaulyje netgi 25 milijonai.
