Neretai apie širdies ir kraujagyslių ligas sužinoma per vėlai, kadangi pirmas ligos požymis gali būti ir miokardo infarktas, ir staigi mirtis.
Širdies ir kraujagyslių susirgimai – didelė ligų grupė, o didžiausia ir skaudžiausiai „smogianti“ yra išeminė širdies liga, kurią lemia širdies vainikinių kraujagyslių aterosklerozė, beje galinti pažeisti kraujagysles ne širdyje bet ir smegenyse bei stambiose žmogaus organizmo arterijose.
Apie širdies ir kraujagyslių ligas lrytas.lt portalui plačiau papasakojo Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas prof. Rimvydas Šlapikas.
– Kuo širdies ir kraujagyslių ligos yra pavojingos?
– Širdies ir kraujagyslių ligos priskiriamos lėtinių neinfekcinių ligų grupei ir ypatingos tuo, jog daugumas jų vystosi santykinai lėtai, pradžioje nesukeldamos jokių ligos simptomų, tačiau pakitusią širdies ir kraujagyslių struktūrą net ir intensyviai gydant vaistais sunku grąžinti į pradinę būseną. „Nemaloni“ daugelio širdies ligų ypatybė yra ta, jog pirmasis ligos simptomas gali būti netikėtai išsivystančios grėsmingos būklės – miokardo infarktas, plaučių edema, staigi mirtis.
Kita vertus, ilga širdies ir kraujagyslių ikisimptominė fazė – gera galimybė gydytojams imtis veiksmų ligai perspėti. Kardiologijoje gydytojai susiduria ir su retomis, įgimtomis, genetinių defektų sukeltomis ligomis, tačiau didžiausią sergamumą ir mirštamumą lemia aterosklerozės sukeltos išeminė širdies liga, miokardo infarktas, degeneracinės vožtuvų ligos, dėl įvairių priežasčių išsivystęs širdies nepakankamumas.
– Tiesa, kad šių ligų gydymas yra sudėtingas?
– Širdis – pagrindinė mūsų organizmo „jėgainė“, iš dalies valdoma mūsų „centrinio kompiuterio“ – smegenų, tačiau dirbanti pakankamai autonomiškai. Visi jos komponentai – vainikinės arterijos, raumuo, vožtuvai, ertmės, elektros (laidžioji) sistema gali būti pažeidžiami ir ligai pažengus tokia dauginė pažaida yra vis labiau tikėtina. Todėl visų šių sutrikimų gydymui mums tenka skirti nemažą kiekį vaistų, saugiai derinant juos tarpusavyje.
Be abejo didžiulį efektą turi intervencinis širdies ligų gydymas – širdies vainikinės arterijos atverimas, stento įdėjimas, chirurginė vožtuvų korekcija, širdies skilvelius pavaduojantys prietaisai, elektorkardiostimuliatoriai, o kartais prireikia ir širdies transplantacijos.
Daugelis širdies ligų ir jų rizikos veiksnių yra „užkoduotos“ mūsų genuose. Todėl genetikos mokslas neabejotinai lems milžinišką proveržį ne tik nustatant diagnozę, išaiškinant širdies ligas jų besimptominėje stadijoje, bet ir parenkant tinkamiausią vaistą. Kadangi širdies ir kraujagyslių ligos dažnai yra kitų ligų pasekmė, o kartais – ir priežastis, gydant tokius pacientus yra būtinas gydymo skirtingų specialybių gydytojų „komandų“ bendradarbiavimas: kardiologų su endokrinologais, neurologais, nefrologais, bendrosios praktikos gydytojais.
– Kaip ši problema sprendžiama Lietuvoje?
– Lietuvoje įgyvendinta nemažai priemonių, padedančių kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis. Pavyzdžiui, jau dešimtmetį vykdoma širdies ir kraujagyslių ligų pirminės prevencijos programa, kuri skirta 40–55 metų vyrams ir 50–65 metų moterims. Jiems kartą per 1 metus šeimos gydytojas nustato rizikos veiksnius ir, esant poreikiui, sudaro individualų širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos planą.
Labai didelę riziką susirgti širdies ligomis turintys ligoniai siunčiami kardiologui. Be to, jau ketvirti metai šalyje veikia ūmaus miokardo infarkto klasteris, kurio tikslas yra laiku diagnozuoti ūmų miokardo infarktą ir kuo skubiau, per mažiau nei dvi valandas, pacientą pristatyti į gydymo įstaigą širdies vainikinės arterijos atvėrimui. Šio klasterio sėkmę užtikrina gerai koordinuojamas greitosios medicinos pagalbos ir intervencinės kardiologijos centrų (tokių visą parą veikiančių centrų Lietuvoje yra penki) veiklos modelis.
Taip pat praėjusiais metais duris atvėrė ir pirmieji širdies nepakankamumo kabinetai, kuriuose dirbanti kardiologo ir slaugytojo komanda teikia specializuotas paslaugas pacientams, sergantiems širdies nepakankamumu. Šiuose kabinetuose gali apsilankyti ir su medikais dėl gydymo bei sveikesnio gyvenimo būdo pokyčių pasikonsultuoti tie, kurie per pastaruosius metus dėl šios ligos gulėjo ligoninėje. Planuojama, kad tokių kabinetų Lietuvoje bus 29, šiuo metu jau veikia 7.
Tad galima didžiuotis, jog Lietuvoje turime gerai organizuotas programas, orientuotas į profilaktiką, ūmią ligos fazę ir lėtinį ligos periodą.
– Kokių veiksmų turėtų imtis pacientai, norėdami apsisaugoti nuo širdies ir kraujagyslių ligų?
– Gydytojams puikiai žinomi pagrindiniai širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniai – tai rūkymas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolio koncentracija kraujyje, rūkymas, netaisyklinga mityba, nejudrus gyvenimo būdas. Pacientui nustačius šiuos rizikos veiksnius bei juos koregavus, širdies ir kraujagyslių ligų atsiradimo ir progresavimo tikimybė ženkliai sumažėja. Galvojant apie epideminio lygio širdies ir kraujagyslių ligų mastą, būtinas sisteminis požiūris į šių ligų grupės profilaktiką, kuri turi būti ankstyva, pagrįsta informatyviausiais ligų išsivystymo rizikos nustatymo algoritmais.
Tai nėra lengvas uždavinys, nes pacientų, kuriems reikalinga profilaktinė patikra skaičius yra didelis, o jų amžius jaunėja. Kita labai svarbi sveikatos apsaugos sistemos darbuotojų sritis, siekiant išvengti širdies ligų – veiksminga informacijos sklaida apie rizikos veiksnus, sveikos gyvensenos svarbą.
Apie tai, kaip pažaboti šias ligas bus diskutuojama birželio 1–3 dienomis Vilniuje vyksiančiame tarptautiniame kardiologų renginyje – Šiaurės Baltijos šalių kardiologijos kongrese (Nordic Baltic Congress of Cardiology (NBCC 2017)) – kuriame pranešimus skaitys žymūs Europos ir pasaulio mokslininkai bei lektoriai.
Norint paskatinti visuomenės įsitraukimą, birželio 2 dieną sostinės gyventojų pamėgtoje vietoje – Neries upės krantinėje – vyks renginiai, kurių metu ekrane bus rodoma vaizdinė informacija apie širdies ir kraujagyslių ligas ir jų rizikos veiksnius, matuojamas kraujospūdis, cholesterolio koncentracija kraujyje. Tokiu būdu bus siekiama didinti visuomenės supratimą apie kraujotakos sistemos ligas bei priminti apie profilaktinio sveikatos tikrinimosi svarbą.
