Viena dažniausių priežasčių, dėl kurios miršta Lietuvos gyventojai, yra širdies ir kraujotakos sistemos ligos. Vien pernai dėl šios priežasties mirė daugiau nei 23 tūkstančiai žmonių.
Pagal sergamumą lėtinėmis neifekcinėmis ligomis Lietuva pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. Mūsų šalyje nuo širdies ir kraujagyslių sistemos ligų miršta 56 proc. gyventojų – beveik dukart daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungos šalyse senbuvėse.
Tokia lyderystė nedaro garbės Lietuvai, nes širdies ir kraujagyslių ligos yra susijusios su nesveika gyvensena, prastos mitybos įpročiais, rūkymu, psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu, taip pat nejudriu gyvenimo būdu.
Tarptautinės konferencijos metu prie Baltojo tilto vilniečiai galėjo pasitikrinti savo kraujospūdį, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje ir pasitarti su gydytojais, kaip išvengti infarkto.
Širdies ir kraujagyslių ligos plinta kaip epidemija
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga džiaugėsi, kad į Vilnių susirinko žymiausi Europos kardiologijos, nes tai ženklas, kad lietuviai tapo pasaulio piliečiais.
„Užsienio ekspertai kur kas dažniau mato gerų pokyčių Lietuvos medicinoje nei mes patys, todėl nesugebame tuo pasidžiaugti“, - tikino sveikatos apsaugos ministras.
Širdies ir kraujagyslių sistemos ligos – tai civilizacijos rykštė, pražudanti daug žmonių. Nuo jų atsakomybės ir požiūrio į savo sveikatą taip pat daug kas priklauso.
Lietuvos piliečiai pasižymi rizikinga gyvensena, juos vargina didelis gyvenimo ritmas, ilgalaikis stresas, nejudrumas. Šie nepalankūs sveikatai veiksniai prisideda prie to, kad širdies ir kraujagyslių sistemos ligos plinta kaip epidemija.
Daugelis Lietuvos gyventojų pernelyg anksti numiršta nuo šių ligų. Tai – priešlaikinės mirtys. Vien 2015 metais registruoti 184 tūkstančiai naujų širdies ir kaujagyslių ligų atvejų.
Šalyje tokiomis ligomis sergančiųjų yra daugiau nei 700 tūkstančių.
Lietuvoje, kurioje yra 2,8 milijono gyventojų tokia dalis sergančiųjų yra didelė našta valstybei, sveikatos priežiūros biudžetui.
2016 metais dėl širdies ir kraujotakos sistemos ligų mirė apie 23 tūkstančiai žmonių.
„Mes turime įdėti daug pastangų, kad šiomis ligomis žmonės kiek galima vėliau susirgtų arba nesirgtų. O tie, kurie susirgo, sulauktų kvalifikuotos pagalbos, padedančios išsaugoti gyvybę“, - įsitikinęs A.Veryga.
Yra Lietuvoje ir gerų naujienų. Ministras paminėjo, kad atvykę iš užsienio ekspertai gerai vertina Lietuvos gydytojų kvalifikaciją, įkurtus klasterius, taip pat taikomas prevencijos priemones.
Įvykus insultui ar infarktui žmogus vežamas ne į artimiausią ligoninę, o į specializuotą centrą.
Lietuvoje įkūrus klasterius, net atokiausiuose rajonuose gyvenantys žmonės gali ištikus infarktui per dvi valandas sulaukti kvalifikuotos pagalbos.
Tai labai svarbu, nes kuo ilgiau neatveriama užsikimšusi kraujagyslė širdyje, tuo didesnė žala raumeniui.
„Galbūt žmonėms keistai skamba klasterio pavadinimas. Tai centras, kuriame sutelktos šiuolaikinės technologijos, padedančios laiku atverti užsikimšusią kraujagyslę ir išgelbėti ligonį nuo mirties“, - pasakojo ministras A.Veryga.
Tokios pagalbos negalima atidėlioti - yra vadinamosios auksinės valandos, kai įmanoma padėti ligoniui. Vėliau suteikta pagalba nebūna tokia efektyvi – net išsaugojus gyvybę ligonis gali likti neįgalus.
Prevencinę programą įvertino kaip pavyzdinę
Lietuvoje ne vienerius metus taikoma programa, padedanti anksti įvertinti kardiologinę riziką. Tai – širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa. Nemokamai gali pasitikrinti vyrai nuo 40 iki 55 metų, moterys – nuo 50 iki 65 metų.
2016 metais šioje programoje dalyvavo daugiau nei 250 tūkstančių šalies gyventojų, tuo tarpu 2006 metais – vos 19 tūkstančių.
Pasaulinė sveikatos organizacija įvertino Lietuvos programą kaip pavyzdinę, kurią rekomenduoja vykdyti ir kitoms valstybėms.
Programos rezultatai yra geri - padidinto kraujospūdžio kontrolė pagerėjo net 5-6 kartus.
Atsirado šalyje taip pat šiuolaikinių metodų, kaip gaivinti žmogų, ištiktą klinikinės mirties. Tuo tarpu anksčiau Lietuvoje pasitaikė skaudžių atvejų, kai žinomi žmonės mirė nesulaukę pagalbos.
„Mes būtume sugebėję juos išgelbėti, jei būtume mokėję naudotis šiuolaikinėmis technologijomis, pavyzdžiui, defibriliatoriumi. Dabar daugelyje vietų yra tokie gaivinimo aparatai“, - pasakojo A.Veryga.
Kviesdamas susimąstyti visuomenę, kas atsakingas už sveikatą, ministras nurodė ne vieną priežastį, dėl kurios vis daugiau jaunų žmonių Lietuvoje suserga infarktu ar insultu.
A.Veryga paminėjo ne vieną rizikos veiksnį.
Pirma, Lietuvoje yra mažai žmonių, mėgstančių aktyvų gyvenimo būdą.
Antra, šalies gyventojų mityba dar nepalanki sveikatai ir širdies bei kraujagyslių ligų prevencijai. Daug žmonių renkasi maistą ne pagal tai, kiek jis palankus sveikatai, bet pagal produktų kainą.
„Kaina – pagrindinis kriterijus, todėl žmonės renkasi produktus, kurių menka maistinė vertė“, - įsitikinęs ministras.
Trečia, žalingas įprotis rūkymas, alinantis širdį, net trečdalis šalies gyventojų kasdien traukia cigaretę.
Ketvirta, didelis alkoholinių gėrimų vartojimas Lietuvoje nepadeda mažinti širdies ir kraujagyslių ligų rizikos.
Penkta, didelis stresas, susijęs su intensyviu gyvenimo ritmu ir emocine įtampa.
Šešta, didelis savižudybių skaičius, rodantis psichikos sveikatos spragas.
Klastinga liga išaiškėja sulaukus 50-ojo gimtadienio
Lietuvos kardiologų draugijos prezidentas profesorius Rimvydas Šlapikas priminė, kad širdies ligų spektras yra labai įvairus.
Yra labai retų širdies ligų ir tokių, dėl kurių kenčia šalies biudžetas. Didžiausią pavojų kelia aterosklerotinės kilmės ligos, pavyzdžiui, išeminė širdies liga, širdies nepakankamumas, širdies aritmija.
Joms būdinga viena ypatybė - daugelis žmonių iš pradžių neįtaria, kad serga. Jos užklumpa sulaukus tik 4 ar 5 dešimtmečio.
Tai rodo, kad įmanoma užkirsti kelią infarktui ar insultui, jei taikoma širdies ligų profilaktinė programa.
Ši programa gali būti ekonomiškai efektyvi, nes didelės rizikos pacientai siunčiami pas kardiologą. Yra skiriami vaistai, reguliuojantys kraujospūdį, taip pat – statinai, mažinantys cholesterolio kiekį kraujyje.
Trečdalis gyventojų kenčia nuo padidinto kraujospūdžio
Sveikatos apsaugos viceministrė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Gintarė Šakalytė priminė, kad Lietuvoje net trečdalis gyventojų turi padidintą kraujospūdį, kurio ribos siekia daugiau nei 140/90 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.
Tokiems pacientams būtina ne tik kasdien vartoti tabletes ir jų derinius, nes negydoma arterinė hipertenzija ypač pažeidžia smulkiąsias kraujagysles.
Dėl to blogėja inkstų veikla, o nuo didelio kraujospūdžio storėja širdies raumuo, vystosi širdies nepakankamumas.
Tokie žmonės turi keisti savo įpročius, turi vengti sūraus maisto, mažinti kūno svorį. Yra nustatyta, kad sumažinus vienu kilogramu kūno masę, įmanoma taip pat sumažinti vienu milimetru kraujospūdį.
„Nekoreguojama hipertenzija – didžiausia mūsų šalies gyventojų bėda. Ši liga vargina trečdalį piliečių. Ji keliskart didina širdies nepakankamumo riziką“, - įspėjo profesorė G.Šakalytė.
Apie tai, kaip pažaboti širdies ir kraujagyslių ligas diskutuojama birželio 1–3 dienomis Vilniuje vykstančiame tarptautiniame kardiologų renginyje – Šiaurės Baltijos šalių kardiologijos kongrese (Nordic Baltic Congress of Cardiology (NBCC 2017)) – kuriame pranešimus skaitys žymūs Europos ir pasaulio mokslininkai bei lektoriai.
