Gydytojas maždaug per dvejus metus atsikratė 37 kilogramų.
Tai jam pavyko nejaučiant didelio alkio, nevartojant jokių vaistų, nereikėjo atlikti ir skrandžio tūrį mažinančios operacijos.
Šis medikas pasirinko pigiausią būdą lieknėti – ėmė atidžiau tyrinėti produktų etiketes, rinkosi maistą, kuriame mažiau angliavandenių, o jei dėl darbų pamiršdavo papietauti, negalvodavo, kad toks nevalgymas alina jo sveikatą.
Medicinos mokslų daktaras G.Zaleskis neišbandė tik badavimo – įprato valgyti ne dažniau kaip dukart per dieną, gerti daug vandens, o susiruošęs eiti iš namų visuomet pasiima buteliuką vandens.
– Kodėl susidomėjote svorio mažinimu? Kaip netekote 37 kilogramų? Ar tai įmanoma pasiekti kiekvienam?
– Svorio perteklius yra daugybės ligų priežastis.
Daug dažniau antsvorio turintys asmenys serga sunkiomis ligomis: diabetu, infarktu, insultu, vėžiu.
Pasaulio statistika rodo, kad, neatsižvelgiant į ligas, antsvoris žudo žmones savaime. Antsvorio turintiems žmonėms kur kas dažniau negu kitiems gresia mirti maždaug po penkerių metų nuo bet kokios priežasties, pavyzdžiui, nukristi nuo kopėčių, žūti automobilio avarijoje.
Kiekvienas žmogus gali reguliuoti savo svorį.
– Kasmet Lietuvoje dėl diabeto komplikacijų atliekama keli šimtai pėdų amputacijų. Ar mažindami kūno svorį tokie ligoniai būtų išsaugoję galūnes?
– Nė kiek tuo neabejoju. Antsvoris susijęs ir su kitomis nelaimėmis, tai – kraujospūdžio sukeltos mirtys, akių tinklainės degeneracija, inkstų nepakankamumas, sąnarių ligos, sunkiai gyjančios trofinės žaizdos, invalido vežimėlis dėl insulto. Yra aibė tokių liūdnų istorijų.
Sergantieji antrojo tipo diabetu dažnai kenčia nuo didelio antsvorio.
Bėda ta, kad jie nenori su juo kovoti, nes prarado viltį.
Liūdniausia tai, kad vis dar populiarus mitas, esą nuo diabeto neįmanoma pasveikti.
Iš tikrųjų stambių žmonių antrojo tipo diabetas dažnai gali būti pagydomas – neretai netgi be vaistų! Ir tai įvyksta tada, jei žmogus sulieknėja ir smarkiai sumažina antsvorį.
– Kokie yra pirmieji žingsniai, padedantys sutramdyti alkio jausmą?
– Tai – sunkiausias klausimas. Viena detalė yra itin svarbi. Visi žino, kad storuliams reikia mažiau valgyti ir daugiau judėti. Bėda ta, kad žmonės sunkiai suvokia, jog tai – ne antsvorio priežastis, o pasekmė.
Organizme yra hormonas insulinas, kuris kartais kažkodėl tampa mažai jautrus, jis tarsi „susidirgina, išeina iš vėžių“. Tokie žmonės nuolat nori valgyti, ypač angliavandenių.
Užvalgius jau po kelių valandų atsinaujina alkis. Ydingas ratas tarsi užsidaro.
Kai išsivysto diabetas, žmogus dažnai yra gydomas insulinu, o šis medikamentas dar labiau komplikuoja padėtį, sukelia dar didesnį alkį.
Sportuoti tokie žmonės irgi negali dėl prislėgtos nuotaikos, energijos trūkumo ir sutrikusios hormonų pusiausvyros.
Sveriant 130 kilogramų sportuoti pavojinga, nes didelis krūvis tenka sąnariams.
Pradėti sportuoti galima pamažu, kai pavyksta numesti bent kiek svorio.
Panagrinėkime, kodėl sportuojant svoris faktiškai nekrinta. Pažvelkime į kalorijų skaičiuokles internete. Tarkime, bėgiosite valandą. Sunkiai. Kasdien. Be poilsio dienų.
Bet kaip tyčia savaitgalį su vaikais apsilankėte greitojo maisto restorane ir suvalgėme 200 gramų keptų bulvyčių, o tai – 628 kalorijos.
Atspėkite, kiek reikia sportuoti, kad sudegintumėte keptų bulvių kalorijas? 72 minutes – daugiau nei valandą be sustojimo.
Jei negalite bėgti, galite energingai eiti, tada reikės sugaišti net 174 minutes.
Pamąstykime, ar kasdien turite po tris valandas laiko vaikščioti dėl 200 gramų keptų bulvyčių porcijos?
Norint sudeginti minėtą kalorijų kiekį, reikėtų važiuoti dviračiu 96 minutes, o plaukti – 52 minutes. Šis pavyzdys rodo, kad sportuojant vargu ar įmanoma įveikti nedidelį persivalgymą.
Galbūt naudingiau nepersivalgyti ir sportui skirtu laiku pamiegoti? Juk gilus geras miegas – viena svarbiausių sąlygų norint sureguliuoti antsvorį.
– Ar sunku keisti valgymo įpročius? Ar dažnai žmonės pradeda valgyti norėdami atsikratyti neigiamų emocijų?
– Priekaištai storuliams, kad jie valgo pernelyg daug ir juda pernelyg mažai, – absurdiški.
Ar kaltintume mažo ūgio žmogų, kuriam trūksta augimo hormono?
Kodėl tuomet kreivai žiūrime į tuos, kurie turi atsparų, sulėtintą, sudirgintą, mažai aktyvų kitą hormoną – insuliną?
Vieno recepto, kaip mesti svorį, nėra.
Esu įsitikinęs, kad mitybos reguliavimas yra daug veiksmingesnė priemonė. Auksinė taisyklė – mažinti angliavandenių kiekį maiste.
Tai įmanoma išmokus parduotuvėje skaityti maisto produktų etiketes.
– Kokių klaidų dažniausiai daro žmonės, kuriems nepavyksta sumažinti svorio?
– Žmogų persekioja mitai, kuriems jis nepajėgus atsispirti. Tarkime, vaikystėje mama liepdavo suvalgyti viską, kas yra lėkštėje.
Žmogus gali ir nepajusti, kad organizmas tam jau priešinasi, bet pasąmonės galia didelė.
Kitas pavyzdys. Medus esą sveika. Yra žmonių, kurie verčia save suvalgyti mažiausiai kibirą medaus per metus. Nepavydžiu jiems.
XIX amžiuje ūkininkų Lietuvoje šis mitas tikrai turėjo didžiulę prasmę, nes cukrus buvo deficitas ir medus gelbėjo ne vieną šeimą, kurios likimas laikėsi ant sunkaus fizinio darbo pamatų.
Tikrai meduje yra daug vertingų medžiagų, bet kažin ar naudinga suvartoti daugiau nei arbatinį šaukštelį per savaitę.
Juozo Baltušio romane „Su kuo valgyta druska“ yra epizodas, kur ūkininkas girdėjo, kad medų reikia vartoti atsargiai, kad medaus perteklius gali pakenkti kasai.
Tai puiki medicininė įžvalga – būtų įdomu žinoti, ar tai yra tik rašytojo fantazijos vaisius, ar senojo Lietuvos kaimo žmonių išmintis.
Mitų tikrai daug: „Gero žmogaus negali būti per mažai“, „Numesi svorį – susiraukšlės veidas“, „Būsi piktas ir irzlus“, „Jeigu negalima tiek daug bulvių, tuomet privalai valgyti daugiau duonos – arba tas, arba tas“, „Tau odos lopai bus nukarę“, „Jau užteks mesti svorį, dabar turi pasivaišinti mano cepelinais“, „Tu negerbi manęs, nes šiuos pietus specialiai tau ruošiau visą dieną“ ir panašiai.
– Giminės, draugai, bendradarbiai – daugelis jų jaučiasi kaip tikri mitybos ekspertai. Ar galima pasikliauti jų nuomone?
– Apie Lietuvą sakoma, kad kiekvienas lietuvis stengiasi būti krepšinio treneriu. Dabar ši tendencija palietė ir sveikos gyvensenos ekspertus.
Yra ir tokių įspėjimų: „Mažai valgysi – bus silpna.“
Bet pasakykite, ar matėte kada nors nepavalgiusį žmogų, kuris atrodė pavargęs ir apsvaigęs iš nuobodulio?
Juk būtent taip atrodo persivalgęs žmogus. Ne veltui sakoma, kad „pogulio einama po pietų“.
Kad kristų svoris, nėra būtina badauti ir kitaip kankintis. Patartina įsiklausyti į organizmo poreikius.
Nereikia valgyti tik todėl, kad tam atėjo laikas, gaila išmesti maisto likučius arba pradedate švęsti močiutės jubiliejų.
– Kiek kartų per dieną reikia valgyti? Vieni mitybos specialistai įspėja, kad valgant mažiau nei 5 kartus svoris didėja, nes organizmas įsigudrina kaupti riebalinį audinį.
– Būtina išsiugdyti pojūtį paklausti, o gal paklausyti savęs, ar tikrai vienu ar kitu metu reikia valgyti.
Esu šios srities specialistas, galiu nuraminti, kad nepavojinga bent sykį iš tų penkių kartų per dieną nepavalgyti. Tai gali būti naudinga sveikatai.
Visos religijos pasisako už pasninkavimą.
Prižiūrint medikams kartais gydomos net sunkios ligos, kai pacientas turi mėnesį ar du nevalgyti, bet gerti tiktai vandenį ir vitaminus.
Medicinos literatūroje išsamiausiai aprašytas gydomasis badavimas, kai 1974 metais 207 kilogramus svėręs žmogus kreipėsi pagalbos į medikus Dandi mieste, Škotijoje.
Jam buvo pasiūlyta savaitę badauti prižiūrint gydytojams. Po savaitės jis jautėsi taip gerai, kad paprašė pratęsti procedūrą. Gydytojai jam leido nevalgyti 382 dienas.
Kas savaitę jis apsilankydavo ligoninėje, kur būdavo atliekami būtini tyrimai. Per šį laiką jis numetė svorį iki 89 kilogramų, vėliau jo svoris nesikeitė visą dešimtmetį – tiek, kiek medikai jį stebėjo.
– Kokiais principais dažniausiai remiasi dietų sudarinėtojai?
– Keista, kai nutukę žmonės aiškina, kad nepavalgius gali sutrikti sveikata. Taip pat neįprasta girdėti klausimą, kokius maisto papildus reikia vartoti, kad sumažėtų svoris.
Nuo antsvorio kenčiantis žmogus turėtų pagalvoti, ko reikia nevartoti, kad sumažėtų svoris.
Iš visų maisto produktų, kurių organizmui nereikia arba reikia minimaliai, – angliavandeniai.
Yra daug šiuolaikinių dietų, kurios remiasi sumažintu (arba beveik nuliniu) angliavandenių kiekiu maiste, pavyzdžiui, Atkinsono, paleodieta, LCHF (angl. „Low carb high fat“ – mažai angliavandenių, daug riebalų).
Socialiniuose tinkluose buriasi bendruomenės, kurių nariai dalijasi savo patirtimi, siūlo kulinarinius receptus ir pasakoja apie savo laimėjimus.
Yra nemažai asmenų, pasveikusių nuo antrojo tipo diabeto. Manau, turiu teisę teigti, kad didžiausia bėda – angliavandenių perteklius mūsų kasdieniame maiste.
Kurį laiką Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto studentams dėsčiau laboratorinę diagnostiką, biochemiją. Esu parašęs knygą apie kraujo tyrimų interpretaciją.
Žmogaus evoliucijoje niekada nebuvo tokios gausybės angliavandenių. Tai – mūsų priešai.
Daugelyje valstybių yra tokios puikios sąlygos, kad jų gyventojai suvartoja kur kas daugiau angliavandenių, nei žmogaus organizmas gali apdoroti.
Manau, nėra gerai, kai kino salėje sklinda spragėsių kvapas. Kai kurie žiūrovai net jaučiasi prastai, jei atėję į kino seansą nenusiperka didžiausios porcijos spragėsių, – jie jau nemoka susikaupti be šių kaloringų užkandžių.
382
Tiek dienų nevalgęs, tik vandenį ir vitaminus gėręs medikų prižiūrimas škotas atsikratė 118 kilogramų antsvorio.
