Minėdami unikalią operaciją Vilniaus universiteto Santaros klinikų gydytojai pripažino, kad 1987 metais rugsėjo 2-ąją įvyko istorinis lūžis, paskatinęs medicinos pažangą ir naujų sričių atsiradimą.
Atidus fotografo Petro Katausko žvilgsnis užfiksavo pirmą kartą atliktos ne tik Lietuvoje, bet Baltijos šalyse širdies transplantacijos detales.
Šios istorinės akimirkos atkūrė tai, ką akademiko Algimanto Marcinkevičiaus mokinys garsus širdies chirurgas profesorius Vytautas Sirvydis vadino likimo dovana.
Jis yra ne tik šios istorinės operacijos liudininkas, bet ir daug prisidėjo prie to, kad širdies persodinimas taptų kasdieniu gydymo būdu.
Studentės širdį pažeidė virusas
Konferencijoje dalyvavusi išgelbėta nuo mirties Eglė Eitutytė prisipažino, kad kaskart sužinojusi apie tai, kad donoro širdis prigijo svetimoje krūtinėje, negali sulaikyti jaudulio.
Eglės negalavimai prasidėjo netikėtai. Jei ne liepą užklupusi virusinė infekcija, ji tikriausiai nebūtų atsidūrusi medikų rankose. Po kelių mėnesių jai buvo nustatytas ūminis miokarditas – širdies raumens uždegimas.
Tuo metu jai buvo 18 metų, ji buvo ką tik įstojusi į aukštąją mokyklą, o šią diagnozę išgirdo, kai buvo tikrinama studentų sveikata. Dėl širdies raumens pažeidimo ji praleido mėnesį ligoninėje.
Kai grįžo iš ligoninės į namus, moteris suprato, kad turės nuolat lankytis pas gydytoją, nes ūminis miokarditas tapo lėtiniu.
Eglės jėgos vis labiau silpo, kol išsivystė širdies nepakankamumas. Sulaukusi 31 metų ji sužinojo, kad neįmanoma pasveikti be širdies persodinimo operacijos.
Tai, kad tokia operacija būtina, nuolat primindavo įvairūs negalavimai.
Dusulys, skysčių kaupimasis kojose, sunku vaikščioti - moteris jausdavo, kad sveikata ėjo vis prastyn. 2006 metais ji galėdavo miegoti tik sėdėdama, todėl Eglė atvyko į tuometines Santariškių klinikas. Ją apžiūrėjusi gydytoja pasakė: „Jūs tikriausiai skaitėte apie širdies transplantaciją? Jums jos reikės“.
Dar metus moteris gyveno viltimi, kad atsiras tinkamas donoras.
Pabudusi po narkozės Eglė sužinojo, kad jai padaryta operacija buvo 50-oji Lietuvoje, ir 40-oji Santariškių širdies chirurgijos klinikoje. O profesorius V,Sirvydis ją ramino:„Egle, operacija pavyko gerai, tu būsi sveika ir gyvensi kaip kiti žmonės.“
Persodinus širdį, Eglė pajuto, kad gyvenimas vėl grįžo į įprasta vaga. Praėjus dviem mėnesiams po sudėtingos operacijos vilnietė grįžo į darbą. Ji žino, kad privalo gerti imunosupresantus – vaistus, neleidžiančius organizmui atmesti svetimo organo. Tačiau vaistų dozės kas metai vis mažėja. Moteris jau priprato gyventi su nauja širdimi.
Atvertė naują puslapį šalies medicinos istorijoje
Beveik du laimingus mėnesius po operacijos praleido ir muzikos mokytojas iš Ukmergės, kuriam 1987 metais rugsėjo 2-ąją buvo persodinta širdis.
Profesorius V.Sirvydis minėjo, kad ši istorinė operacija buvo svarbus įvykis Lietuvai kaip ir 1967 metų gruodį atlikta pasaulyje pirmoji širdies persodinimo operacija.
„Mano profesiniame gyvenime – tai reikšmingiausias įvykis. Jam buvo ilgai ruoštasi. Esu laimingas, kad likimas man lėmė kurti širdies chirurgiją nuo pradžių ir būti akademiko Algimanto Marcinkevičiaus mokiniu“, - prisipažino V.Sirvydis.
Iki šiol širdies persodinimas - tai vienas efektyviausių ir sėkmingiausių širdies nepakankamumo gydymo būdų. Persodinus širdį žmogus atgauna jėgas ir gali dirbti, keliauti, būti naudingas šeimai ir visuomenei.
Pirmoji širdies persodinimo operacija Lietuvoje truko šiek tiek daugiau nei keturias valandas. Ji ypatinga tuo, kad toje pačioje ligoninėje vienu metu dirbo dvi medikų brigados – viena ruošė donoro širdį, o kita – ligonį, kuriam bus persodinta svetima širdis.
Dėl šių aplinkybių donoro širdis be kraujotakos buvo labai trumpą laiką. Profesorius V.Sirvydis pasakojo, kad dabar nėra tokios praktikos – gabenti donorą į tą pačią ligoninę, kur bus operuojamas ligonis.
Konferencijoje dalyvavęs Santaros klinikų Širdies ir krūtinės chirurgijos centro vadovas profesorius Kęstutis Ručinskas taip pat prisiminė svarbią datą. 1987-ųjų rugsėjį jis buvo medicinos studentas, budėdavęs naktimis reanimacijos skyriuje.
„Man tai buvo ypatingas įvykis, padėjęs apsispręsti, kokią pasirinkti medicinos sritį“, - sakė K.Ručinskas.
Donoro širdies sulaukė ir iš užsienio
Per tris dešimtmečius vien Vilniuje buvo atliktos 124 širdies persodinimo operacijos.
Kasmet tokios pagalbos sulaukia apie 6 ligonius. Šiuo metu šalyje donoro širdies laukia 29 pacientai, kai kuriems jų tokio gydymo tenka vidutiniškai laukti apie 18 mėnesių.
Kaip tiltas į širdies transplantaciją gali būti ir dirbtinis skilvelis. 1999 metais tokį metodą Lietuvoje pradėjo taikyti profesorius V.Sirvydis. Laukdami donoro širdies pastaruoju metu šalyje 11 pacientų nešioja tokią dirbtinę pompą.
Nacionalinio transplantacijos biuro laikinoji vadovė Audronė Būziuvienė minėjo, kad širdies persodinimo operacijos rodo tai, kad Lietuvoje teikiama kvalifikuota pagalba.
Pagal tai, kiek širdies transplantacijų tenka vienam milijonui gyventojų, Lietuva užima 12 vietą tarp Europos Sąjungos šalių.
Prieš 21 metus įkūrus Nacionalinį transplantacijos biurą, vystantį tarptautinį bendradarbiavimą, Lietuvos gyventojai jau sulaukė donoro širdies iš Paryžiaus, iš Rygos. 76 kartus kartus donoro širdį atskraidino medikams kariškiai.
Persodinta širdis prigijo ir 72-erių metų vyrui
Lietuvoje donoro širdis buvo persodinta 162 kartus, iš jų 124 kartus – Vilniuje, 38 kartus – Kaune.
„Jeigu į moksleivių suolą susodintume visus ligonius, kuriems persodinta širdis, tai sudarytų penkias klases. Tai – dideli skaičiai“, - tikino A.Būziuvienė.
Viltį pasveikti šiems žmonėms įžiebė ne tik medikai, bet ir visuomenės pritarimas donorystės idėjai.
Lietuvoje jauniausias pacientas, kuriam buvo persodinta širdis – tai naujagimis, kuriam buvo mėnuo ir viena savaitė.
Vyriausias žmogus, kurio krūtinėje prigijo donoro širdis, yra 72 metų. Jam pasisekė sulaukti tokios operacijos, nes likus penkeriems metams iki tokios operacijos jo krūtinėje buvo įsiūtas dirbtinis skilvelis.
