Susirgo vaikystėje
Pajūrio gyventoja Adelė (vardas pakeistas – aut.) su žvyneline galynėjasi nuo dešimties metų. Liga pažeidė rankų ir kojų odą – atsirasdavo pleiskanojančių bėrimų, jie imdavo kraujuoti.
„Tada buvo nedaug vaistų, kurie padėtų. Vaistinėje pirkdavau tepalų, mama su močiute gydydavo įvairiomis liaudiškomis priemonėmis“, – prisimena penkiasdešimtmetė pašnekovė. Efektyviausia priemonė buvo saulė – vasaromis liga atsiraukdavo. Bet moteris viešai, neprisidengusi kūno, rodytis negalėjo – aplinkiniai nužiūrinėdavo ir neretai pasakydavo nemalonių žodžių.
Tačiau ne tai buvo blogiausia. Maždaug prieš septynerius metus Adelei ėmė skaudėti kelių, pečių, alkūnių sąnarius, riešus. „Jie ištino, būdavo sunku sulenkti, net apsirengti be skausmo nebegalėjau“, – pasakoja moteris.
Kai ėmė nebepadėti skausmą malšinantys vaistai, ji kreipėsi į šeimos gydytoją, o ji Adelę nusiuntė pas reumatologę. „Ši gydytoja, pamačiusi, kad sergu žvyneline, iš karto įtarė, kad man – psoriazinis artritas. Tyrimai diagnozę patvirtino“, – sako Adelė.
Per porą metų moteris išbandė įvairių vaistų, tačiau sveikata negerėjo. Tada Adelei gydytoja pasiūlė dalyvauti klinikiniuose tyrimuose – Lietuvoje, kaip ir kitose pasaulio šalyse buvo tiriamas naujas vaistas nuo psoriazinio artrito.
„Prieš sutikdama dalyvauti tyrime, domėjausi tiriamu vaistu, gydytoja išsamiai paaiškino, kokio laukiame efekto ir kas gali nutikti. Sutikau, nes norėjau, kad nebeskaudėtų“, – prisimena moteris.
Kai Adelė pradėjo gerti naujuosius vaistus, po truputį pradėjo justi pagerėjimą – gydymo pradžioje teko gerti vaistų nuo skausmo kasdien, vėliau pastebėjo, kad jų geria rečiau ir rečiau. Galiausiai – iš viso nuskausminamųjų nebeprireikė. Oda tapo lygi, graži. Dažnai atliekami tyrimai parodė, kad per metus sąnarių uždegimą rodančių medžiagų kiekis sumažėjo beveik iki normos. „Nemoku apsakyti, koks buvo puikus jausmas, kai vasarą galėdavau išeiti į gatvę su drabužiais trumpomis rankovėms, sijonu“, – prisimena Adelė.
Moteris vaistą vartojo penkerius metus, kol tęsėsi klinikiniai tyrimai. „Kai nustojau gerti vaistą, pirmus kelis mėnesius jaučiausi gana gerai – matyt, jis dar veikė. Bet po pusės metų skausmų vėl nebeįstengiau kęsti, sąnariai sutino, oda pradėjo pleiskanoti“, – teigia moteris.
Adelei gydytoja skyrė kitų vaistų, nes tie, kuriuos vartojo klinikinių tyrimų metu, nekompensuojami. Ilgainiui naujų vaistų dozė didėjo, tačiau moters būklė negerėjo, tyrimai rodė, kad uždegimas neslopsta. Adelė nebežinojo, ko griebtis.
Prieš savaitę ją pasiekė puiki žinia – metams kaip labdarą ji gaus vaistų, kuriuos vartojo per klinikinius tyrimus.
„Gydytis reikia ir man, ir kitiems žmonėms. Tikiuosi, kad mūsų valdžia supras ir padarys, kad ir šitie vaistai būtų prieinami ligoniams. Tokių kaip aš, su panašiomis bėdomis, – daug. Jeigu kompensuojamieji vaistai nepadeda, vadinasi, turi būti kompensuojamai ir tie vaistai, kurie padeda. Tikimės iš valdžios stebuklo“, – sakė moteris.
Gydomi individualiai
„Šiuolaikinėmis moderniomis gydymo technologijomis galima išvengti invalidumo“, – teigia Klaipėdos universitetinės ligoninės Reumatologijos skyriaus vedėja Loreta Bukauskienė.
Prieš ligoniui skirdami vaistų, gydytojai išsiaiškina, kada prasidėjo liga, kaip ji pasireiškia, ar šeimoje kas nors sirgo ir, žinoma, kas galėjo sukelti žvynelinę.
Kiekvienam ligoniui skiriamas tinkamiausias gydymas. Koks – lemia daugelis veiksnių: ligos stadija, klinikinė forma, ligonio amžius, kitos ligos, pažeidimo pobūdis, vieta bei išplitimas, kaip buvo gydytas anksčiau.
Paprastai iš pradžių skiriama nesteroidinių vaistų nuo uždegimo, jie malšina ir skausmą, bei vietiškai odą veikiančių vaistų – tepalų. Jeigu jie nepadeda arba jei liga yra sunki, skiriamas sisteminis gydymas. Visų pirma – metotreksatas. Šie sintetiniai ligą modifikuojantys vaistai stabdo ligos progresavimą. Jeigu ir jie nepadeda arba jei ligonis dėl nepageidaujamų poveikių negali jų vartoti, skiriama tumoro nekrozės faktoriaus inhibitorių. Šie biologiniai vaistai irgi slopina uždegimo mediatorius, tik veikia kitaip nei minėtas metotreksatas. Tačiau ir jie padeda ne visiems, arba kartais dėl kitų ligų, šalutinio poveikio žmonės negali jų vartoti. Taip nutiko ir Adelei.
„Lietuvoje tokie žmonės, deja, lieka be efektyvaus gydymo. Liga progresuoja, ir ilgainiui žmogus tampa neįgalus – našta ir šeimai, ir visuomenei“, – teigia reumatologė L. Bukauskienė.
Tačiau kitose šalyse ligoniams tai nėra pabaiga – jie gydomi nauju vaistu – geriamuoju mažos molekulės fosfodiesterazės 4 inhibitoriumi (FDE4i), kuris pasižymi imunomoduliuojamuoju poveikiu. Uždegiminėse ląstelėse blokuodamas fosfodiesterazę 4, vaistas slopina specifinių uždegiminių mediatorių išsiskyrimą ir kartu skatina specifinių uždegimą slopinančių mediatorių išsiskyrimą. Taip mažinama uždegimo reakcija, pasireiškianti psoriazės ar psoriazinio artrito metu.
Šie vaistai yra registruoti ir Lietuvoje, tačiau ligoniai jais gydytis negali, nes vaistai nekompensuojami.
Serga tūkstančiai
Žvynelinė daugelį žmonių baimina dėl nemalonių odos bėrimų, tačiau ši liga gali būti daug pavojingesnė – dėl žvynelinės pažeistų sąnarių iš pradžių žmonės kenčia skausmą, o vėliau gali prarasti galimybę judėti.
Lietuvoje odos žvyneline serga apie 120 tūkstančių žmonių. Trečdalis jų – apie 40 tūkstančių – kenčia ir nuo psoriazinio artrito ( taip vadinama liga, kai ji pažeidžia ne tik odą, bet ir sąnarius).
„Psoriazinį artritą galima atpažinti pagal tai, kad iš pradžių liga, kitaip nei, pavyzdžiui, sergant reumatoidiniu artritu, pažeidžia priešingus sąnarius. Jei reumatoidinis artritas pažeidžia abiejų rankų ar abiejų kojų sąnarius, tai psoriazinis artritas – rankos ir priešingos kojos ir pan.“, – sako Reumatologijos skyriaus vedėja L. Bukauskienė.
Gydytojai pastebi, kad moterims dažniau skauda kelius, vyrams – stuburą. Gali pažeisti klubą ar sąnarį tarp klubo ir stuburo. Vis dėlto daugumai ligonių iš pradžių ima skaudėti kelių sąnarius ir tik vėliau – kitus. Sąnarius ne tik skauda, jie būna sutinę ir paraudę.
Statistiniai duomenys rodo, kad psoriaziniu artritu sergančių pacientų mirtingumas yra didesnis nei kitų žmonių. Taip yra todėl, kad šie žmonės dažniau suserga ir širdies, kvėpavimo takų, piktybinėmis ligomis, dažniau susižeidžia ir apsinuodija. Taip yra todėl, kad artritas jiems ne tik sukelia didžiulius skausmus, bet ir trukdo judėti.
Ryte šiems žmonėms gali prireikti net kelių valandų, kad galėtų atsikelti iš lovos ir pradėti dieną – nusiprausti, apsirengti, sunku būna rankose išlaikyti šaukštą, dėl ištinusių čiurnų tenka keisti batus į didesnius. Ilgainiui žmogus nebegali dirbti, pats savimi pasirūpinti, jam nuolat reikia pagalbos, galiausiai jis tampa priklausomas nuo kitų žmonių.
„Kartais psoriaziniu artritu sergančio žmogus likimas prastesnis nei sergančio tokia sunkia liga, kaip reumatoidinis artritas“, – sako gydytoja.
Pats save naikina
Žvynelinė yra autoimuninė liga, tai reiškia, kad organizmas pradeda pats save ardyti. Dažniausiai ja suserga 20–40 metų žmonės, nors yra ir susirgusių vaikystėje. Gydytoja teigia, kad dauguma sergančiųjų psoriaziniu artritu ligą yra paveldėję iš savo senelių – psoriazė dažniausiai pasireiškia kas antrai kartai. Beje, kiekvienai kartai liga sunkėja, t. y. jei, pavyzdžiui, senelis sirgo odos žvyneline, vaikaitis gali sirgti ir psoriaziniu artritu.
Jau metai, kaip Klaipėdos universitetinėje ligoninėje kiekvienas psoriaziniu atritu sergantis pacientas tiriamas, ar turi HLA–06 antigeną. Tačiau gydytoja ramina, kad ne visi turintieji šį antigeną suserga žvyneline.
„Kodėl suserga ne visi, mes nežinome“, – sako gydytoja. Gal autoimuninis uždegimas susijęs su virusine ar bakterine infekcija, gal jį išprovokuoja stresas, gal cheminės medžiagos, elektromagnetinės bangos, hormonų pusiausvyros sutrikimai. Tyrimų atliekama visokių, tačiau neginčijamų įrodymų kol kas nėra.
