Pastaruoju metu vis labiau populiarėja įvairios viešosiose erdvėse rengiamos mankštos, maratonai, pėsčiųjų žygiai. Savaitgalį kauniečiai vėl pakviesti leistis į 24 kilometrų kelionę pėsčiomis po Kauno marių regioninį parką.
Tokius žygius gamtos ir miesto keliais organizuojantys Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro darbuotojai sakė, kad gyventojai vis dažniau išsirengia į masinius pasivaikščiojimus ir nori eiti vis ilgesnius atstumus.
Kad žmonės veržiasi į žygius, patvirtino ir tai, jog spalio 7 dieną į lemtingąjį renginį Nemuno kilpų regioniniame parke, kuris buvo paženklintas nelaime, susirinko 6 tūkstančiai dalyvių.
Niekas net negalėjo įtarti, kad žygyje dalyvaujanti žvali 56 metų kaunietė Stefa susmuks ir medikai jai padėti jau nebegalės, o artimiesiems teks pranešti, kad moteris patyrė širdies smūgį.
Ši nelaimė sukrėtė ir mirusios kaunietės šeimą, ir jos bendradarbius, ir žygeivių bendruomenę. Medikai ir profesionalūs sportininkai atskleidė, kad net aktyviai gyvenantys žmonės gali nejausti, jog organizme tiksi uždelsto veikimo bomba ir didesnis fizinis krūvis gali sukelti sveikatos sutrikimų.
Nelaimė tykojo žygyje
Prieš savaitę bendrovė „TrenkTuras“ visus norinčius aktyviai praleisti savaitgalį pakvietė dalyvauti pėsčiųjų žygyje Nemuno kilpomis.
Pradedantiesiems buvo siūloma įveikti 15 kilometrų trasą. Sveikatos trasa tęsėsi 25 kilometrus. Harmonijos takas driekėsi 40, o ištvermės – 65 kilometrus.
Į šį žygį nuvyko ir Kauno teritorinės darbo biržos Finansų apskaitos skyriaus vadovė Stefa. Moteris pasirinko sveikatos taką, kurio ilgis – 25 kilometrai.
Tačiau įveikusi maždaug pusę kelio kaunietė staiga susmuko. Aplinkiniai ir iškviesti medikai stengėsi jai padėti, tačiau moteris mirė.
Kolegė – atsakingas žmogus
Trečiadienį artimieji, bičiuliai ir bendradarbiai atsisveikino su Stefa.
Kauno teritorinės darbo biržos direktorius Tautvydas Bielozarevičius sakė, kad Finansų apskaitos skyriaus vadovė buvo puiki moteris, profesionali darbuotoja.
„Žinia apie jos netektį sukrėtė visą kolektyvą. Todėl visi vykome atsisveikinti“, – kalbėjo T.Bielozarevičius.
Kauno teritorinės darbo biržos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Jolita Paliulytė pasakojo, kad Stefa biržoje vyriausiąja finansininke, o vėliau ir skyriaus vedėja dirbo nuo 2003 metų.
„Ji buvo draugiška, rūpestinga ir atsakinga“, – gerais žodžiais kolegę prisiminė biržos darbuotoja.
Per atostogas vaikščiodavo
Šeimos draugas Gediminas pasakojo, kad žygio išvakarėse su Stefa dar kaitinosi pirtyje. Lemtingo šeštadienio rytą moterį į Birštoną nuvežė jos sutuoktinis. Kaunietė masiniame žygyje dalyvavo pirmą kartą.
„Buvo sutarę, kad vyras po žygio ją pasitiks ir parveš į Kauną. Dar apie 13 valandą ji vyrui skambino, džiaugėsi savo kelione. Tačiau jau po pusvalandžio artimieji sulaukė liūdnos žinios. Širdies smūgis ištiko netoli Birštone esančio Vytauto kalno“, – sakė kaunietis.
Vyras pasakojo, kad Stefa buvo jaunatviškos dvasios ir aktyvi moteris.
„Atėjus rudeniui ji dažniausiai pasiimdavo savaitę atostogų. Važiuodavo į pajūrį ir su šiaurietiškomis lazdomis pajūriu nueidavo po 10–15 kilometrų. Į pasivaikščiojimus išsirengdavo ir Kaune. Taip pat užsiiminėjo joga. Žygio išvakarėse taip pat jautėsi gerai. Tiesiog nutiko taip, kad iššovė neužtaisytas šautuvas“, – apgailestavo vyras.
Artimieji taip pat sakė, kad moteris jautėsi gerai. Buvo aktyvi, mėgdavo pasivaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis. Todėl netikėta jos mirtis visus sukrėtė.
Žygyje mirusios kaunietės žentas pridūrė, kad po šios nelaimės dar geriau supratęs, jog visiems reikėtų saugotis ir nepersistengti sportuojant ar keliaujant.
Rinkosi sveikatos trasą
Bendrovės „TrenkTuras“ atstovas Vytautas Bartulis pasakojo, kad į žygį Nemuno kilpomis susirinko 6 tūkstančiai žygeivių.
Didesnė dalis – apie trečdalis keliauninkų – kaip tik ir rinkosi 25 kilometrų atstumą.
„Žygių dalyvių prašome prieš rengiantis į keliones įvertinti savo galimybes. Jei žmonės ketina keliauti didesnius atstumus, patariame bent dvi savaites iki žygių treniruotis, pamažu įveikti pusę planuojamo nueiti maršruto“, – kalbėjo V.Bartulis.
Lenktyniauti neskatina
Žygių metu keliautojai neskatinami varžytis. Startui visada būna duotos 2 valandos, kad žygeiviai nesusigrūstų ir netrukdytų vieni kitiems. Po kelionės apdovanojami visi žygio dalyviai, todėl varžytis kuo greičiau įveikti kelią nėra prasmės.
„Pakeliui kas 4–5 kilometrus yra punktai, kuriuose galima atsikvėpti. Iš bet kurio punkto, jei žygeiviai kelionę nori nutraukti, juos parvežame į sutartą vietą. Taip pat budi profesionali medikė, kuri nuolat juda po visą trasą“, – pasakojo V.Bartulis.
Iki šiol, pasak V.Bartulio, didesnių nusiskundimų dėl sveikatos žygeiviai nėra turėję.
„Kai kas prisitrindavo nuospaudų, kai kam pradėdavo skaudėti klubus. Tada žmonės kelionę nutraukdavo. Apie didesnes sveikatos problemas iš žygeivių neteko girdėti“, – sakė pėsčiųjų žygių rengėjas.
Praėjusį šeštadienį vykusio žygio dalyviai ir patys jo organizatoriai patyrė tikrą sukrėtimą.
„Tačiau žygius rengsime ir toliau. Tokios kelionės yra ne tik būdas judėti, bet ir pabūti gamtoje. Vis dėlto visi turime atsakingiau įvertinti savo fizines galimybes“, – kalbėjo V.Bartulis.
Prašo ilgesnių maršrutų
Kauno savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro vadovė Lina Balaišytė teigė, kad Kaune įvairios mankštos, pėsčiųjų žygiai labai išpopuliarėjo šiais metais.
„Šiemet surengėme per 10 žygių įvairiais maršrutais. Iš pradžių žygeivių ateidavo tik keli. Tačiau pastaruoju metu kauniečių susirenka vis daugiau.
Pavyzdžiui, neseniai rengtame žygyje Pažaislyje dalyvavo beveik 100 žygeivių“, – pasakojo L.Balaišytė.
Visuomenės sveikatos specialistė mano, kad žmonės pavargo dirbti uždarose patalpose, nori pabūti gamtoje. Be to, žygiai, kuriuos rengia Kauno visuomenės sveikatos biuras, yra nemokami, todėl ši pramoga tampa vis populiaresnė.
„Iš pradžių rengdavome neilgus, 5 kilometrų, žygius. Tačiau jų dalyviai patys prašė ilgesnių maršrutų. Todėl naujausio žygio spalio 14 dieną maršrutas po Kauno marių regioninį parką tęsis 24 kilometrus“, – sakė L.Balaišytė.
Žygeivius lydi specialistai
Žygių rengėja sakė, kad kauniečių taip pat prašo įvertinti savo fizines ir sveikatos galimybes.
„Skatiname ne tik neskubėti, bet ir naudoti specialias išmaniąsias apyrankes, kurios padeda sekti pulsą, kraujospūdį. Jei rodmenys viršija normą, apyrankės pradeda pypsėti ir įspėja žmogų, kad pasirūpintų sveikata“, – patarimais dalijosi L.Balaišytė.
Žygiuose dalyvauja ir 2–4 Visuomenės sveikatos biuro specialistai. Kiek jų keliauja su žygeiviais, priklauso nuo keliauninkų skaičiaus.
„Visi jie išmokyti suteikti pirmąją pagalbą, atlikti gaivinimo veiksmus“, – sakė L.Balaišytė.
Žygių organizatorė patikino, kad kaunietės mirtis Birštone sukrėtė visą jos vadovaujamą kolektyvą.
„Mūsų žygiuose profesionalūs medikai nebudi, nes tam pinigų neturime. Norint, kad taip būtų, reikėtų iš žygeivių imti mokestį, o to daryti nenorime. Tačiau kaunietės mirtis, nors jos ir nepažinojome, mus sukrėtė.
Dabar su žygeiviais sveikatos specialistai bendraus dar daugiau. Taip pat svarstome galimybę žygių metu prašyti dirbti paramedikus“, – sakė L.Balaišytė.
Turėtų budėti medikai
Įvairius pėsčiųjų žygius visoje Lietuvoje rengia ir Pėsčiųjų žygių asociacija. Jos atstovas Vytenis Genys pasakojo, kad visuomeninė organizacija įkurta 2011 metais.
„Kiekvienais metais prie mūsų prisideda vis daugiau pėsčiųjų žygių entuziastų. Renginiuose dalyvauja nuo 400 iki 2,5 tūkstančio žmonių. Nors žygiai rengiami ištisus metus, daugiausia jų vyksta rudenį“, – sakė V.Genys.
Pėsčiųjų žygių asociacijos atstovas neslėpė, kad ne visuose žygiuose budi medikai, nes tai brangi paslauga.
„Tai priklauso nuo žygių organizatorių. Vieni sugeba gauti paramą iš savivaldybių ir pasisamdyti medikų. Kiti verčiasi kitaip. Vis dėlto gerai būtų, kad savivaldybės remtų tokius masinius gyventojų susibūrimus ir suteiktų galimybę pasisamdyti medikų“, – svarstė V.Genys.
Grįžta apimti streso
Prieš išsirengiant į keliones pėsčiomis V.Genys patarė įvertinti savo galimybes ir pasitikrinti sveikatą.
„Paprastai žygių organizatoriai pasiūlo rinktis iš kelių ilgesnių ir trumpesnių trasų. Tiems, kurie tokioje kelionėje dalyvauja pirmą kartą, yra nepatyrę, reikėtų rinktis trumpiausią atstumą ir tik su laiku keliauti ilgesnėmis trasomis“, – patarė žygeivis.
V.Genys sakė, kad žmonės yra apimti nuolatinio streso.
„Žygiai skirti tam, kad keliautojai atsipalaiduotų, raginame juos neskubėti.
Poilsiui visada yra parengti atokvėpio punktai. Tačiau neretai žmonės, ypač į penktą dešimtį įžengę vyrai, finišuoja drebančiomis rankomis, apimti streso.
Klausiame, kur ir kam jie skuba. Sako, kad skuba gyventi, kad jau turi lėkti kitur. Nesuvokia, kad privalo skirti sau laiko atsipalaiduoti ir tik kelia pavojų savo sveikatai“, – sakė V.Genys.
Veržiasi pirmyn, nors tam nėra pasiruošę
Sada Bukšnienė
Lengvaatletė, ėjimo žygių ir bėgimo maratonų dalyvė, kūno kultūros mokytoja
„Dalyvaudama ėjimo žygiuose bei bėgimo maratonuose, mokydama žmones vaikščioti su šiaurietiškomis lazdomis matau, kad daugelis žmonių veržiasi pirmyn, nors tam nėra pasiruošę.
Pavyzdžiui, mano sūnus taip pat dalyvavo pėsčiųjų žygyje Birštone, kur nutiko nelaimė.
Pasikvietė jame dalyvauti ir tvirtą, sveiką trisdešimtmetį bičiulį. Jis buvo įsitikinęs, kad nesunkiai įveiks 25 kilometrų atstumą. Tačiau po 20 kilometrų sustojo, nes pajuto, kad pervargo.
Tokių atvejų, kai žmonės nepasiruošę bando įveikti save, renginiuose matau nuolat.
Prieš dalyvaujant sporto renginiuose būtina treniruotis. Reikėtų tris kartus per savaitę nueiti ar nubėgti po 2–3, po kurio laiko jau 3–5 kilometrus ir krūvį didinti pamažu.
Net ir sveikiausiai besijaučiantys žmonės gali pervertinti jėgas ir ne tik nebejausti malonumo sportuoti, bet ir patirti sveikatos problemų.“
Rizikingiausia grupė – 40–65 metų žmonės
Rimvydas Šlapikas
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Kardiologijos klinikos profesorius gydytojas kardiologas
„Kiekvienas žmogus, dalyvaujantis dabar labai madinguose žygiuose ar maratonuose, pats atsako už savo sveikatą.
Net ir aktyviems žmonėms, kurie mano esantys sveiki, užsiėmus kiek ekstremalesne veikla didesnis fizinis krūvis gali išprovokuoti širdies kraujagyslių sutrikimus.
Tai ypač svarbu žinoti vyresnio amžiaus žmonėms. Ne veltui valstybė finansuoja Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą. Ji skirta didžiausios rizikos grupės žmonėms – vyrams nuo 40 iki 55 ir moterims nuo 50 iki 65 metų.
Šeimos gydytojas įvertina ir nustato pacientų būklę, atliekami gliukozės, cholesterolio, trigliceridų koncentracijos kraujyje tyrimai, jei reikia, skiriami dar išsamesni tyrimai.
Tačiau norint užsiimti aktyvia fizine veikla, bet kurio amžiaus žmogui reikėtų pasitikrinti sveikatą, apsilankyti pas šeimos gydytoją. Jis nuspręs, ar organizme netyko pradėjusi vystytis patologija, ir patars, koks krūvis priimtinas.“
