Tam pritaria ir gydymo centrų tinklo „Health Optimizing“ įkūrėjas, mokslininkas Thomas Aksnesas bei asmeninio augimo mokymų centro „SoulACTION“ ir Moters magijos mokyklos įkūrėja, emocinio intelekto lavinimo instruktorė bei autorė Andrė Amiya Pabarčiūtė. Daugelio metų vienas kitą papildančią patirtį sukaupę specialistai savo įžvalgomis dalinsis ir artėjantį savaitgalį vyksiančioje konferencijoje (daugiau informacijos rasite paspaudę čia).
Išskirtiniame interviu portalui lrytas.lt jie sutiko papasakoti, kaip kūnas gali save išgydyti pats ir kodėl reikėtų visiškai atsisakyti ar bent stipriai apriboti medikamentų vartojimą.
– Kodėl savo centruose nenaudojate vaistų? Nejaugi jų vartojimas iš tiesų toks kenksmingas?
Th.Aksnesas: Vaistai organizmui padaro didesnį poveikį, nei galime įsivaizduoti. Dėl jų vartojimo pagydomos ligos ar nesunkiai suvaldomos būklės gali pasunkėti. Puikus pavyzdys būtų per mažai aktyvi skydliaukės funkcija, kitaip vadinama hipotiroze, kurios atvejų skaičius pastaraisiais metais stipriai išaugo.
Gydytojai, diagnozavę šį sutrikimą, kartais paskubėdami skiria skydliaukės hormonų trūkumą kompensuojančių preparatų. Asmuo pradeda juos vartoti, jo būklė bent laikinai pagerėja, tačiau organizme vyksta pakitimai, kurių plika akimi nepamatysi.
Tą akimirką, kai pradedamas vartoti sintetinis hormonas, smegenys gauna signalą, kad ši užduotis iš jų yra perimama, ir iš viso nutraukia jo gamybą. Kai tai įvyksta, asmuo tampa priklausomas nuo medikamentų vartojimo ir tai turi tęsti visą savo gyvenimą.
Žmogaus organizmas yra vientisa sistema, o pradėjus vartoti medikamentus įvyksta savotiškas domino efektas – organizme įvykus vienam pokyčiui, jų atsiranda dar dvidešimt. Tai geriausiai iliustruoja šalutinis vaistų poveikis.
Svarbu pabrėžti, kad tai tinka ne visiems hipotirozės atvejams, o daliai, kai šis sutrikimas yra vienas rimtesnės problemos simptomų. Tokiais atvejais būtinai reikia spręsti esminę hipotirozę sukėlusią problemą, o ne gydyti vieną ligos požymių.
– Ar tikrai visuomet galima apsieiti be vaistų?
Th.A.: Faktiškai taip. Kol kas mūsų medicinos centruose, pasitelkdami aukščiausias technologijas, esame išgydę visas ligas, išskyrus amiotrofinę lateralinę sklerozę (ALS). Deja, ši liga yra sudėtingas uždavinys viso pasaulio mokslininkams ir, bent jau kol kas, mūsų centrai taip pat neišsiskiria.
Kartais į mus kreipiasi pacientai, kuriems vaistai būtini gyvybei palaikyti. Tokiu atveju jie juos vartoja tol, kol mes įvairiais tyrimais aiškinamės esminę jų ligos priežastį. Tačiau tokių pacientų tikrai nedaug, vos vienas iš kelių šimtų.
Sužinoję, koks iš tikrųjų pajėgus yra žmogaus kūnas, nustebtumėte. Mūsų organizmuose slypi itin galingi imuninės sistemos mechanizmai, kuriuos suaktyvinus poveikis yra nepakartojamas jokių medikamentų. Tačiau čia prireikia ir aukščiausių technologijų pagalbos.
Kaip pavyzdį būtų galima pateikti įvairias lėtines ligas, nesvarbu, ar tai nugaros skausmas, ar sąnarių ligos, ar lėtinė kvėpavimo takų liga. Iš pradžių, tik atsiradus problemai, organizmo imuninė sistema yra sutelkiama ją išspręsti.
Jeigu per ilgesnį laiką situacija nepagerėja, organizmas pamažu prisitaiko ir tą skausmą ar kosulį ima laikyti natūralia būsena, o imuninės sistemos atsakas yra nukreipiamas į naują iškilusį iššūkį.
Aukščiausios technologijos mums leidžia tarsi perprogramuoti imuninės sistemos veiklą ir ją nukreipti ten, kur jos labiausiai reikia. Tokiu būdu be jokių vaistinių preparatų gali būti išspręstos faktiškai visos sveikatos problemos, išskyrus ALS.
– Vadinasi, kad įvyktų šis „perprogramavimas“, organizmui reikia sukelti tam tikrą šoką?
Th.A.: Sukelti šoko būseną ir taip savotiškai pabudinti organizmo imuninės sistemos veiklą yra vienas metodų. Tačiau mes laikomės kito principo ir viską stengiamės atlikti nuosekliai, iš pradžių nuodugniai ištirdami paciento būklę. Taip gauname itin detalų paciento organizmo funkcijų žemėlapį, kuris iki pat ląstelių parodo, kas organizme nefunkcionuoja, kas funkcionuoja blogai ir pan.
Tai matydami parenkame daug skirtingų metodų atskiroms problemoms spręsti. Pats sakiau, kad žmogaus kūnas yra visuma, bet tam tikras ligas tenka gydyti atskirai, tuo pat metu kitų procesų pusiausvyros nesutrikdant vaistais.
Tačiau net ir geriausias gydymas nebus veiksmingas, jei pasveikęs asmuo neišmoks palaikyti geros sveikatos, ar tas, kuris dar nesiskundžia, neatras būdo užkirsti kelio įvairioms ligoms. Tai gali būti ir tam tikrų produktų, žalingų įpročių atsisakymas, ir pan.
A.A.Pabarčiūtė: Kad būtų galima pereiti prie sveiko gyvenimo būdo, kartais tikrai prireikia tam tikro šoko. Jį gali sukelti organizmo išsivalymas, dėl kurio asmuo iš tiesų pasijunta geriau. Tačiau čia kalbame ne apie fizinį, bet apie psichologinį šoką.
Kalbant apie teigiamus organizmo pokyčius, apie gyvenimo būdo keitimą į sveiką, daugelis tikisi staigių pokyčių ir iš karto pasimatančio teigiamo efekto, bet juk tai neįmanoma. Kūno ir mąstymo keitimas, perėjimas prie sveikos gyvensenos vyksta pamažu, todėl tikėtis, kad daugelį metų kauptas blogų įpročių sukeltų negalavimų bagažas dings per vieną naktį, paprasčiausiai nerealu.
Žmogaus sveikata priklauso nuo daugybės skirtingų veiksnių, bet kad pereitume prie sveiko gyvenimo būdo, irgi turime pasiruošti tiek fiziškai, tiek psichologiškai. Nors pati sveikatinimo srityje dirbu jau daug metų, mano asmeninė patirtis parodė, kad tobulėjimui ribų iš tiesų nėra, kad mokymasis ir savo savijautos stebėjimas turi vykti nuolat.
– Kaip pasiekti, kad neišblėstų noras keisti gyvenimo būdą?
A.A.P.: Dirbdama su klientais supratau, jog net ir iš lėto iš jų gyvenimo pašalinant blogus įpročius ar dirgiklius didelė tikimybė, kad asmuo prie jų sugrįš, jeigu jų nepakeisime kitais. Taigi reikia ieškoti kompromiso.
Ne paslaptis, kad esame priklausomi nuo mums kenksmingų malonumų: alkoholio vartojimo, rūkymo, nesveiko ar riebaus maisto valgymo bei piktnaudžiavimo saldumynais. Tai ne tik grindžia kelią ligoms, bet ir apsunkina sveikimą. Kitaip tariant, kūnui nesudarome sąlygų išlikti sveikam.
Kad galėtume to pasiekti, būtina viską daryti pamažu, nesitikėti poveikio akimirksniu, taip pat blogus įpročius verta pakeisti teigiamais, keliančiais malonumą. Pavyzdžiui, pati atsisakiau cukraus, po kiek laiko ir glitimo.
Tačiau tai kompensavau beglitimių pyragų kepimu, ir man tai kėlė iš tiesų daug teigiamų emocijų. Pokytis turi būti susietas su malonumais.
– Ar toks įpročių keitimas ir bevaistis gydymas yra tinkamas spręsti psichologines problemas, pavyzdžiui, gydyti depresiją, nerimo sutrikimą bei kitas psichikos ligas?
A.A.P.: Gyvenimo būdo pakeitimas, be jokios abejonės, gali daryti tiesioginę įtaką ir psichologinei asmens gerovei. Sveikas žmogus pajėgus daugiau nuveikti, jis turi daugiau jėgų, jo geresnė nuotaika. Čia svarbu paminėti psichosomatiką, kai fizinė sveikata daro įtaką psichikos sveikatai ir atvirkščiai. Juk tenka girdėti apie emocinio skausmo sukeliamus fizinius negalavimus. Taip yra ir dėl psichikos ligų, sukeliamų fizinių negalavimų.
Th.A.: Psichosomatika yra svarbi žmogų gydant tiek konvenciniais, tiek nekonvenciniais metodais. Čia ir vėl iškyla žmogaus kūno, kaip visumos, įvaizdis, kai kiekviena sistema veikia viena kitą. Labai svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad tam tikri mitybos įpročiai gali sukelti katastrofiškus padarinius psichikos sveikatai.
Daugybė neurotransmiterių tiesiogiai paveikia mūsų emocinę būseną. Tai problemos nekeltų, jei ne baltymų skaidymo metu susidarantys peptidai, kurių sandara yra kone identiška neurotransmiteriams. Dažniausiai jų padaugėja valgant daug glitimo turinčius produktus ar kiaušinių baltymus.
Šie peptidai suklaidina mūsų ląsteles, mat yra bioidentiški neurotransmiteriams. Taip iš žarnyno jie nukeliauja į smegenis, kuriose sukelia itin neigiamą poveikį mūsų psichikos sveikatai ir net gali sukelti klinikinę depresiją, aktyvumo ir dėmesio sutrikimą, šizofreniją bei kitas ligas.
Daugelį metų vykdytas tyrimas parodė, kad net 8 iš 10 klinikinės depresijos atvejų sukeliami būtent peptidų.
Tai reiškia, kad jų sumažinimas yra geriausias būdas išgydyti šias ligas, o nustatyti, ar paciento organizme padidėjęs šių peptidų kiekis, tereikia vieno šlapimo tyrimo. Deja, kol kas pasaulyje egzistuoja tik viena laboratorija, kuri tuo užsiima. Ji įsikūrusi Norvegijoje, tačiau tikimės, kad ši praktika plėsis ir bus pripažinta kitų valstybių.
Aišku, kol tokių pasveikusių pacientų nedaug ir dauguma jų buriasi vienoje šalyje, nemažai mokslininkų teigia, kad tai – išimtys, netgi stebuklas. Tačiau jų daugėjant pamažu stebuklas ima virsti taisykle. Tikimės, kad per artimiausius dešimt metų gydymas be vaistų bei organizmo skatinimas pasveikti taps daugiau norma nei išimtimi. Taip įrodysime, kad stebuklai vis dėlto ne tokie ir atsitiktiniai.
– Labai dėkoju už pokalbį.
