Svarbu kuo anksčiau ir kuo tiksliau nustatyti, kokio pobūdžio ir kokios apimties yra imuniteto pažeidimas (pvz., imuninių ląstelių ar jų komponentų nepakankamumas ar priešingai – per daug aktyvi kai kurių imuninių grandžių veikla). Atitinkamai skiriamas gydymas, kuris skatina, slopina ar kitaip moduliuoja imuninį atsaką.
Tuo tikslu naudojami šiuolaikiniai biologiniai vaistai, kurie gali būti vartojami įvairiais būdais – lašinant į veną, suleidžiant į poodį. Šie vaistai pastaraisiais dešimtmečiais sukėlė tikrą revoliuciją, nes pasižymi selektyviu poveikiu, leidžia tiksliai koreguoti imuninį atsaką ir išvengti daugelio šalutinių reakcijų.
„Imunitetas – nuostabi gamtos dovana, tai gebėjimas apsisaugoti nuo visko, kas genetiškai svetima, sukuriantis unikalų skydą beveik nuo visų ligų, ne tik nuo infekcijų, kaip anksčiau buvo manoma“, – aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinikos vadovė profesorė Brigita Šitkauskienė.
Dažnai kalbama apie streso ar kitų žalingų veiksnių sukeliamus neigiamus padarinius žmogaus imuninei sistemai. Šių veiksnių neigiamas poveikis tampa dar rimtesnis, jei yra įgimtas – paveldėtas – imuniteto sutrikimas, nepakankama imuninė priežiūra.
„Tiksliai įvertinti, koks yra imuniteto pažeidimas, ar reikia jį stiprinti ir kaip stiprinti, gali atitinkamo profilio specialistas – gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, atlikdamas specialiuosius imunologinius tyrimus. Imunitetą atkurti galima, jei pavyksta pašalinti priežastį, kuri jį sutrikdė“, – kalbėjo gydytoja prof. B.Šitkauskienė.
Tačiau yra būklių, pavyzdžiui, įgimta stoka antikūnų, apsaugančių organizmą nuo infekcijų, kai pakaitinį gydymą imunoglobulinais reikia vartoti visą gyvenimą, siekiant išvengti ligos sukeliamų komplikacijų.
Kuo labiau siekiama stipresnių pojūčių – intensyvesnių skonių, kvapų, juos paryškinant dirbtiniais skonio stiprikliais, sintetiniais priedais, stabilizatoriais, konservantais, kuo siekiama patogesnės buities kartu didinant aplinkos taršą, tuo dažnesni sveikatos sutrikimai, susiję su pakitusiais imuniniais mechanizmais, pavyzdžiui, alerginės, autoimuninės ar net piktybinės ligos.
Siekiant išvengti tokių pasekmių, t.y. imuniteto sutrikimų, svarbu pasirinkti tinkamą gyvenimo būdą. Turi būti subalansuotas darbo ir poilsio režimas, adekvati ir visavertė mityba.
Kauno klinikų Imunologijos ir alergologijos klinika vienija specialistus, dirbančius tiek klinikinės, tiek ir laboratorinės imunologijos bei alergologijos srityse. Jos pagrindinis tikslas – teikti aukščiausio lygio imunologijos ir alergologijos paslaugas, vykdyti visų pakopų studijas ir mokslinius tyrimus. Imunologija ir alergologija yra glaudžiai susijusios sritys, šiandien vienos sparčiausiai besivystančių medicinos mokslo sričių pasaulyje.
Padaugėjus žinių apie imunologiją, pasikeitė ir praktinės alergologijos sritis. Ligų, kurias diagnozuoja ir gydo alergologai ir klinikiniai imunologai, spektras išsiplėtė nuo alerginių iki imuninio atsako nepakankamumo bei autoimuninių būklių. Itin sparčiai vystantis transplantologijos sričiai, augant transplantacijų skaičiui, šios kompetencijos specialistų indėlis sprendžiant adekvataus imunologinio ištyrimo ir imunosupresijos klausimus tampa vis aktualesnis.
Gilėjanti imuninių audinių pažeidimo mechanizmų samprata, naujausių imunologinių tyrimo metodų taikymas ne tik mokslinių tyrimų srityje, bet ir vis spartesnis jų įdiegimas kasdienėje gydytojo praktikoje, leidžia ženkliai pagerinti daugelio ligų diagnostiką, sudaromos prielaidos šiuolaikinės alergenų specifinės imunoterapijos, navikų imunoterapijos ir kitų susirgimų imunokorekcijos būdams tobulinti bei platesniam pritaikomumui.
Atsižvelgiant į šiuolaikines glaudžias ir sparčias imunologijos bei alergologijos vystymosi tendencijas, šios medicinos srities progreso ir raidos ypatybes, Kauno klinikose 2016 m. rugsėjo 1 d. įsteigta Imunologijos ir alergologijos klinika.
„Klinikoje taikomi ir diegiami šiuolaikiniai imunologiniai tyrimai suteikia galimybę gana anksti ir detaliai vertinti imuninio atsako ypatumus, skirti individualizuotą imuninius mechanizmus reguliuojantį imunokorekcinį gydymą“, – pasakojo klinikos vadovė prof. B.Šitkauskienė.
Prieš pusmetį klinikoje įdiegta nauja, pirmoji ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse, šiuo metu pažangiausia, aukščiausius kokybės standartus atitinkanti netiesioginės imunofluorescencijos mikroskopavimo sistema. Ji suteikia galimybę analizuoti ne tik kraujo, bet ir audinių substratus, tokius kaip kepenų, inkstų, skrandžio, stemplės, plonosios žarnos, širdies ir neuronų audinio.
Tai leidžia išplėsti Imunologijos laboratorijoje atliekamų tyrimų spektrą, daug dėmesio skiriant tiek dažnai pasitaikančių sisteminio pobūdžio, tiek ir retų autoimuninių ligų diagnostikai (pavyzdžiui, opinio kolito, celiakijos, autoimuninio cukrinio diabeto, autoimuninės kilmės nevaisingumo, sisteminės raudonosios vilkligės ir kitų ligų).
Prie klinikos taip pat įsteigtas Pirminio imunodeficito centras, kuriame vykdoma sergančiųjų įvairiomis retomis nepakankamo imuninio atsako ligomis (šiuo metu pasaulyje jų yra daugiau nei trys šimtai) priežiūra.
Pažangios naujosios technologijos, profesionalūs specialistai, glaudus bendradarbiavimas su Kauno klinikų Retų ir nediagnozuotų ligų koordinaciniu centru ir jo vadove prof. Milda Endziniene lemia, kad pacientams pavyksta diagnozuoti itin retas ligas.
Kauno klinikų specialistai yra vieni pirmųjų Lietuvoje, pradėję diagnozuoti įgimtą C1 esterazės inhibitoriaus imunodeficitą.
C1 esterazės inhibitoriaus stokos sukelta ar paveldima angioedema – reta liga, paveldima autosominiu dominantiniu būdu, pasireiškianti 1 iš 10–50 tūkst. žmonių. Ligos simptomai yra pasikartojantys tinimai poodyje ir pogleivyje, įvairiose odos, kvėpavimo ar virškinamojo kanalo vietose.
Tinimo epizodai veide ir viršutiniuose kvėpavimo takuose turi būti nedelsiant gydomi C1 esterazės inhibitoriaus substitucija. Būtent toks gydymas leidžia išvengti sveikatai ir gyvybei pavojingų ligos komplikacijų.
„Tai reta liga, tačiau jos nediagnozavus ir neskiriant atitinkamo gydymo pacientas gali žūti nuo grėsmingų kvėpavimo takų srities tinimo priepuolių“, – aiškino klinikos vadovė. Šiuo metu pacientui taikant specifinį gydymą trūkstamu imuniniu (komplemento) komponentu išvengiama priepuolių, liga kontroliuojama, pagerėja gyvenimo kokybė.
