Klaipėdos universitetinės ligoninės fenomenas

Dabartinė Klaipėdos universitetinė ligoninė – tai daugiaprofilinė išplėtotos medicininės infrastruktūros įstaiga, kurioje teikiamos aukštos kokybės, kvalifikuotos, specializuotos ambulatorinės konsultacinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, vykdoma mokslinė, projektinė veikla.

 Per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama iki 30 tūkst. operacijų.<br> A.Kubaičio nuotr.
 Per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama iki 30 tūkst. operacijų.<br> A.Kubaičio nuotr.
 Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo taktiką apsprendžia ligoninės specialistų multidalykinė komanda.<br> A.Kubaičio nuotr.
 Onkologinėmis ligomis sergančių pacientų gydymo taktiką apsprendžia ligoninės specialistų multidalykinė komanda.<br> A.Kubaičio nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Oct 26, 2017, 8:00 AM, atnaujinta Oct 25, 2017, 2:39 PM

Ligoninėje dirba iki 1700 darbuotojų, nedidelė personalo kaita, atlyginimai – vieni aukščiausių šalyje. Yra beveik tūkstantis lovų, stacionare gydoma per 43 tūkst. pacientų, ambulatoriniuose konsultaciniuose skyriuose apsilanko iki 300 tūkst. pacientų, atlikta iki 30 tūkst. operacijų, gimdo per 3100 moterų.

Čia pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, aukšta bendravimo su pacientais kultūra, mokslu pagrįsta, kokybiška, į pacientą orientuota sveikatos priežiūra.

Tai įstaiga, kurioje vyksta moksliniai tyrimai ir studentų bei podiplominių gydytojų ruošimas. Bendraujanti su JAV, Prancūzijos, Švedijos, Izraelio, Rusijos ir kitų šalių klinikomis bei medicinos centrais, stabiliai dirbanti, patikima, nuolat tobulėjanti, diegianti šiuolaikines medicinos ir informacines technologijas, turinti puikią aukščiausios kvalifikacijos vadybininkų, medikų ir kitų profesionalų komandą, dirbanti našiai, ekonomiškai efektyviai ir rezultatyviai – tokia šiandien yra Klaipėdos universitetinė ligoninė.

Klaipėdos universitetinė ligoninė tvirtai žengia trečioje vietoje beveik visais kiekybiniais ir kokybiniais parametrais po Kauno ir Vilniaus universitetų klinikų, o kai kuriose srityse ir lenkia, lyginant pasiektus rezultatus ir jiems skirtas investicijas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės vyriausiasis gydytojas profesorius Vinsas Janušonis jau daugiau kaip 40 metų su savo bendražygiais kuria ir puoselėja Klaipėdos universitetinę ligoninę ir tikina, kad Lietuvoje turime gerą sveikatos priežiūrą.

Bet ši sistema jautri ir pažeidžiama, todėl reformuojama turi išlikti santykinai stabili. Į visas permainas reikia žvelgti pagalbos žmonėms ir lygių galimybių gydytis požiūriu, o ne vertinant pavienėms ligoninėms ar interesų grupėms teikiamą naudą.

Ligoninės vadovas mano, kad sveikatos priežiūros sistemos turi tapti lankstesnės, neprarandant ekonominio efektyvumo ir fiskalinio tvarumo ir atsižvelgiant į pacientų poreikius bei rinkos pokyčius, partnerystės su gydytojais ir pacientų bendruomene plėtrą.

„Pagrindiniai sveikatos priežiūros veiksniai yra demografiniai pokyčiai, technologijos, kvalifikacijos tobulinimas, sveikatos reforma“, – yra sakęs profesorius V.Janušonis.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje daug dėmesio skiriama ligų diagnostikos technologijoms diegti, moderniausiai diagnostinei įrangai įsigyti ir atnaujinti.

Atliekami kompiuterinės tomografijos (KT) ir magnetinio rezonanso tomografiniai (MRT) tyrimai, branduolinės diagnostikos, molekulinės diagnostikos, naujausi patologijos tyrimai.

Klaipėdos universitetinės ligoninės klinikinės diagnostikos laboratorija pagal atliekamų tyrimų skaičių bei spektrą tapo viena didžiausių laboratorijų Klaipėdos krašte ir trečia laboratorija Lietuvoje.

2007 m. įkurta Neurochirurgijos klinika tapo trečiuoju po Kauno ir Vilniaus universitetų klinikų neurochirurgijos centru, kuriame Vakarų Lietuvos gyventojams teikiama visapusė pagalba ir sėkmingai atliekamos sudėtingos neurochirurginės operacijos.

Neurochirurginė pagalba yra tapusi viena stipriausių ligoninės grandžių. Neurochirurgijos klinikoje kasmet atliekama per tūkstantį didžiųjų neurochirurginių operacijų, o didžiąją dalį sudaro sudėtingiausios – dėl galvos ir nugaros smegenų navikų, aneurizmų, malformacijų, insultų, traumų, stuburo diskų išvaržų, periferinių nervų ligų ir kitų sunkių sveikatos sutrikimų – būtinos operacijos. Planuojama pradėti robotines operacijas.

Reorganizuota chirurginė sritis. Įkurta viena didžiausių chirurgijos klinikų visame Vakarų Lietuvos regione, kuri pagal tarptautinius standartus atitinka labai intensyviai dirbančio universitetinio lygio chirurgijos centro reikalavimus. Klinikoje atliekamos ir kelių organų šalinimo vienu metu operacijos – dažnai pacientą kartu operuoja įvairių sričių gydytojų komanda. Sėkmingai įdiegtos ir plačiai taikomos minimaliai invazinės operacijos.

Ypač sparčiai vystosi progresyvus ir efektyvus gydymo būdas – dienos chirurgija. Tokių operacijų skaičius nuolat auga ir viršija 6 tūkst. per metus.

Dienos chirurgijos paslaugas teikia įvairių sričių gydytojai specialistai: sporto traumų, kraujagyslių chirurgai, neurochirurgai, chirurgai, ginekologai, veido ir žandikaulių chirurgai, LOR medikai, krūtų chirurgai, rekonstrukcinės plastikos chirurgai bei kiti aukštos kvalifikacijos gydytojai.

Iš daugiausia atliekamų paminėtinos 1,5 tūkstančio sporto traumų bei 1,5 tūkstančio akių ligų dienos chirurgijos operacijų per metus. Be minėtų dienos chirurgijos paslaugų, oftalmologinės pagalbos pacientai į ligoninę kreipiasi daugiau nei 25 tūkst. kartų per metus, o moderniausiais lazeriais per metus atliekama per 4 tūkst. operacijų.

Daug progresyvių pokyčių vyksta vienoje svarbiausių sričių – onkologinių ligų kompleksinėje diagnostikoje, gydant šiuolaikinėmis priemonėmis. Šis etapas prasidėjo įsigijus linijinių greitintuvų, skirtų šiuolaikinei spindulinei terapijai, taip pat atsiradus moderniausiai brachiterapijos ir rentgenoterapijos įrangai.

Įdiegti naujausi prostatos vėžio gydymo metodai, naujos piktybinių navikų spindulinės terapijos technologijos. Planuojama įsigyti ir trečiąjį linijinį greitintuvą. Veikia trečiasis onkologijos klasteris Lietuvoje, savo veiklą įteisino neuroendokrininių navikų ekspertizės centras.

Traumatologijos srityje ši ligoninė taip pat tapo vienu iš trijų didžiausių aukščiausio lygio traumų gydymo centrų Lietuvoje. Didžiausią dalį sudaro pacientai, patyrę sunkių įvairių sričių traumų transporto avarijose ar per nelaimingus atsitikimus, kuriems skubi pagalba suteikiama neatidėliotinai, pritaikant ligoninėje įdiegtą moderniausią politraumos gydymo sistemą.

Reanimacijos ir anesteziologijos tarnyba visą parą pasiruošusi tokiems pacientams užtikrinti gyvybinių funkcijų palaikymą tiek teikdama reanimacinę pagalbą, tiek per operacijas modernizuotose, šiuolaikine įranga aprūpintose operacinėse.

Atliekamos ir planinės operacijos, iš kurių išskirtinos iki visą tūkstantį siekiančios didžiųjų sąnarių protezavimo operacijos. Ypač padaugėjo mažai traumuojančių artroskopinių operacijų, tarp kurių vyrauja įvairios raiščių plastikos, kremzlės persodinimo, menisko plyšimo, peties sausgyslių fiksacijos operacijos.

Akušerija ir ginekologija taip pat patyrė daug pokyčių. Sėkmingai paslaugas teikia mažos rizikos gimdymo skyrius, kuriame gimdyvę prižiūri ir naujagimį priima tik kvalifikuota akušerė.

Ginekologijos skyriuje per metus atliekama apie 800 didžiųjų operacijų, 80 proc. iš jų – dėl onkologinių ligų. Įvykdyta akušerijos-ginekologijos korpuso renovacija pasinaudojus Šveicarijos fondų parama.

Pirmoji Lietuvoje prieš 10 metų įdiegusi efektyvią insulto valdymo organizavimo sistemą ligoninė svariai prisidėjo prie to, kad Klaipėdos mieste 40–50 proc. sumažėjo mirštamumas nuo galvos smegenų insulto. Per metus čia gydoma per 1 tūkst. 200 pacientų, patyrusių insultą. Ligoninė turi visą reikiamą šiuolaikišką įrangą, kurią pasitelkus galima tiksliai ir saugiai diagnozuoti įvairias ankstyvųjų stadijų neurologines ligas.

Ligoninėje tiriamos ir gydomos visų profilių vidaus ligos, susijusios su tokiomis sritimis kaip nefrologija, gastroenterologija, endokrinologija, kardiologija, pulmonologija, reumatologija. Taikomi šiuolaikiniai tyrimo ir gydymo metodai.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje teikiamos visų ligų profilių II ir III lygio gydytojų specialistų konsultacijos, kiekvieną darbo dieną ambulatoriškai ligoninėje apsilanko per tūkstantis pacientų. Įdiegta pacientų elektroninė registracija leidžia greitai, neišeinant iš namų, užsiregistruoti pas norimą gydytoją.

Pacientų sulaukiama ne tik iš Vakarų Lietuvos, bet ir visos šalies. Ligoninė patraukli tuo, kad daugelis specialistų dirba ir stacionare, todėl užtikrinamas pacientų sveikatos priežiūros tęstinumas.

Ligoninėje dirba per 700 slaugytojų. Pagrindinis slaugos prioritetas – užtikrinti kokybišką pacientų sveikatos priežiūrą, profesionalią slaugą, ypač pacientų, kurių savarankiškumo lygis tiesiogiai priklauso nuo sveikatos priežiūros specialistų. Ligoninės slaugytojai – tai savarankiški specialistai, įgiję aukštąjį išsilavinimą ir gebantys prisiimti didesnę atsakomybę. Slaugytojų elgsena siejama su slaugytojo klinikinio mąstymo stiprėjimu, valdymo ir organizacinių gebėjimų, įgūdžių atsiradimu, inovatyvumu, įžvalgumu, kompetencija.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje vienoje iš pirmųjų šalyje sveikatos priežiūros kokybės sistema įdiegta beveik prieš du dešimtmečius. Prieš penkerius metus ligoninei įteiktas Kokybės sertifikatas, patvirtinantis vadybos kokybės sistemos atitiktį tarptautiniams reikalavimams, ISO standartams.

Klaipėdos universitetinė ligoninė daug dėmesio skiria tarptautiniam bendradarbiavimui. Pirmoji sutartis, pasirašyta beveik prieš 25 metus, buvo dėl tarptautinės klubo sąnario protezavimo programos su Karlskronos (Švedija) miesto ligonine. Ligoninė – viena svarbiausių šalies gydymo institucijų – yra tapusi Europos ligoninių ir sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos (HOSPEEM) nare.

Įstaiga suaktyvino bendradarbiavimą su šalies ir užsienio aukštosiomis mokyklomis, universitetais, sudarė sutartis su sporto klubais ir kitomis įstaigomis bei organizacijomis, dalyvauja ES, NATO organizuojamuose renginiuose, projektuose.

Ligoninėje dirba 26 medicinos mokslų ir habilituoti daktarai, kiekvienais metais ginamos disertacijos. Per pastaruosius 10 metų disertacijas ligoninėje apgynė 13 gydytojų. Ligoninėje taip pat organizuojamos respublikinės bei tarptautinės konferencijos, ruošiami ir publikuojami moksliniai straipsniai šalies ir užsienio moksliniuose leidiniuose.

Ligoninė – Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto internatūros bei podiplominio gydytojų rengimo (rezidentūros) bazė.

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydytojai su didžiausia pagarba minimi ir kaip mokytojai, ir kaip mokslininkai, o pirmiausia – kaip svarbiausios misijos – saugoti ir gelbėti gyvybę šioje žemėje – vykdytojai.

Ir tai dėsninga. Nuoseklus, našus, sutelkto viso kolektyvo darbas, sisteminis požiūris į profilaktiką, diagnostiką, gydymą, slaugą, reabilitaciją, šiuolaikiniais metodais grįsta vadyba ir lėmė tokį medicinos fenomeną kaip Klaipėdos universitetinė ligoninė, turinti ryškią viziją – tapti viena geriausių tokio tipo ligoninių Baltijos šalyse ir Europoje.

Spauskite mygtuką „VISI KOMENTARAI“ ir reikškite savo nuomonę.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2021 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.