Po mėnesio skelbisme epidemiją?
„Enterovirusai kaip ir kiti virusai dažniausiai siautėja prieš gripo epidemiją. Jie tikri jos pranašai. Šių virusų suaktyvėjimo periodas visuomet būna rudenį, žiemos pradžioje, tuo drėgnuoju periodu. Kodėl? Nes padaugėja rizikos faktorių, pavyzdžiui, sušlampame ir sušalame kojas, vaikštome be kepurių, einame į kolektyvus sirgdami.
Enterovirusinių infekcijų yra įvairiausių rūšių, tiesa, pirmiausiai ir dažnausiai jie pakenkia viršutiniams kvėpavimo takams: galite jausti anginos požymius, gali atsirasti kosulys, gali pasireikšti ir viduriavimu, akių uždegimais. Enterovirusų serotipų yra begalo daug, o jei jie dar susikombinuoja, klinikinių požymių taip pat gali būti įvairiausių“, – pasakojo A.Laiškonis.
Iš tiesų, enterovirusai – tai grupė Picornaviridae šeimai priklausančių virusų, galinčių sukelti daugybę infekcinių ligų, ypatingai kūdikiams ir vaikams. Jie gali sukelti įvairius klinikinius sindromus, pavyzdžiui, rankų-kojų-burnos ligą, herpanginą, miokarditą, aseptinį meningitą ir kt. Enterovirusinė infekcija gali pasireikšti nuo lengvos formos, kaip vasaros peršalimo liga, iki encefalito, miokardito ar naujagimo sepsio.
Labiausiai paplitusi enterovirusinės infekcijos forma – nespecifinis karščiavimas iki 38,5-40° C. Infekcijos požymių spektras gali būti labai įvairus (gerklės, galvos skausmai, bendras negalavimas, konjunktyvitas, vėmimas, viduriavimas), tačiau dažniausiai pasireiškia karščiavimu, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos požymiais ir virškinimo trakto sutrikimu. Panašius infekcijos požymius, trunkančius 3-7 dienas, sukelia visi enterovirusų potipiai.
Plinta per nešvarias rankas ir orą
Infektologas priminė, kad enterovirusai plinta per vandenį, nešvarias rankas, žaislus, orolašeliniu keliu.
„Kai santykinė oro drėgmė didelė, nusikosėjus, nusičiaudėjus, virusai tiesiog tvyro patalpų ore, troleibusuose, autobusuose. Todėl labai svarbu laikytis higienos taisyklių“, – perspėjo jis.
Enterovirusai yra atsparūs aplinkos veiksniams, jie ilgai išlieka gyvybingi kambario temperatūroje, išgyvena veikiami skrandžio rūgšties bei virškinimo fermentų. Inkubacinis laikotarpis trunka 3-10 dienų.
Todėl svarbnu prisiminti, kad dažnas, kruopštus rankų plovimas padės išvengti perdavimo daugelio infekcinių ligų, įskaitant enterovirusų sukeltų infekcijų. Viruso plitimui apriboti rekomenduojam čiaudint ir kosint būtina prisidengti burną ir nosį servetėle. Rankas plauti po kiekvieno sąlyčio su burnos ir nosies išskyromis, taip pat prieš gaminant maistą, prieš valgant, vengti artimo sąlyčio su sergančiais asmenimis, dažnai valyti ir dezinfekuoti galimai užterštus paviršius.
Vieną klaidą daro daugelis
Tiesa, susirgus enterovirusine infekcija, nereikėtų skubėti griebtis antibiotikų, A.Laiškonis tikina, jog tai būna dažna klaida.
„Deja, enterovirusų dažnai laboratoriškai netiria, mat reikia ieškoti antikūnų arba auginti virusus, tai sudėtingi tyrimo metodai, todėl dažniau gydytojai žiūri ir diagnozuoja pagal klinikinius požymius. Na, o kosėjantis, šiaudėjantis, karščiuojantis pacientas neretai iš gydytojo reikalauja antibiotikų, mano, kad tai padės. Enterovirusinės infekcijos praeina per kelias dienas ir be antibiotikų. Kodėl antibiotikai šiuo atveju blogai? Mes auginame antibiotikams atsparias mikrobų rūšis“, – kalbėjo jis.
Žinia, antibiotikams atsparūs mikrobai yra didžiulio masto problema, nulemianti vis daugiau mirčių visame pasaulyje, todėl gydymasis antibiotikais turi būti be galo paskaičiuotas.
